Žymos archyvas: Eugenija Šimkūnaitė

V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse (2)

Rasos šventė Kernavėje | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 50 metų nuo to laiko kai Kernavėje buvo atgaivinta Rasos šventė. Pirmąsias Rasos šventes čia surengė 1967 m. Vilniuje įsikūrusi Indijos bičiulių draugija, kuriai priklausė dalis Vilniaus universiteto filologijos profesorių ir studentų. Ta proga Skelbiame vieno iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų filosofo, literatūrologo, Vydūno kūrybos tyrinėtojo bei skleidėjo prof. Vaclovo (Vacio) Bagdonavičiaus atsiminimų rašinį.

Prieš 50 metų, 1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau

Kviečia Gandrinių šventė Rumšiškėse (0)

Gandrinės Rumšiškėse | Rengėjų nuotr.

Pirmą kartą Lietuvos liaudies buities muziejuje kovo 25-ąją dieną 14 val. bus švenčiamos Gandrinės. Muziejininkai gandro giedojimo nepažada, bet smagumo tikrai netruks: lankytojai susipažins su Užusienio kaimu, ieškos gandro lauktuvių ir kurs jam namus, keps gandrinių bandeles ir jas ragaus, žais ir dainuos pavasarėjančio kaimo aplinkoje ir net daugiau apie mūsų nacionalinį paukštį sužinos! „Laukiame visos gamtos ir muziejaus bičiulių bendruomenės. Pirmas blynas, liaudyje sakoma, visada prisvilęs. Jūsų dėka, viliamės, nei gandrinių bandelės, nei pirmasis raudonsnapiui – raudonkojui skirtas renginys muziejuje „neprisvils“ – kviečia vyresnioji muziejininkė Vida Olechnovičienė. Skaityti toliau

Sutvarkyta Raganų eglės aplinka (0)

Raganų eglė | Vstt.lt nuotr.

Rambyno srities parko vadovai kartu su Šilutės miškų urėdija sutvarkė gamtos paminklo Raganų eglės artimąją aplinką ir parėmė jos gyvybingumo palaikymo darbus. Atliktas dirvožemio atkūrimas po egle, įterpiant į jį pjuvenas su mikorizės grybu.

Miškų urėdija  skyrė lėšų lentinio tako ir dviejų stendų įrengimo darbams. Nuo šiol Raganų eglę galės pamatyti ir neįgalūs lankytojai.

Raganų eglė – daugiakamienė eglė, auganti Rambyno krašto parke, netoli Vilkyškių Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kaip gydo medžiai? (video) (1)

Daiva Červokiene | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kad medžiai gydo – girdėjome ne vienas. Tačiau kurie? Kaip? Ir kodėl?
Į šiuos klausimus jau atsakytume ne visi. O jau receptus, kokius vaistus, giras, tepalus iš medžių galima pasigaminti, pateiktų tik vienetai.
Nors – gal taip buvo iki šiol.

Dabar, daugelis, perskaitę žurnalistės Daivos Červokienės knygą „Kaip gydo medžiai“, visa tai sužinos. Nes autorė, remdamasi Eugenijos Šimkūnaitės ir šiandienos vaistininkų, žolininkų patirtimi ir patarimais skaitytojui siūlo puikų bendravimo ir buvimo viename pasaulyje su medžiais vadovėlį.
Apie jį Audrys Antanaitis ir kalbėjosi su Daiva Červokiene. Skaityti toliau

Tautų mugėje pirmą kartą susiburs šalies žolininkystės puoselėtojai (dienotvarkė) (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.

Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau

„Pasitarkime“: Kaip išsiruošti į koncertą (audio) (0)

Edmundas Gedgaudas | autoportretas

Šį kartą tariamės kaip išsiruošti į rimtą koncertą: ko tikėtis, kaip elgtis
koncertų salėje.

Kultūros publicistas, muzikologas Edmundas Gedgaudas patars kaip apsispręsti: į kokį koncertą nueiti, kaip elgtis koncerte. Išgirsite ir kokias klaidas salėje kartais daro aukšto rango politikai, ir kuo operoje pasižymėjo žinoma žolininkė, etnografė Eugenija Šimkūnaitė, ir kuo skiriasi koncertai ir žiūrovai skirtingose šalyse. Gal vertingų idėjų atras ir koncertų ar kitų renginių organizatoriai?  Skaityti toliau

Eugenijos Šimkūnaitės palikimas (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, kuriai kovo 11 d. būtų sukakę 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti. Jie būsimąją mokslininkę lydėjo nuo pat vaikystės. Pažinti augalus ir atskleisti jų paslaptis Tauragnų apylinkėse augusi mergaitė mokėsi iš kaimo senolių. Tai E. Šimkūnaitę pastūmėjo tapti farmacininke ir savo gyvenimą paskirti pačių įvairiausių gydomųjų žolynų tyrimams. Skaityti toliau

E. Šimkūnaitės palikimas: Nėr negydančių žolynų, bet razumno iš durno nepadarys ir jie (0)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė.

Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, jai kovo 11 d. būtų suėję 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti.

Skaityti toliau

Lazdynuose įrengtas atminimo akmuo primins ten gyvenusią liaudies vaistininkę (0)

R.Vozgirdo nuotr.

Rugsėjo 13 dieną (penktadienį) 13 val.  Lazdynuose, skvere, esančiame greta Erfurto g. 1 pastato (buvusio Lazdynų kino teatro), vyks paminklinio akmens, skirto žymios vaistininkės, liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės atminimui, atidengimo iškilmės.

Renginio metu prisiminimais dalysis E.Šimkūnaitės  bendražygiai, koncertuos  uteniškių choras „Indraja“, bardai, bus vaišinamasi vaistažolių arbata.

E. Šimkūnaitės atminimui skirtas paminklinis akmuo ir naujai įrengtas skveras Skaityti toliau

Magiška sulos galia (3)

Sulos leidimas iš šakelių | VL archyvo nuotr.

Balandis kadaise buvo vadinamas sultekiu. Jei namuose buvo duonos ir sulos, lietuvis valstietis jautėsi laimingas. Anuomet sakydavo: „Duonos yra, sulos nėra. Sulos yra, duonos nėra.“

Prisileisdavo ne vieną indą

Manyta, kad šv. Jurgio dienos rytą sulą reikia išpilti iš indo ant žemės, nes Jurginių naktį joje raganos maudosi.

Žiniuone laikyta Eugenija Šimkūnaitė teigė, koks bus žmogus santykis su medžiu, kuo jis tikės, taip sula ir veiks. Jeigu sula geriama tarsi atliekant ritualą, siekiant Skaityti toliau

Nijolė Balčiūnienė pasakoja apie Žygeivių judėjimą (7)

Nijolė BalčiūnienėŠiandien dažnai išgirstame žodį „žygeivis“, bet ne visada žinome, ką ir kada vadinti tuo žodžiu. Jaunesnioji karta negirdėjo, kaip gimė gražus žygeivių sąjūdis gūdžiais tarybinės santvarkos laikais. Todėl pakalbinome vieną iš žygeivių judėjimo pradininkių, Nijolę Balčiūnienę, kuri 1967–1972 m. mokėsi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete ir buvo pirmoji žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė.

Daugelį metų Nijolė lankosi mūsų krašte, yra Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narė, nuoširdi pagalbininkė ir patarėja įvairiais mūsų kraštui rūpimais klausimais. Manau, mums visiems bus įdomu paskaityti, ką Nijolė atmena apie tuos studentiškus metus. Skaityti toliau

Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys (13)

Eugenija Šimkūnaitė

Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).

Tai buvo ypatingas laikas  – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas.  Tą laikotarpį  vadinome   trumpo sovietinio „atlydžio“  ir liberalizmo metais. Lietuvoje  tai buvo  jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo  visur vyko  trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto  Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus  savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į  kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau