Žymos archyvas: Estija

Baltijos šalių tyrimas: atlyginimai daugiausiai augo Estijoje, mažiausiai – Lietuvoje (0)

finmin.lt nuotr.

Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug.

„Apklausę 850 įmonių ir ištyrę atlygio pokyčius Baltijos šalyse, matome, jog mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų ir vidutiniškai didėjo 7,7 proc., o metinis darbo užmokestis su priedais – 10,5 procento. Latvija mus nežymiai aplenkė – čia kiek daugiau kilo metinis atlygis, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? (27)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.

Baimės dar daug

Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyksta Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai (1)

kam.lt nuotr.

Spalio 25–26 dienomis į Lietuvą atvyksta Estijos Respublikos Rygikogo Pirmininkas Eikis Nestoras (Eiki Nestor) ir Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) bei jų vadovaujamos delegacijos. Pagrindinis vizito tikslas – dalyvauti 37-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 24-ojoje Baltijos Taryboje.

Spalio 25 d., ketvirtadienį, Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai kartu su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu dalyvaus Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ir medalių įteikimo iškilmėse, Skaityti toliau

Nusimato permainos kultūros įstaigų veikloje (0)

Baltijos valstybių kultūros ministrų susitikimas | lrkm.lt nuotr.

Estijoje ir Latvijoje vykstančių permainų patirtis, pertvarkant kultūros įstaigų veiklą, yra labai naudinga Lietuvai – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, su darbo vizitu viešinti Taline. Ministrė spalio 12 d. dalyvavo trišaliame susitikime su Estijos kultūros ministru Indreku Saaru ir Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde.  

Estijos kultūros ministras supažindino su šalyje vykdoma pertvarka kultūros įstaigų srityje. Estijos biudžetinių kultūros įstaigų, išskyrus nacionalines, pertvarka į fondus vyksta nuo 2003 metų, čia jau reorganizuota daugumos teatrų ir koncertinių įstaigų veikla, šiuo metu pertvarkomi muziejai ir kultūros paveldo įstaigos.

Pertvarkant biudžetines kultūros įstaigas, siekiama kuo glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, pritraukiami nauji finansiniai partneriai. Taip užtikrinama lankstesnė kultūros įstaigų veikla ir tolygesnė jų teikiamų kultūros paslaugų plėtra visoje šalies teritorijoje, atsižvelgiant į konkrečių regionų poreikius. Estija jau turi parengusi šių pokyčių teisinę bazę, taiko tvaraus finansavimo modelius ir kultūros įstaigų veiklos stebėsenos sistemą. Panašių pokyčių imasi ir Latvija.

„Permainos kultūros politikos srityje, kultūros įstaigų veikloje yra ilgalaikis procesas, bet jis turi vykti – tam, kad užtikrintume tolygesnį kultūros paslaugų prieinamumą. Estijos patirtis mums yra naudinga ir dėl to, kad sutampa mūsų požiūris – kultūros paslaugos turi būti prieinamos bet kuriame šalies regione, jos turi apimti kuo platesnį spektrą, kad patenkintų lankytojų poreikius, jų lūkesčius“, – sakė ministrė L. Ruokytė-Jonson.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos kultūros ministrų susitikime taip pat pasidžiaugta bendrų kultūros projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečiui, sėkme. Bendrų projektų tęstinumą užtikrins trijų valstybių kultūros ministrų sutarimu įkurtas Baltijos kultūros fondas, kuris pradės veikti nuo 2019 metų. L. Ruokytė-Jonson teigimu, trijų Baltijos valstybių kultūros darbai ir projektai, pateikiami kartu, dar labiau išryškina mūsų regiono kultūros ir meno stiprybes, padeda garsiau prisistatyti pasauliui.

M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos (48)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje daug ir seniai kalbama apie Baltijos šalių sandraugą. Kai kas jau pastebėjo, kad ši Atgimimo ir Baltijos kelio laikų vizija kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Estija jau seniai labiau orientuojasi į Suomiją, su kuria ją sieja tiek tautiniai ryšiai, tiek ūkiniai interesai, nei į Baltijos šalis. Deja, šiaurinis vektorius krypsta tokia linkme, kad šiaurinė kaimynė vertinama labiau, nei pietinė. Tai galioja ir baltiškajai sesei Latvijai.

Su estais latvius sieja daugiau tautinių mitų, nei su lietuviais. Bendra patirtis Livonijos Skaityti toliau

2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje (0)

Projektas „Taikos duona“ Europoje | zum.lt nuotr.

Renginys „Taikos duona“ Europoje vyksta jau penktus metus. Šiemet jo rengėjai sovietmečiu už „geležinės uždangos“ buvusių vienuolikos valstybių žemės ūkio ministrus ir įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus pakvietė į Latviją ir Estiją. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje.

Minėtasis renginys Vokietijos pastangomis pradėtas rengti nuo 2014 metų, kai buvo minimos Berlyno sienos, skyrusios Rytų ir Vakarų pasaulius, 25-osios griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, Skaityti toliau

Estija išreiškė palaikymą V. Orbano sienų politikai (2)

Estijos premjeras Juris Ratas ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas | Valitsus.ee nuotr.

Lankydamasis Baltijos valstybėse Popiežius viešai pabrėžė poreikį Baltijos valstybėms tapti atviroms neapibrėžto masto migracijai. Savo ruožtu tuo pat metu Estija išreiškė palaikymą V. Orbano propaguojamai politikai, kuria siekiama įvesti griežtą Europos sienų kontrolę, taip užkertant kelią neribotai migracijai iš trečio pasaulio šalių.

Estijos vidaus reikalų ministras Andresas Anveltas pareiškė, kad Vengrijos lyderio pastangomis įrengtos pasienio užtvaros, Skaityti toliau

Estijos parlamentas atmetė įstatymo projektą dėl masinės dvigubos pilietybės (7)

Estijos vėliava | blogger.com nuotr.

Rugsėjo 25 d., antradienį, Estijos parlamentas, Riigikogu, atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybės tuo pat metu turėti ir kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę.

Šis įstatymo projektas buvo atmestas 50-ies parlamento deputatų dauguma, prieš atmetimą balsavo 35 deputatai, 12 dalyvavusių posėdyje nebalsavo, Skaityti toliau

Daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė duris lankytojams (0)

Rygoje pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus | Rengėjų nuotr.

Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos, daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą. Skaityti toliau

Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa (0)

Elektros tinklai | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su kontinentine Europa.

Penktadienį Briuselyje pritarta techniniam Baltijos šalių sutartiems veiksmams ir uždegta žalia šviesa Lenkijos ir Baltijos šalių sistemų operatoriams teikti paraišką dėl Europinės kontinentinės elektros tinklų zonos išplėtimo. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (4)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

Trijų Baltijos šalių paveldo specialistai dalinosi patirtimi (1)

Trijų Baltijos valstybių delegacija paveldo seminare | kpd.lt nuotr.

Rugpjūčio 21-23 dienomis paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos apvažiavo tris Baltijos valstybes, sustojo svarbiuose kultūros paveldo objektuose bei dalinosi patirtimi ir pasiekimais specialiuose seminaruose. Projektas skirtas Europos kultūros paveldo metams bei visų trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti.

„Kultūros paveldas trijų Baltijos valstybių jubiliejaus kontekste užima ypatingą vietą, juo remiasi  valstybingumas ir dabartinės visuomenės patirtis, supratimas ir požiūris. Šio kultūros paveldo praktikų, kasdien dirbančių paveldo apsaugos srityje, susitikimo tikslas yra keistis patirtimi, Skaityti toliau

Latvijos spaudoje – mintys apie Lietuvos ir Latvijos sandraugą (2)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Latvijos dienraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“  atspausdino Atgimimo Sąjūdžio pirmeivio, filosofo ir rašytojo Arvydo Juozačio į latvių kalbą išverstą straipsnį Latvija ir Lietuva. Palaiminta sandrauga, kuris neseniai buvo paskelbtas ir Lietuvos žiniasklaidoje. Tai rodo Latvijos visuomenės susidomėjimą A. Juozaičio idėja dėl Latvijos ir Lietuvos sandraugos, kurią jis pastaruoju metu dar labiau išplėtojo ir paskelbė, jau kaip konkrečią strategiją.

A. Juozaičio straipsnyje buvo pateikti ir konkretūs pavyzdžiai iš transporto, energetikos Skaityti toliau

Prasideda antrosios „Baltijos kino dienos“: programoje filmai apie laisvę, meilę ir mus (video) (0)

Kadras iš Terės Tomistu (Terje Toomistu) dokumentinio filmo „Sovietiniai hipiai“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Rugpjūčio 20–26 d., Vilniuje, Rygoje ir Taline, šventiniu kino seansu prasidėjo antrą kartą rengiamos „Baltijos kino dienos“. Vyksiantis kino renginys šiemet žymi šalių valstybingumo atkūrimo šimtmetį.

Per savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įvyks beveik 20 nemokamų kino seansų, iš kurių daugiau kaip pusė bus surengta Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

Kaimyninių šalių kiną nemokamais Skaityti toliau

Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai (1)

„Senovinė ugnies naktis“ | ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 25 d. 20.30 val. Baltijos jūros pakrantėje Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ rengėjai kviečia uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus. Idėjos sumanytojai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusias ir išsaugojusias šimtmečio iškiliausias asmenybes.

Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istorijos kūrėjams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, Skaityti toliau

Rugpjūtį „Baltijos kino dienos“ vėl kvies į nemokamas peržiūras (video) (0)

Kadras iš Rainerio Sarneto filmo „Lapkritis“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Rugpjūčio 20–26 d., Vilniuje, kino centre „Forum Cinemas Vingis“ antrą kartą rengiamos „Baltijos kino dienos“ pristatys visai šeimai skirtą Latvijos ir Estijos žiūrovų pamėgtų ir pripažinimą pelniusių filmų programą, surengs susitikimus su kūrėjais. Tą pačią savaitę projektas vyks visose Baltijos šalių sostinėse. Visi „Baltijos kino dienų“ seansai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nemokami.

Pernai prasidėjusį projektą inicijavo nacionalinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino institucijos, siekdamos skatinti filmų sklaidą kaimyninėse šalyse, ir sulaukė didžiulio dėmesio – pirmosiose „Baltijos kino dienose“ apsilankė daugiau kaip 2000 žiūrovų. Skaityti toliau

Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės? (8)

Ekspertai: Lietuva neturi elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės | Elektronika.lt

liepos 16-22 d. vyksiančioje didžiausioje šalies istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ teigė Paulius Kunčinas, ekonomikos ir finansų analitikas reig4, kad – „Blockchain judėjimas nebėra tik technologija ir jis keičia Lietuvos ekonomiką“.

Vykusioje panelinėje diskusijoje apie Lietuvos ir „Blockchain“ ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės. Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija steigs bendrą Baltijos valstybių kultūros fondą (0)

Lietuva, Latvija ir Estija steigs bendrą Baltijos valstybių kultūros fondą | lrkm.lt nuotr.

Liepos 8 d. Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson lankosi Rygoje. Kelionės  darbotvarkėje – trišalių susitarimų pasirašymas ir apsilankymas Latvijos valstybės 100-mečiui skirtoje Dainų šventėje.

Latvijos Nacionaliniame dailės muziejuje vykusiose iškilmėse Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, Latvijos kultūros ministrė Dacė Melbardė (Dace Melbārde) ir Estijos kultūros ministras Indrekas Saras (Indrek Saaras) pasirašė du trišalio bendradarbiavimo dokumentus – susitarimą dėl

Skaityti toliau

Panevėžio dailės galerija Latvijoje pristato Lietuvos šiuolaikinę keramiką (0)

Paroda Lietuvos šiuolaikinė keramika | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Liepos 2 dieną, Latvijos sostinėje Rygoje atidaryta paroda „Lietuvos šiuolaikinė keramika“.

Joje Panevėžio miesto dailės galerija pristato šiuolaikinės Lietuvos keramikos rinkinį iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos.

„Panevėžio dailės galerija 2-oje Latvijos tarptautinėje keramikos bienalėje, kuri yra vienas iš svarbiausių Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų kultūrinių renginių, Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo? (1)

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo | lrp.lt nuotr.

Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjus beveik 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pagaliau kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai įtvirtinti regiono energetinį savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo. Skaityti toliau

Trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl automatiško akademinio pripažinimo (0)

Trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl automatiško akademinio pripažinimo | smm.lt nuotr.

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai.

Birželio 8 d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

„Tai istorinis momentas – Europoje šiuo metu siekiama sukurti bendrą švietimo erdvę, ir mes šiandien žengiame pirmą žingsnį šia kryptimi, Skaityti toliau

L. Linkevičius: Baltijos šalių stiprybės pagrindas yra vienybė (0)

kam.lt nuotr.

Birželio 1 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Stenfordo universitete dalyvavo JAV Baltijos studijų plėtros asociacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį.

Ministras L. Linkevičius kartu su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir buvusiu Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos šalių išsskirtinumas?“, kurią moderavo Stenfordo universiteto politikos mokslų profesorė Ana Grymala Buse (Anna Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

Rygoje pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“ (0)

Rygoje pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus | Rengėjų nuotr.

Gegužės 17 d. Rygoje, Latvijos 100-mečio informacijos centre Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje įvyko bendra visų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams.

Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį Skaityti toliau

Estiška paveldosauga. Pažangesnė ir tvaresnė? (0)

Talinas | wikimedia.org nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino istorinių statinių ir architektūros detalių restauracija, konservacija ir pritaikymas yra akivaizdžiai pažangesni ir tvaresni. Skaityti toliau

Maskvos kino festivalis Baltijos šalių 100-metį pamini kino retrospektyva (video) (0)

Inga Mickytė A. Žebriūno filme „Gražuolė“ | nuotr. iš LTMKM archyvo

Balandžio 19 d. prasideda jubiliejinis, 40-asis Maskvos tarptautinis kino festivalis. Balandžio 19–26 d. vyksiantis A klasės kino renginys šiemet taip pat žymi Lietuvos, Latvijos ir Estijos atkurtos nepriklausomybės 100-metį – programą papildė Baltijos šalių kino filmų sekcija, lietuviški akcentai pastebimi ir kitose dalyse. Proginė kino programa tęsia 12 bendrų prisistatymo projektų, kuriuos šiemet sutarė kartu vykdyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės kino institucijos.

Maskvos festivalis parengė retrospektyvą „Šimtmečio Baltijos šalių filmai“ (angl. „The Baltic Films Throughout a Century“). Skaityti toliau

Lietuvos prezidentė susitiks su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (1)

Emanuelis Makronas ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Balandžio 9 d.,   pirmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į darbo kelionę Paryžiun, kur Eliziejaus rūmuose susitiks su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus visų trijų Baltijos šalių vadovų ir Prancūzijos Prezidento susitikime, o vakare kartu atidarys Baltijos šalių simbolizmui skirtą parodą garsiajame Orsė muziejuje. Taip pat Prezidentė dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Taryboje, kur užbaigs derybas dėl Lietuvos narystės šioje organizacijoje.

Skaityti toliau

Londono knygų mugė atverčia naujus lietuviškos literatūros puslapius (0)

Londono knygu muge 2018

Balandžio 7 d. poetai Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė ir Marius Burokas savo kūryba pradeda Lietuvos prisistatymą Londone vykstančiame Europos poezijos festivalyje. Tai – vienas iš Londono knygų mugės plačios kultūros programos renginių, kurie dar iki oficialaus mugės atidarymo supažindins su trijų Baltijos šalių literatūra.

Balandžio 10-12 d. vykstančioje Londono knygų mugėje Lietuvai kartu su Latvija ir Estija suteiktas išskirtinis viešnių statusas – skirta speciali programa „Market Focus“ . Tai puiki proga supažindinti su Lietuvos literatūra, kultūra, istorija, mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu. Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija stiprina ryšius su JAV (nuotraukos, video) (1)

Baltijos šalių vadovai Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trampu | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuva užsitikrino visokeriopą JAV paramą kariniam ir energetiniam saugumui

Balandžio 3 d., antradienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trampu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis), komercijos sekretorius Vilburas Rosas (Willbur Ross), energetikos sekretorius Rikas Peris (Rick Perry) ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Džonas Dž. Salivanas (John J.Sullivan). Skaityti toliau