Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atnaujintai Sumanios specializacijos programai. Vietoje šiuo metu esančių 20-ties pirmenybių liks septynios, į kurias bus susitelkta skatinant naujoves šalyje.
„Sumanios specializacijos programos atnaujinimas yra viena iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomos naujovių pertvarkos dalių. Tarpinis jos vertinimas būtinas, siekiant užtikrinti, kad būtų veikiama tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausias galimybes. Skaityti toliau
Liepos 23 d. pirmojoje darbo išvykoje Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams.
„Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės pamatą, kurį reikia deramai saugoti ir tvirtinti, ypač kai susiduriame su bendromis grėsmėmis.
Kovo mėnesį vyravę stipresni nei įprasta vėjai padėjo išlaikyti rekordines elektros energijos gamybos apimtis vėjo jėgainėse. Atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, priklausanti „Eesti Energia“ grupei, skelbia kovą pagaminusi 122 GWh energijos – tiek, kiek per metus elektros sunaudoja 40 tūkst. namų ūkių.
Bendrovės duomenimis, itin aukštos gamybos apimtys išsilaikė jau antrą mėnesį iš eilės – vasarį, kuris pasižymėjo dar stipresniais vėjais pasižymėjusį, buvo pagamintas rekordinis vėjo energijos kiekis (124 GWh). Palyginimui, 2019 m. sausio mėnesį gamyba buvo net 25 % kuklesnė – 92 GWh. Skaityti toliau
Europos žaliųjų užsakymu parengta studija „ES priklausomybės nuo Rosatom šešėlis“ įspėja apie priklausomybę nuo Rusijos ir atskleidžia, kaip Rusijos valstybės valdoma „Rosatom“ grupė išlaiko politinį spaudimą visoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms – Vengrijai, Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, o taip pat ir Suomijai bei Lietuvai. Vienintelė išimtis yra Lenkija, kuri toliau remiasi atomine energetika, tačiau nenori tapti priklausoma nuo Rusijos.
Priklausomybė nuo Rusijos valstybės valdomos „Rosatom“ yra pastebima per artimus Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje pateikia pasiūlymų, kaip kovoti su oro tarša transporto, žemės ūkio, energetikos ir kituose sektoriuose.
Žemės ūkyje šiuo metu išmetama per daug amoniako, azoto suboksido ir metano, todėl ES bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas turėtų būti susietas su taršos mažinimu, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP). Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai taip pat siūlo nedelsiant imtis ES lygmens priemonių kietųjų dalelių koncentracijai ore mažinti ir nustatyti griežtesnes jų ribines vertes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
LRT Plius laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai lankėsi Dubajuje, kuriame susipažino su baigiamu statyti itin moderniu, aplikosaugos ir tvarumo idėjų įkvėptu rajonu „The Sustainable City“.
Viduryje dykumos pastatytame rajone naujausios technologijos apjungiamos su praktišku emyratiečių sumanumu. Automobilių aikštelėse esantys saulės moduliai pagamina maždaug 84% visam miestui reikalingos energijos. Kilometro ilgio kvartale nėra automobilių, tik mažos golfo mašinėlės ir autonominis autobusas. Dirbtinė upė teka palei bio-šiltnamius. Skaityti toliau
Vasario 21 d. Varšuvoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovė Lenkijoje lankosi su dviejų dienų valstybiniu vizitu, kurio tikslas įtvirtinti pastarųjų 10 metų pasiekimus, įvertinti nuveiktus darbus ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui. Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus.
Pasak Prezidentės, istoriniais ryšiais susietos lietuvių ir lenkų tautos jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti Skaityti toliau
Vasario 11 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo buvo skirtos lėšos Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastato atnaujinimui. Šiam projektui bus skirta daugiau nei 695 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.
Įgyvendinus projektą, Kauno apskrities viešosios bibliotekos pastatas atitiks ne žemesnę kaip pastato C energinio naudingumo klasę, todėl jame bus suvartojama apie 44,45 proc. mažiau energijos šildymui. Planuojama, kad kasmet pavyks sutaupyti Skaityti toliau
Kitąmet Lietuva taps vienintele, išskirtine Europos Sąjungos valstybe šilumos ūkyje sukryžminusia griežtą valstybinių monopolijų reguliavimą su privataus verslo konkurencija. Tačiau toks šilumos rinkos reguliavimo hibridas anaiptol nerodo mūsų išskirtinio sumanumo – greičiau tik tai, kad žmonių, o ypač politikų, atmintis yra trumpa.
Nuo kitų metų įsigalios nauja šilumos supirkimo tvarka, pagal kurią griežtai reguliuojamos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės turės konkuruoti su privataus kapitalo nereguliuojamais Skaityti toliau
Lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vengrijos Prezidentu Janošu Aderiu. Vengrijos valstybės vadovo vizitas surengtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga.
Lietuvos ir Vengrijos Prezidentai aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir NATO klausimus.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvą su Vengrija sieja tvirti istoriniai ryšiai, menantys XVI amžių ir dar ankstesnius laikus. LDK valdovas vengras Steponas Batoras ne tik įkūrė Vilniaus universitetą, Skaityti toliau
Spalio 11 d., ketvirtadienį, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimta rezoliucija „Branduolinė sauga ir saugumas Europoje“, kurioje – Seimo delegacijos ETPA narių iniciatyva – buvo įtrauktas Astravo atominės elektrinės, statomos vos už 45 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, klausimas.
Priimtoje rezoliucijoje raginama užtikrinti, kad statant naujas atomines elektrines Europoje būtų visapusiškai laikomasi didesnių saugos ir saugumo reikalavimų, keliamų Skaityti toliau
Astravo branduolinė elektrinė jau pastatyta. Baltarusiai stengiasi kuo greičiau „pakrauti atomą“. Tą padarys anksčiau, negu skelbiasi, o Lietuva lyg varlė nejudėdama tupi prieš tyliai artėjantį išsižiojusį žaltį ir nieko nedaro. Tiesa, kitais metais žadama bandyti, ar galėtų viena, be kaimynų pagalbos apsirūpinti elektra savarankiškai, kaip atskiras energetinis regionas – sala, iki šiol nieko nepadariusi. Atsakymas iš anksto žinomas – negali. Neturi greito reagavimo dujinės jėgainės. Ar ne todėl ir delsia atsijungti nuo BRELL, t. y. ir nuo Baltarusijos?! Skaityti toliau
Energetikos ministerija parengė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siūloma dar labiau išplėsti elektros energijos vartotojų galimybes gaminti elektrą savo reikmėms ir ūkio poreikiams iš atsinaujinančių išteklių.
Dalis Energetikos ministerijos siūlomų pakeitimų pagerins sąlygas tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais daugiabučių namų gyventojams ir taip paskatins mažosios žaliosios energetikos plėtrą miestuose. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjus beveik 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pagaliau kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.
Aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai įtvirtinti regiono energetinį savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo. Skaityti toliau
Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato kaita, pramonė, kibernetinis saugumas, energetika, dirbtinio intelekto kūrimas, ekonominės prognozės.
„Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC). Tai leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas. Skaityti toliau
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl Andriaus Kubiliaus ilgai slėpto ir nedeklaruoto sūnaus atstovaujamo verslo, kuris, anot „Kauno dienoje“ gegužės 16 d. paskelbto straipsnio, glaudžiai susijęs su Baltarusija ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija bei šiuo metu sukuria Seimo nariui interesų konfliktą. R. Karbauskis sako, kad nuslėpti konservatoriaus ryšiai, galimai prasilenkia ne tik su Seimo nario etika, bet ir grubiai pažeidžia Konstituciją. Skaityti toliau
Balandžio 5-6 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas lankėsi Kijeve, kur susitiko su aukštais Ukrainos pareigūnais ir aptarė bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityse. Susitikimuose apsikeista pozicijomis dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, nesaugiai Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. Sutarta toliau tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi AE uždarymo srityse.
Ministras susitiko su Ukrainos vicepremjeru Genadijumi Zubko, energetikos ir anglies Skaityti toliau
Tikriausiai daugelis esame buvę Alpėse. Tai milžiniškas, aukščiausias ir didžiausias Europos kalnų masyvas. Vieni einame kalnų takais ir slėniais, kopiame aukštyn ir žavimės pasauliu. Kiti važiuojame dviračiais tam skirtais kalnų keliais ir takeliais. Tačiau ar galima kalnus panaudoti ne tik turizmui ar sportui, bet ir energetikai? Pavyzdžiui, elektros energijai saugoti ir gaminti? Skaityti toliau
„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.
Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau
Gruodžio 8 d., viceministras Vytautas Umbrasas, susitikęs su Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministru Nasaliku Igoriu Stepanovičiumi (Nasalik Igor Stepanovič), sakė – „Vertiname Ukrainos energetikos ir saugumo, gynybos institucijos patirtį saugant ir stiprinant šalies energetinę infrastruktūrą bei atsparumą. Ukraina, tapusi NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro nare, galės prisidėti ir prie NATO pastangų stiprinant Aljanso valstybių energetinį saugumą bei vystant Aljanso kompetenciją energetinės infrastruktūros srityje“. Skaityti toliau
Šią savaitę Latvijos sostinėje Rygoje vyko konferencija, kurioje buvo keičiamasi Baltijos šalių pasiekimais, iššūkiais bei įgyvendinamomis gerosios praktikos priemonėmis pereinant prie mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, atsparios klimato kaitos pokyčiams ekonomikos plėtros. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Navickas kartu su aukščiausio lygio kolegomis iš kitų Baltijos šalių pasikeitė patirtimi siekiant Paryžiaus susitarimo ir ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo. Skaityti toliau
Esant dabartinei , iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.
Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“. Skaityti toliau
Ypač jautri branduolinės energetikos saugos tema nepraranda aktualumo. Viešojoje erdvėje tvyro įtampa dėl kaimyninėje Baltarusijoje išdygsiančios AE – kyla daug klausimų, bet vieningų atsakymų į juos nėra. „Astravo atominės elektrinės projektui trūksta skaidrumo, o tai sukelia papildomą įtampą. Paprastai pasaulyje šalys kaimynės yra įtraukiamos į tokių projektų vystymą.
Nors Astravo AE planuojama diegti moderniausius reaktorius, prisiminus incidentą su reaktoriaus korpuso „kritimu“ kyla pagrįstos abejonės dėl projekto vykdytojų kompetencijos“, – teigia Kauno Skaityti toliau
Spalio 9 d. Lietuvoje pradėjo dirbti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) fizinės saugos patarėjų misija (toliau – IPPAS misija), kurios metu, spalio 9–20 d., bus vertinamas esamas branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugos režimas.
Pasak Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininko Michailo Demčenkos, tai – jau trečioji IPPAS misija Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. „Tikimės, kad šios fizinės saugos patarėjų misijos dalyvių įžvalgos ir patirtis Skaityti toliau
Trečiadienį, rugpjūčio 30 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV valstybės atsiųstais atstovais. Susitikime aptarta saugumo padėtis artėjant „Zapad“ pratyboms, atsakas į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos, energetikos, ekonomikos klausimais.
Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV valstybės paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Teisingas JAV požiūris dėl nuobaudų Rusijai, ES energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetiniams puolimams prisideda ir prie Lietuvos saugumo.
Nors birželio 17 d. Minske pasibaigęs Espo konvencijos Šalių susitikimas, nagrinėjęs ir Astravo atominės elektrinės bylą, po intensyvių ir sunkių diskusijų šiuo klausimu nepriėmė papildomų sprendimų, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl šios AE negali būti jokių kompromisų, ir tikisi, kad sveikas protas turėtų nugalėti.
Per susitikimą Minske Astravo AE projekto ir jo atitikties konvencijos nuostatoms klausimus vienu balsu kėlė ES ir nevyriausybinės organizacijos. Skaityti toliau
Seimas svarstys Astravo Atominės elektrinės elektrinės (AE), statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą Nr. XIIIP-835. Teikiamu teisės aktu siūloma, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 1–5 dalimis ir atsižvelgdamas į pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Skaityti toliau
Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.
Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau
Energetikai turėtų užtikrinti geresnės kokybės elektros energijos tiekimą, sparčiau spęsti klausimus, susijusius su suskystintų dujų terminalo galimybių efektyvesniu išnaudojimu. Pasak verslininkų, efektyviausias būdas būtų šį terminalą paversti regioniniu projektu. Šiuos bei kitus su energetika susijusius klausimus verslininkai aptarė su naujuoju Energetikos ministerijos vadovu Žygimantu Vaičiūnu.
„Verslo įmonėms itin aktualia problema tampa elektros energijos pertrūkiai. Verslininkai nori, kad elektros energijos tiekėjai užtikrintų aukščiausią tiekiamos elektros energijos Skaityti toliau
Keli šilumos tiekėjai 2015 m. be pateisinamų priežasčių neįsigijo biržoje nustatyto kiekio šilumai gaminti reikalingo biokuro, taip neužtikrindami, kad vartotojams šiluma būtų tiekiama mažiausiomis sąnaudomis. Šie tiekėjai – „Mažeikių šilumos tinklai“, „Tauragės šilumos tinklai“, „Litesko“ fil. „Kelmės šiluma“, „Skuodo šiluma“, „Ignalinos šilumos tinklai“ ir nepriklausomas reguliuojamas šilumos gamintojas „Matuizų plytinė“, rašoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pranešime. Skaityti toliau
