Žymos archyvas: ekonomika

T. Tomilinas: Paskelbtas skurdo lygio tyrimas rodo 2016 metų padėtį (2)

Tomas Tomilinas | Asmeninė nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad paskelbti naujausi Lietuvoje statistikos departamento duomenys rodo ne 2017-ųjų, o 2016 metų padėtį. Tai lemia tyrimo atlikimo metodika.

Nuo 2006 metų Lietuvoje skurdui matuoti ir atlikti pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimą pradėta naudoti vieninga Eurostato metodika, pagal kurią pagrindinis rodiklis yra skurdo rizikos lygis, o skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Skaityti toliau

V. Lukoševičius. Užuojauta Lietuvos energetikos juodadarbiams (1)

Valdas Lukoševičius | Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nuotr.

Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos energetikoje beveik visi dideli projektai ir vykę procesai buvo lydimi didesnių ar mažesnių skandalų. Nacionalinės valdžios įstaigos koncentruoja įtaką energetikoje, operuoja milijoninėmis lėšomis, daro sprendimus, kurių vertė milijardai eurų, tarpais dižiuojasi pasiekimais, dalijasi medalius ir premijas. Bet jeigu paaiškėja, kad ne viskas taip gerai – tai kalti „iešmininkai“ – pačios energetikos įmonės, jų vadovai ir specialistai. Skaityti toliau

Naujai sukurta kelių ir geležinkelių paslaugų elektroninė sistema didins šalies transporto konkurencingumą (3)

internetas.kompiuteriai.rasymas_sumin.lt

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pradeda kurti vieningą kelių ir geležinkelių elektroninių paslaugų teikimo, konsultavimo ir informavimo sistemą „eLTSA“, kuri leis sumažinti verslo įmonėms tenkančią administracinę naštą, paslaugų teikimo kaštus bei patiriamas laiko sąnaudas.

Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, „eLTSA“ prisidės prie inovacijų ir technologijų plėtros Lietuvoje bei didins mūsų šalies konkurencingumą, Skaityti toliau

Ryga ir Talinas pateko į 2018-ųjų išmaniausių miestų 50-tuką, Vilnius – ne (4)

Vilnius | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Šiandien, liepos 26 d., Barselonos verslo mokyklos IESE Globalizacijos ir strategijos centras pristatė išmaniausių planetos miestų 50-tuką. Paskutinės dvi vietos atiteko Talinui ir Rygai. Išmaniausiųjų tris pirmąsias vietas dalijasi Niujorkas, Londonas ir Paryžius.

„Buvo vertintos naujos vietos ekonominio vystymosi formos pasaulinio miesto kūrimo, verslumo dvasios skatinimo ir naujovių srityse“, – sakė tyrimo organizatoriai. Skaityti toliau

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste (0)

Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste | Z. R. Gasiūnaitės nuotr.

„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, – sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, Skaityti toliau

Europos Komisija paskelbė Komunikatą dėl pasirengimo Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES (0)

Europos vadovų taryba | lrp.lt nuotr.

2019 m., kovo 30 d., Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir taps trečiąja šalimi. Tai turės poveikį piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Europos Sąjungoje. Šis poveikis bus įvairus: pradedant naujais patikrinimais prie ES išorės sienos su Jungtine Karalyste ir baigiant Jungtinės Karalystės išduotų licencijų, sertifikatų ir leidimų galiojimu, taip pat nevienodomis duomenų perdavimo taisyklėmis.

Liepos 19 d. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame aprašoma, kaip šiuo metu rengiamasi visiems Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padariniams. Skaityti toliau

Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės? (8)

Ekspertai: Lietuva neturi elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės | Elektronika.lt

liepos 16-22 d. vyksiančioje didžiausioje šalies istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ teigė Paulius Kunčinas, ekonomikos ir finansų analitikas reig4, kad – „Blockchain judėjimas nebėra tik technologija ir jis keičia Lietuvos ekonomiką“.

Vykusioje panelinėje diskusijoje apie Lietuvos ir „Blockchain“ ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės. Skaityti toliau

Naujos kartos autobusai – alternatyva automobiliams artimose kelionėse į užsienį (0)

Naujos kartos autobusai – alternatyva automobiliams artimose kelionėse į užsienį | „Lux Express“ grupės nuotr.

Auga keleivių skaičius, kurie pasirenka autobusu keliauti į netolimas užsienio šalis. Tai lemia prieinama kelionių kaina, bet vis svarbesniu tokio pasirinkimo veiksniu tampa kelionės komfortas. Atsižvelgdama į augančius keleivių reikalavimus patogumui, tarptautinė keleivių pervežimo autobusais kompanija „Lux Express“ Lietuvoje pristatė naujos kartos, aukštos komforto klasės „Irizar i8“ autobusą, tapusį 2018-ųjų Metų autobusu.

Trys šio tipo autobusai liepą pradeda keleivių vežimus tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių. Skaityti toliau

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo? (1)

Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo | lrp.lt nuotr.

Birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjus beveik 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, pagaliau kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) pasirašė politinį susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai įtvirtinti regiono energetinį savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo. Skaityti toliau

Numatoma mažinti atskirtį Pietryčių Lietuvoje (5)

 lrv.lt nuotr.

Birželio 27 d. Vyriausybė pritarė Vilniaus funkcinės zonos plėtros planui, kurį realizavus turėtų sumažėti socialiniai  ir ekonominiai skirtumai Pietryčių Lietuvoje.

„Šis planas padės mažinti atskirtį tarp Vilniaus ir atokesnių rajonų. Sieksime gerinti infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų tinklą, kad šie atitiktų gyventojų poreikius, būtina skatinti bendruomeniškumą bei tarpkultūrinį dialogą“, –  kalbėjo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Skaityti toliau

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

Baltarusijos paskelbta žinia apie Astravo AE saugumą neatitinka tikrovės (1)

Astravo AE | am.lt nuotr.

„Tenka apgailestauti, kad Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą. Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama. Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Interfax naujienų agentūros išplatintą informaciją, kad Astravo AE streso testai atitinka europinius saugos reikalavimus. Skaityti toliau

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis. (7)

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis | Užupio Respublikos nuotr.

Birželio 15 d., Užupyje, buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta kazachų kalba. Iškilmėse dalyvavo Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Bauržanas Muchamedžanovas ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Šių metų liepos 6 dieną pagrindinis Kazachstano miestas Astana švęs 20 metų tapimo sostine sukaktį. Pradžioje mažai kas tikėjo į provincijos miestelio virsmo sėkmę. Bet nepaisant visų iššūkių Astana tapo ne tik kazachų atgimimo simboliu, bet Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami? (10)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą. Skaityti toliau

Vilniuje vyks vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės asociacijų suvažiavimas (0)

ORGALIME logo

Birželio 12–13 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė generalinė Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime narių asamblėja. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų 23-ose Europos valstybėse vienijančios Orgalime delegatai Vilniuje ne tik planuos organizacijos veiklą, bet ir dalyvaus tarptautinėje konferencijoje. Joje bus aptariami ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai, apžvelgiami pramonėje vykstantys pokyčiai bei naujausios tendencijos ir diegiamos inovacijos.

Konferencija prasidės birželio 12 d., antradienį, 13.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ (M.K. Čiurlionio g. 84). Skaityti toliau

Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių paroda „Lietuviškų prekių namai“ (0)

Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių ekspozicija „Lietuviškų prekių namai“ | verslilietuva.lt nuotr.

Birželio 7 d., Kinijos Ningbo mieste pradeda veikti „Versli Lietuva“ iniciatyva įkurta nuolatinė lietuviškų prekių ekspoziciją „Lietuviškų prekių namai“ (angl. Lithuanian national trading house), kuri Lietuvos verslui tarnaus kaip prekybos Kinijoje platforma. Nuolatinėje ekspozicijoje dvejus metus pristatyti savo produktus galės maisto, gėrimų, kosmetikos, suvenyrų, namų interjero, baldų ir kitų sektorių gamintojai.

„Eksportas į geografiškai ir kultūriškai tolimą Kiniją nėra paprastas ir greitas procesas. Į Kiniją eksportuojantis šalies verslas žino, kiek reikia laiko, kol partneriai ir vartotojai patiki bei pamėgsta jiems tolimos Lietuvos produkciją. Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

Vilniuje nusileido pirmasis „SCAT Airlines“ lėktuvas iš Kazachstano (0)

Vilniuje nusileido pirmasis „SCAT Airlines“ lėktuvas iš Kazachstano | bendrovės „SCAT Airlines“ nuotr.

Gegužės 27 d., daugiau nei 20 metų Kazachstane veikianti antroji pagal dydį skrydžių bendrovė „SCAT Airlines“, pradėjo vykdyti skrydį iš Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną. Tai pirmasis įmonės žingsnis ne tik į Baltijos, bet ir Europos Sąjungos šalis.

Maršrutas iš Kazachstano į Lietuvą yra vienas didžiausių žingsnių oro bendrovės istorijoje, kurio tikslas – įkurti stiprų aviacijos centrą tarp Kazachstano ir Baltijos šalių. Tikimasi, kad naujoji kryptis iš Vilniaus į Astaną bus patraukli abiejų šalių gyventojams ir užtikrins abipusius turistų srautus. Skaityti toliau

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

Pixabay.com nuotrt.

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau

Pritarta finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui (0)

AM.lt nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kaip papildomas komitetas, po svarstymo pritarė Vyriausybės rengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui XIIIP-1833 bei jį lydinčiam teisės aktui. Projektu siekiama:

  1. Sukurti finansines priemones, kurios padėtų visoms jaunoms (kiekvienas iš sutuoktinių ar motina arba tėvas vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 35 metų) šeimoms, nepaisant jų pajamų, įsigyti būstą ne didmiesčiuose; Skaityti toliau

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Daugėja bekontakčių atsiskaitymų (1)

Kas dešimtas atsiskaitymas kortele – bekontaktis, metų pabaigoje bus kas penktas | Pixabay nuotr.

Lietuvos gyventojai atranda bekontakčių atsiskaitymų privalumus – kas dešimta operacija Šiaulių banko mokėjimo kortele atliekama neįvedant PIN kodo, o šių metų pabaigoje jau kas penktas atsiskaitymas kortele galėtų būti bekontaktis.

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčias mokėjimo korteles Šiaulių bankas pradėjo platinti praėjusių metų balandį, o jau po metų 10 proc. visų Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

J. Zykus. Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti? (5)

Juozas Zykus | S. Paškevičiaus nuotr.

Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4,0 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Neuždirbtų pinigų masė didina vartojimą, infliaciją ir nekilnojamojo turto plėtrą. Gyvenamųjų namų statyba 2018 metais viršys 2008 metų lygį. Pasiūla padidės, paklausa Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Vėluojančių savivaldybių administracijos turės atsakyti už „vaiko pinigų“ išmokėjimo vilkinimą (0)

Tomas Tomilino | asmeninė nuotr.

Kovo 15 dienos duomenimis, 4 iš 5 atvejais sprendimai dėl vaiko pinigų mokėjimo jau priimti. Iš viso gauta 265,4 tūkst. prašymų dėl 356,6 tūkst. vaikų.

„Ministerijos turimi duomenys rodo, jog turime nepaaiškinamai ilgą prašymų nagrinėjimo procesą šešiose savivaldybėse – Kupiškio, Klaipėdos miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto ir ypač – Vilniaus miesto. Jeigu 30-yje savivaldybių išnagrinėta 98-99% prašymų, o penkiasdešimtyje rodiklis viršija 90%, tai Vilniuje išnagrinėta mažiau nei pusė gautų prašymų – vos 47,7 procento. Visi Vilniaus atsikalbinėjimai, kad kalti visi kiti, bet ne Vilniaus savivaldybė administracija atsimuša į dviejų faktų sieną. Skaityti toliau

JAV rinkoje – lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų proveržis (0)

Nano technologijos | KTU nuotr.

Jungtinės Valstijos yra antra pagal dydį rinka Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojams. Pernai į JAV eksportuota aukštos pridėtinės vertės produktus už 84,1 mln. eurų, tai sudaro 9,4 proc. visų eksportuotų lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių. Palyginti su 2016 m., šių produktų eksporto vertė išaugo beveik dvigubai.

„Tokie rezultatai rodo, kad lietuviškų bendrovių įdirbis su partneriais Jungtinėse Valstijose pradeda duoti saldžių vaisių. Norint eksportuoti į JAV, sudėtingai ir itin konkurencingai rinkai reikia pasiūlyti išskirtinius, nišinius produktus, o mūsų gamintojai, turintys ir tinkamą gamybos bazę, ir aukštos kvalifikacijos specialistus, pajėgūs tą daryti“ Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar išgelbės Lietuvą 108 daugiafunkciai sporto centrai? (3)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Valstybės kontrolė griežtai supeikė Lietuvos merus, kad daugelis tik siekia įsiteikti rinkėjams kosmetiniais remontais, o pritraukti investicijų, kurios užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą, pastangų nededa. Įspūdingiausia iliustracija – Lietuvoje atsiradę net 108 sporto kompleksai (arenos, salės, baseinai), kuriems išleista ir vis dar leidžiama daugiau kaip 300 mln. eurų. Kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6–15 km, atstumu! Toks Europos pinigų, kurie skirti investicijoms ir ilgalaikei gerovei kurti, „pravalgymas“ tiesiogiai koreliuoja su katastrofišku regionų nykimu. Skaityti toliau

K. Masiulis. Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži? (1)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Prastas miesto planavimas, silpna strategija, ambicijų trūkumas ir politinės rietenos pradėjo duoti savo tamsių vaisių. Šiauliai jau atsilieka nuo kitų, net mažesnių miestų.

Pagal vidutinį atlyginimą Saulės miesto gyventojai jau nusileidžia Panevėžiui ir Alytui.

Atlyginimų augimas 2017 m., buvo mažesnis nei kitur Lietuvoje, todėl lyginant visas savivaldybes, šiauliečiai yra tik 16 vietoje, kai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas užima pirmas tris. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas (0)

 pixabay.com nuotr.

Investuoti į nekilnojamąjį turtą ar į kriptovaliutą? Imti paskolą ar taupyti? Su ekonominiais pasirinkimais susiduriame kasdien. Jau kovo 13 d. visi šalies gyventojai kviečiami dalyvauti pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine ir „pasimatuoti“ savo ekonomikos žinias.  
 
„Nacionalinis ekonomikos egzaminas atvers naują puslapį ir skatins visus daugiau domėtis ekonomika. Žodis „ekonomika“ daug kam vis dar siejasi su sausu mokslu, nors su ribotais ištekliais ir neribotais norais susiduriame kasdien. Skaityti toliau