Žymos archyvas: ekonomika

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Krizių neišvengiamumas – prasimanymas (video) (2)

Povilas Gylys | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.

Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga (0)

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga | LRT nuotr.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Pokyčiai valdžioje ir visuomenėje yra išjungti)

Tautodailininkės Danutės Juškienės raštuotos pirštinės | biciulyste.lt nuotr.

Karas – ekonomikoje ir protuose

Ryškiausi praūžusius karus liudijantys ženklai yra ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas, griuvėsiai ir ištuštėję tiek gyvenamieji, tiek ir gamybiniai pastatai. Visa tai iki šiol matome Lietuvoje.

Praradome trečdalį savo valstybės piliečių, o griuvėsiai styro vos ne kiekvienoje gyvenvietėje. Tiesa, ant kai kurių iš jų galima pamatyti užrašą „Parduodama“. Gal kam nors patiks vieta, kurioje pašalinus griuvenas, galima statyti kažką naujo. Skaityti toliau

T. Skorupskis. Nauja politinė epocha (2)

T. Skorupskis | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuva išsirinko naująjį prezidentą. Kaip dažnai su pagieža jį vadino įvairūs nacionalistai, ypač remiantys alternatyviuosius kandidatus – bankininką.

Atrodytų, kad inauguracijos metu sudėlioti paskutinieji štrichai – aiškus dėmesys identitetui, tradicijai ir nepabijota pasakyti apie globalizmo iššūkius, kas atrodo turėtų nuraminti ir pačius didžiausius kritikus iš dešinės sparno. Gitano Nausėdos inauguraciją politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius pavadino naująja politine epocha. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Skvernelis lipa ant Šimonytės „grėblio“ (video) (1)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Štai ir pradėjo mūsų vyriausybė pinigų ieškoti ten, kur jei jų ir yra, tai toli gražu ne tiek kiek jie skelbia. Greičiausiai prisimenate dar kaip Kubilius-Šimonytė traukė it ropę žinomoje pasakoje milijardą litų iš „šešėlio“ . Traukė traukė ir neištraukė.

Akivaizdu, kad dabartiniai Skevernlio vyriausybės pasiūlymai ne tik, kad nėra geresni, tačiau juose slypi net daugiau povandeninių akmenų nei tai buvo siaučiant vadinamai krizei. Blogiausia yra tai, kad mūsų piliečiai nesugeba pamatyti kokios kiaulystės pakišamos ir kaip jos paveiks Skaityti toliau

Seimui iš naujo pristatytos Miškų įstatymo pataisos (0)

Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuotr.

Birželio 6 d. Seimas pradėjo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytas Miškų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-3491), kurias Seimo komitetas parengė po Konstitucinio Teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prieš kelerius metus priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką, t. y., kad priimant juos nepagrįstai buvo pritaikyta ypatingos skubos tvarka. Skaityti toliau

Darbas skaitmeninėje ateityje (0)

Pixabay.com nuotr.

Naujoje ataskaitoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti skaitmeninių technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.

Skaitmeninės technologijos vystosi be galo dideliu greičiu: jei telefonui prireikė 75 metų, Skaityti toliau

Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui (0)

Elektronikos atliekos | EGIO nuotr.

Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje susidaro beveik 50 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir tik penktadalis jų yra oficialiai perdirbama. Jei padėtis nesikeis, 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai, iki 120 mln. tonų.

Nors sunku prognozuoti susidariusių elektroninių atliekų kiekį, tačiau dar iki 2021 metų metinis bendras šių atliekų kiekis pasaulyje viršys 52 mln. tonų. Skaityti toliau

Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokią vietą užima Lietuva? (1)

Studentai verslumas._ Jono Petronio nuotr1

Lietuvos studentai bando pradėti nuosavus verslus ir patys susikurti sau darbo vietas. Tačiau siekiant tikro šalies ekonominio proveržio ir norint išvengti protų nutekėjimo į užsienį, svarbu ugdyti verslumo kompetencijas, palaikyti bendradarbiavimą ir tobulinti jau esamas įmones, teigia ekspertai, komentuodami tyrimo GUESSS rezultatus. GUESSS – pasaulinis studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrimas, kuriame buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje tyrimą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partneriais. Skaityti toliau

Keturių Seimo frakcijų nariai registravo rezoliuciją dėl nepasitikėjimo Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku (0)

Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Gegužės 9 d. daugiau nei 40 Seimo narių iš LVŽS, LSDDP, TT frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės registravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriuo reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir kreipiasi į jį, siūlydami atsistatydinti  iš užimamų pareigų.

Rezoliucijos projekte teigiama,  kad Lietuvos bankas vengė bendradarbiauti su parlamentinį  tyrimą atliekančiu Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, veikiančiu laikinosios komisijos teisėmis, ir galimai sąmoningai neteikė visos Lietuvos banko turimos informacijos apie VILIBOR indekso pokyčių krizės laikotarpiu priežastis bei aplinkybes ir šių pokyčių įtaką gyventojų palūkanų išlaidoms, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Dėl dvigubos pilietybės (50)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams.

Dėl prezidento kandidatūros jokios dvejonės nėra, reikia išrinkti nepriklausantį šiai bukai sistemai asmenį. O štai dėl dvigubos pilietybės ilgai negalėjau apsispręsti. Galvojau, kad laikmetis toks atėjo, kai beveik visas pasaulis atviras, gal ir verta suteikti dvigubą pilietybę, bet vienas nesenas įvykis padėjo apsispręsti. Bet apie viską iš eilės. Skaityti toliau

K. Masiulis. Aplinkos ministras dalins pinigus, kaip oranžinius dviračius (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą. Skaityti toliau

Technologinių ekoinovacijų diegimui – milžiniškas verslo dėmesys (0)

ekologija_ukmin.lt

Itin didelis įmonių susidomėjimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemone „Eco-inovacijos LT+“ rodo, kad Lietuvos verslas pasirengęs diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas. Pagal trečiąjį šios priemonės kvietimą sulaukta 85 paraiškų gauti 60 mln. eurų finansavimą. Tai beveik dvigubai daugiau, nei yra numatyta priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietime.

„Šios ministerijos administruojamos priemonės populiarumą lemia tai, kad Lietuvos įmonės supranta būtinybę diegti technologines ekoinovacijas. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Dabartinis ekonomikos modelis įžanga į katastrofą (video) (1)

Prof. Povilas Gylys | ISV nuotr.

Kai viešoje erdvėje girdime apie ekonominius procesus, dažniausiai naudojamos sąvokos „ekonomika kyla“ arba pvz. „ekonomika krenta“ . Taip pat medijose labai mėgstamas dalykas rodyti pvz. BVP pokyčio grafikus arba operuoti tokiu rodikliu, kaip BVP dalis gyventojui.

Bet ar tikrai gerai kai pagaminama vis daugiau prekių, bankai išduoda vis daugiau paskolų, o vartotojai leidžia pinigus vis drąsiau?

Apie tai kalbamės su ekonomistu profesoriumi Povilu Gyliu. Skaityti toliau

R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija… (1)

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau

Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims (0)

pixabay.org nuotr.

Balandžio 10 dieną Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarius duomenis apie 2018 metais valstybių donorių suteiktą oficialią paramą besivystančioms šalims.

Praeitais metais Lietuvos oficiali parama vystymuisi sudarė 49,93 mln. eurų, arba 0,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Daugiašalei paramai skirta 39,87 mln. eurų, o dvišalei – 10,06 mln. eurų.

Bendra tarptautinių donorų suteiktos paramos apimtis sumažėjo 2,7 proc., Skaityti toliau

Urbanisto iš Belgijos patarimas Lietuvai: rūpinkitės ekosistema ir nebeplėskite priemiesčių (0)

Urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas | am.lt nuotr.

„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).

Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, Skaityti toliau

EP patvirtino naujas taisykles, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą (1)

theberkey.com nuotr.

Balandžio 4 d.  Europos Parlamentas (EP) priėmė naujas taisykles dėl tėvystės ir neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų.

Europarlamentarų patvirtintos taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad vyrams priklausytų mažiausiai dešimties darbo dienų apmokamos tėvystės atostogos, kurių jie turėtų išeiti apytiksliai tuo metu, kai vaikas gimsta (įskaitant atvejus, kai jis gimsta negyvas). Jos turi būti apmokamos ne prasčiau nei laikinojo nedarbingumo atostogos. Skaityti toliau

Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika (0)

Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika | „Investors' Forum“ nuotr.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos perspektyvomis ima atsigauti. Praėjusių metų pabaigoje pasiekęs pastarųjų trijų metų žemumą, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) pirmąjį šių metų ketvirtį šiek tiek pakilo. Nors atotrūkis tarp darbo jėgos kaštų ir našumo bei politinio stabilumo trūkumas turi daugiausiai neigiamos įtakos investuotojų lūkesčiams, palyginti su pastaraisiais tyrimais net ir šiose srityse pastebima optimizmo apraiškų. Tokią padėtį atskleidžia stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ vasarį atliktas tyrimas. Skaityti toliau

Medžiai kris verslui po kojomis (3)

Miškų kirtimai | am.lt nuotr.

Nors valdančiųjų „valstiečių“ partijos pavadinime ir yra žodis „žalieji“, jie šį žodį supranta savotiškai. Seime priimtas įstatymas, numatantis, kad būtų galima kirsti miškus, jei jie trukdo verslo plėtrai. Tokia nuostata priimta net 80-čiai parlamentarų balsavus „už“, „prieš“ pasisakė vos 2 deputatai. Visi balsavę „žalieji valstiečiai“ nuostatą dėl miškų kirtimo palaikė.

Verslas – svarbiau

Skaityti toliau

Prezidentės susitikime su Suomijos Premjeru – dėmesys Astravo AE (1)

Suomijos premjero ir Lietuvos prezidentės susitikimas | lrp.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Juhu Sipila. Viena iš esminių pokalbio temų – Astravo AE klausimas.

Prezidentė pabrėžė Lietuvos poziciją šalia valstybės sienos statomos atominės atžvilgiu – Astravo AE yra nesaugi ir neturi pradėti veikti.

Tokią Lietuvos poziciją dėl nesaugios Astravo atominės vietos atliepia ir kitos ES valstybės, taip pat ir Suomija, kurios vieningai palaikė Lietuvą prieš keletą savaičių Ženevoje Skaityti toliau

Susisiekimo ateitis – savaeigės priemonės ir robotizacijos pikas (0)

Robotizacija | sumin.lt nuotr.

Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar ryžtingiau naudoti pinigus naujovėms. Taip ketinama didinti susisiekimo konkurencinį pranašumą ir siekti pirmavimo regione. 2019 metais susisiekimo įmonės ir įstaigos į naujovėms ketina skirti per 30 mln. eurų.

„Skaitmeninių technologijų eroje susisiekimo sektorius neįsivaizduojamas be inovacijų, būtent investicijos į naujos kartos technologijas ir inovatyvūs sprendimai taps šio Skaityti toliau

Kelios dešimtys asmenų dalyvauja konkurse į ŽŪM darbo vietas Kaune (4)

Į Kauną persikelia „veidrodinė“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) | zum.lt nuotr.

Jau nuo balandžio pradžios Kaune pradės veikti „veidrodinė“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Norą dirbti šiame padalinyje jau pareiškė 36 kandidatai.

Ministerijos Vilniuje funkcijas dubliuojančiame Kauno padalinyje dirbs kauniečiai, šiuo metu važinėjantys dirbti į ŽŪM ar kitas ministerijas sostinėje, taip pat – žmonės iš Kauno regiono, kurie nori dirbti ministerijoje. Skaityti toliau

A. Juozaitis buria naują judėjimą – „Lietuva yra čia“ (nuotraukos, video) (33)

P1650007-2400

Vasario 2 d. Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale iš visų Lietuvos regionų susirinkę Prezidento posto siekiančio Sąjūdžio pradininko,  filosofo Arvydo Juozaičio bendraminčiai įkūrė visuomeninį sambūrį „Lietuva yra čia“.

Pilies arsenalo salė buvo sausakimša, net ne visiems užteko kėdžių atsisėsti. Suvažiavime buvo pristatyta prezidentinė A. Juozaičio programa bei komanda.

Pradėdamas suvažiavimą kandidatas į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis savo kalboje Skaityti toliau

5 naujovės, prognozuojamos 2019 metų nekilnojamojo turto rinkai (3)

Bendrovės „Capital Realty“ frančizės vystymo vadovė Džiuginta Daujotaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Praėję metai NT rinkai buvo itin sėkmingi. Sudarytų sandorių skaičius, NT tarpininkavimo įmonės „Capital“ duomenimis, buvo du kartus didesnis, palyginti net su prieškriziniu 2007 m. laikotarpiu. Nors ekspertai užsimena apie šiais metais laukiantį ekonomikos sulėtėjimą, tačiau NT rinkoje prognozuojamas ir tolimesnis augimas.

„2018 m. mūsų įmonei atnešė rekordinius rezultatus. Per paskutinius devynis mėnesius, žvelgiant į sudarytų sandorių skaičių, pasiektos rekordinės aukštumos, Skaityti toliau

Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus (1)

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | Asmeninio albumo nuotr.

Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas Skaityti toliau

Kultūros ministerija ieško galimybių didinti kultūros darbuotojams algas (1)

Alkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Sausio 25 d. Kultūros ministerija kreipėsi į sau pavaldžias kultūros įstaigas ir savivaldybes, teikdama pasiūlymus dėl atlyginimų didinimo kultūros ir meno darbuotojams.

Ministerija pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti konstitucinį lygiateisiškumo principą, papildomos atlyginimams didinti numatytos lėšos turėtų būti paskirstytos visų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinimui po lygiai, tai yra nepriklausomai nuo jų sugebėjimų, darbo stažo, patirties, socialinio statuso (pavyzdžiu, įgytos teisės į senatvės pensiją) ar kitų aplinkybių. Skaityti toliau

Pradedamas auditas Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose (0)

Auditas ŠMM | sumin.lt nuotr.

Siekiant spręsti šalies mokytojų atlyginimų problemą ir šiam tikslui rasti finansinių resursų, pradedamas auditas Švietimo ir mokslo ministerijoje bei 17-oje jos reguliavimo srities įstaigų. Atlikti tokį auditą įsakymu pavedė ministras Rokas Masiulis, laikinai einantis švietimo ir mokslo ministro pareigas.

„Švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto skiriama daugiau kaip milijardas eurų per metus, todėl visų pirma mokytojų atlyginimų problemoms spręsti ieškosime vidinių šio sektoriaus resursų. Skaityti toliau

Seimas pritarė SGD laivo-saugyklos išpirkimui (1)

SGD terminalas | R. Jurgaičio ir D. Nikitenkos nuotr.

Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2968(2), kuriomis nutarta sukurti teisinį pagrindą ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Lietuvą užtikrinimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų optimizavimui bei mažinimui. Už naujas nuostatas balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 17 parlamentarų.

Priimtais pakeitimais nuspręsta sukurti teisinį pagrindą Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus iki 2024 m. pabaigos ekonomiškai naudingiausiu būdu nuosavybės teise įsigyti SGD laivą Skaityti toliau

Seimo Kaimo reikalų komitetas tikisi sugrąžinti į Lietuvą linus (video) (4)

Linai | botanikossodas.vu.lt nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, įvertindamas tai, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos auginti linus, tačiau šiais metais šios kultūros buvo auginama tik apie 550 ha, gruodžio 12 d. surengė apskrito stalo diskusiją „Ar sugrįš į Lietuvą linai?“.

Komiteto pirmininkas A. Stančikas priminė, kad pernai buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis į linus auginančio ūkininko B. L. Vošterio ūkį Širvintų r. ir, siekiant išsaugoti šią unikalią kultūrą, pateiktas siūlymas Vyriausybei parengti nacionalinę linų ūkių plėtros programą. Nors Žemės ūkio ministerija manė, Skaityti toliau