Klaipėdos uoste jau dirba Suomijos bendrovės „Terramare Oy“ žemkasė. Pradedami gilinimo iki 12 metrų darbai pietinėje uosto dalyje. Šis gilinimo projektas – infrastruktūros, būtinos vėjo jėgainių parkui jūroje, dalis.
„Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus, Klaipėdos uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei. Tikimasi, kad vėjo jėgainių komponentai bus kraunami, transportuojami, sandėliuojami ir surenkami būtent Klaipėdos uoste, o vėliau iš čia bus vykdoma jų priežiūra. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta pirmieji darbai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ dar 2022 metų gegužę pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią jau vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai šalies jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.
Smeltės pusiasalyje bus rekonstruoti maždaug 453 metrai krantinių, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui, atliekami gilinimo iki 12 metrų darbai prie jų. Šiuo metu gylis čia siekia 10 metrų. „Klasco“ savo ruožtu yra įsipareigojusi įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką. Šiai veiklai iš viso bus pritaikyta 21 ha teritorija su privažiavimu keliais ir geležinkeliu.
Pirmąjį šalyje 700 MW jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje statys tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Planuojama, kad jis pradės veikti apie 2030 metus.
Antrajam 700 MW jūros vėjo parkui Lietuvoje vystyti konkursas bus skelbiamas šių metų lapkričio 18 dieną.
Skaičiuojama, kad abu bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai per metus galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Gilinimo darbai, kurių metu bus iškasta apie 390 tūkstančių kubinių metrų grunto, kainuos 11 milijonų eurų be PVM. Darbus baigti ketinama 2025 m. sausį.
Neblogos žinios Klaipėdai ir Lietuvai. Jūrinis elektros energijos generavimas yra žymiai ekonomiškesnis ir efektyvesnis lyginant su vad. saulės elektrinėmis. Man keistoka, kad visi dabar puola statytis saulės elektrines. Jūroje pastatyti du vėjo elektrinių blokai po 700 MW beveik atitiktų vieną sunaikintą Ignalinos AE bloką. Jo planuota , instaliuota– galia buvo 1500 MW. Ignalinos AE I blokas sustabdytas 2004m gruodį, II blokas 2009m gruodį. Elektrinė dar nebuvo pasiekusi garantinio darbo pabaigos. Kiek daug MWh ji dar galėjo pagaminti? Nebūtų reikėję šimtų milijonų, milijardų Ignalinos AE uždarymui, akumuliatorių baterijų, sinchroninių kompensatorių, šių vėjų jėgainių parkų ir dar daug ko, elektros energija būtų buvusi daug pigesnė nei dabar, jeigu griovėjai nebūtų galėję dirbti savo valstybės griovimo darbų.