Žymos archyvas: ekonomika

Davose – Prezidento dėmesys verslo bendruomenei (8)

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Sausio 23 d. viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, Lietuvos Respublikos Prezidentas išskirtinį dėmesį parodė globaliai verslo bendruomenei.

Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjo Klauso Švabo kvietimu Prezidentas dalyvavo šventinėje vakarienėje, skirtoje 50-osioms Pasaulio ekonomikos forumo metinėms paminėti. Trumpo pokalbio su Klausu Švabu  metu šalies vadovas padėkojo už kvietimą dalyvauti forume ir už turiningas diskusijas, kurios itin reikšmingos šiuo geopolitiškai sudėtingu ir ekonomiškai dinamišku laikotarpiu. Prezidentas aptarė planus įkurti Pasaulio Skaityti toliau

D. Imbrasas. Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti? (3)

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas | Asmeninio albumo nuotr.

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.

Šiuo metu tik didžiosiose Lietuvos apskrityse – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojų pajamos pasiekė lygį, kuris sudaro sąlygas aktyviau plėtotis į vidaus paklausą orientuotoms paslaugoms. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė nacionaliniam kovos su klimato kaita planui (3)

miskai kalnai-epilietis.lrv.lt

Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. Skaityti toliau

Prezidentas pasirašė Seime priimtą biudžetą: žengtas mažas žingsnelis mažinant socialinę atskirtį (0)

Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus.

Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet. Pasirašytame biudžete yra įtraukti ir Prezidento siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas

Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalmarksizmo sąvoka – vieno asmens apologetika ar objektyvi tikrovė? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelinti metai, kaip po Lietuvą klaidžioja šmėkla. Šįsyk – liberalmarksizmo šmėkla. Šia sąvoka apibūdinamas šiuolaikinis liberalizmas, siekiantis vis platesnės ir gilesnės emancipacijos, lietuviškai tariant – „išlaisvinimo“, dažnu atveju rašytino tiktai kabutėse.

Tiesa ta, jog tokie marksizmo autoriai, kaip Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács), o vėliau – visa Frankfurto mokykla vertė klasikinį marksizmą į modernesnę kalbą ir sudarė ideologinę bazę tam, kam šiandien atstovauja tiek liberaliosios, tiek ir kairiosios partijos. Klasikinis marksizmas pirmiausiai kalbėjo apie darbininkų – proletariato – išlaisvinimą iš kapitalistų, supraskime – engėjų. Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija pasisako už atsakingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos (0)

Baltijos valstybių vėliavėlės | kam.lt nuotr.

Lietuvos Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais pasirašė bendrą laišką ES institucijų ir valstybių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, kuriame pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Laiške atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą,

Skaityti toliau

Europos Parlamentas skelbia, kad klimato padėtis yra grėsminga (3)

Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.

Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.

Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui iki 400 eurų (0)

socmin.lt nuotr

Lapkričio 26 d. Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-3613(2), kuriuo siūloma keisti neapmokestinamąjį pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymą.

„Pritarėme Seimo nario Algirdo Butkevičiaus pasiūlymui, kad NPD būtų didinamas iki 400 eurų ir būtų taikomas uždirbantiems iki 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (toliau –VDU). Tai yra, žmonės, kurie uždirba iki 1,5 VDU, gautų 15–20 eurų didesnius atlyginimus, uždirbantys 1,5 –2 VDU gautų 5–10 eurų mažesnius darbo užmokesčius“, – Seimo Spaudos biurui sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Skaityti toliau

Seimas apsvarstęs grąžino Vyriausybei 2020 m. valstybės biudžeto projektą tobulinimui (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lapkričio 25 d. Seimas po pirmojo svarstymo grąžino Vyriausybei patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4014). Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirto Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas Seimo Spaudos biurui sakė, kad, apsvarstęs kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus, komitetas siūlo biudžeto asignavimus didinti 59,3 mln. eurų. Iš viso sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln., komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų.

Skaityti toliau

Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose? (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Plastikai sudaro apie penktadalį visų elektros ir elektroninėje įrangoje esančių medžiagų, daugumos jų negalima pakartotinai naudoti. Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose, kokią tai daro įtaką ekonomikai, vartotojams ir kodėl taip svarbu, kad visuomenė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje?

Plastiko yra visur: mūsų drabužiuose, transporto priemonėse, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose, jo gali būti net maiste ar geriamajame vandenyje. Maža to, turime didelę priklausomybę nuo pirminių (iškastinių) žaliavų, Skaityti toliau

Baigta pirmoji Baltijos šalyse kelio atkarpa, kurios sudėtyje – plastiko atliekos (2)

VNO tako asfaltavimas | I. Baltrušaitienė nuotr.

Praėjusią savaitę Talino centre buvo baigta tiesti kelio atkarpa, kuri atsirado naujoviškų technologijų dėka – šios atkarpos asfalto dangoje yra perdirbtų plastiko atliekų. Tai pirmasis tokio tipo kelias Šiaurės ir Rytų Europoje.

Pasak Estijos kelių tiesimo bendrovės „Verston Ehitus“ generalinio direktoriaus Veiko Veskimaeso, šis projektas geriausiai apibūdinamas žodžiu „inovacija“.  

„Plastiko atliekos aplinkoje yra didelė problema, o didesniu ar mažesniu mastu – visas pasaulis ieško sprendimo šiai problemai spręsti. Plastikinių atliekų naudojimas kelių tiesimui yra labai protingas sprendimas, Skaityti toliau

Lietuvos premjeras kartu su ES kolegomis kreipėsi į ES vadovybę dėl Mobilumo paketo (2)

Lietuvos premjeras kartu su ES kolegomis kreipėsi į ES vadovybę dėl Mobilumo paketo | lrv.lt nuotr.

Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai pasirašė bendrą laišką dėl siūlomo mobilumo paketo. Jis išsiųstas Europos Parlamento Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui, išrinktajai Europos Komisijos Pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, išrinktajam Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui.

Laiške primenama, kad, sukūrus Europos Sąjungą, buvo siekiama sukurti geriau veikiančią ES bendrąją rinką, leidžiančią visų ES šalių verslui plėstis vidaus rinkoje ir tapti konkurencingam visame pasaulyje. Skaityti toliau

Kietojo kuro katilams nuo kitų metų – nauji reikalavimai (2)

Kietojo kuro katilams nuo kitų metų – nauji reikalavimai | 123rf.com nuotr.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rinkai pateikiami ir pradedami naudoti nauji kietojo kuro katilai privalės atitikti Europos Komisijos reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus.

„Vienas didžiausių oro taršos šaltinių, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas šilumos ir karšto vandens gamybai, o kietojo kuro katilų techniniai reikalavimai iki šiol Lietuvoje nebuvo griežčiau reglamentuoti. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Krizių neišvengiamumas – prasimanymas (video) (2)

Povilas Gylys | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.

Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje yra išjungti)

Tautodailininkės Danutės Juškienės raštuotos pirštinės | biciulyste.lt nuotr.

Karas – ekonomikoje ir protuose

Ryškiausi praūžusius karus liudijantys ženklai yra ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, griuvėsiai ir ištuštėję tiek gyvenamieji, tiek ir gamybiniai pastatai. Visa tai iki šiol matome Lietuvoje.

Praradome trečdalį savo valstybės piliečių, o griuvėsiai styro vos ne kiekvienoje gyvenvietėje. Tiesa, ant kai kurių iš jų galima pamatyti užrašą „Parduodama“. Gal kam nors patiks vieta, kurioje pašalinus griuvenas, galima statyti kažką naujo. Skaityti toliau

T. Skorupskis. Nauja politinė epocha (2)

T. Skorupskis | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuva išsirinko naująjį prezidentą. Kaip dažnai su pagieža jį vadino įvairūs nacionalistai, ypač remiantys alternatyviuosius kandidatus – bankininką.

Atrodytų, kad inauguracijos metu sudėlioti paskutinieji štrichai – aiškus dėmesys identitetui, tradicijai ir nepabijota pasakyti apie globalizmo iššūkius, kas atrodo turėtų nuraminti ir pačius didžiausius kritikus iš dešinės sparno. Gitano Nausėdos inauguraciją politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius pavadino naująja politine epocha. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Skvernelis lipa ant Šimonytės „grėblio“ (video) (1)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Štai ir pradėjo mūsų vyriausybė pinigų ieškoti ten, kur jei jų ir yra, tai toli gražu ne tiek kiek jie skelbia. Greičiausiai prisimenate dar kaip Kubilius-Šimonytė traukė it ropę žinomoje pasakoje milijardą litų iš „šešėlio“ . Traukė traukė ir neištraukė.

Akivaizdu, kad dabartiniai Skevernlio vyriausybės pasiūlymai ne tik, kad nėra geresni, tačiau juose slypi net daugiau povandeninių akmenų nei tai buvo siaučiant vadinamai krizei. Blogiausia yra tai, kad mūsų piliečiai nesugeba pamatyti kokios kiaulystės pakišamos ir kaip jos paveiks Skaityti toliau

Seimui iš naujo pristatytos Miškų įstatymo pataisos (0)

Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuotr.

Birželio 6 d. Seimas pradėjo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytas Miškų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-3491), kurias Seimo komitetas parengė po Konstitucinio Teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prieš kelerius metus priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką, t. y., kad priimant juos nepagrįstai buvo pritaikyta ypatingos skubos tvarka. Skaityti toliau

Darbas skaitmeninėje ateityje (1)

Pixabay.com nuotr.

Naujoje ataskaitoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti skaitmeninių technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.

Skaitmeninės technologijos vystosi be galo dideliu greičiu: jei telefonui prireikė 75 metų, Skaityti toliau

Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.

Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Skaityti toliau

Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva? (1)

Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Lietuvos studentai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo GUESSS rezultatus. GUESSS – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais. Skaityti toliau

Keturių Seimo frakcijų nariai registravo rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Gegužės 9 d. daugiau nei 40 Seimo narių iš LVŽS, LSDDP, TT frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės registravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir kreipiasi į jį, siūlydami atsistatydinti  iš užimamų pareigų.

Rezoliucijos projekte teigiama,  kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį  tyrimą atliekančiu Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, veikiančiu laikinosios komisijos teisėmis, ir galimai sąmoningai neteikė visos Lietuvos banko turimos informacijos apie VILIBOR indekso pokyčių krizės laikotarpiu priežastis bei aplinkybes ir šių pokyčių įtaką gyventojų palūkanų išlaidoms, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Dėl dvigubos pilietybės (50)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams.

Dėl prezidento kandidatūros jokios dvejonės nėra, reikia išrinkti nepriklausantį šiai bukai sistemai asmenį. O štai dėl dvigubos pilietybės ilgai negalėjau apsispręsti. Galvojau, kad laikmetis toks atėjo, kai beveik visas pasaulis atviras, gal ir verta suteikti dvigubą pilietybę, bet vienas nesenas įvykis padėjo apsispręsti. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau

K. Masiulis. Aplinkos ministras dalins pinigus, kaip oranžinius dviračius (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą. Skaityti toliau

Technologinių ekoinovacijų diegimui – milžiniškas verslo dėmesys (0)

ekologija_ukmin.lt

Itin didelis įmonių susidomėjimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemone „Eco-inovacijos LT+“ rodo, kad Lietuvos verslas pasirengęs diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas. Pagal trečiąjį šios priemonės kvietimą sulaukta 85 paraiškų gauti 60 mln. eurų finansavimą. Tai beveik dvigubai daugiau, nei yra numatyta priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietime.

„Šios ministerijos administruojamos priemonės populiarumą lemia tai, kad Lietuvos įmonės supranta būtinybę diegti technologines ekoinovacijas. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Dabartinis ekonomikos modelis įžanga į katastrofą (video) (1)

Prof. Povilas Gylys | ISV nuotr.

Kai viešoje erdvėje girdime apie ekonominius procesus, dažniausiai naudojamos sąvokos „ekonomika kyla“ arba pvz. „ekonomika krenta“ . Taip pat medijose labai mėgstamas dalykas rodyti pvz. BVP pokyčio grafikus arba operuoti tokiu rodikliu, kaip BVP dalis gyventojui.

Bet ar tikrai gerai kai pagaminama vis daugiau prekių, bankai išduoda vis daugiau paskolų, o vartotojai leidžia pinigus vis drąsiau?

Apie tai kalbamės su ekonomistu profesoriumi Povilu Gyliu. Skaityti toliau

R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija… (1)

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau

Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims (0)

pixabay.org nuotr.

Balandžio 10 dieną Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarius duomenis apie 2018 metais valstybių donorių suteiktą oficialią paramą besivystančioms šalims.

Praeitais metais Lietuvos oficiali parama vystymuisi sudarė 49,93 mln. eurų, arba 0,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Daugiašalei paramai skirta 39,87 mln. eurų, o dvišalei – 10,06 mln. eurų.

Bendra tarptautinių donorų suteiktos paramos apimtis sumažėjo 2,7 proc., Skaityti toliau