Žymos archyvas: ekonomika

Baltarusijos paskelbta žinia apie Astravo AE saugumą neatitinka tikrovės (0)

Astravo AE | am.lt nuotr.

„Tenka apgailestauti, kad Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą. Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama. Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Interfax naujienų agentūros išplatintą informaciją, kad Astravo AE streso testai atitinka europinius saugos reikalavimus. Skaityti toliau

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis. (7)

Kazachstanas pereina prie rašybos lotyniškais rašmenis | Užupio Respublikos nuotr.

Birželio 15 d., Užupyje, buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta kazachų kalba. Iškilmėse dalyvavo Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje ir Užupyje p. Bauržanas Muchamedžanovas ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Šių metų liepos 6 dieną pagrindinis Kazachstano miestas Astana švęs 20 metų tapimo sostine sukaktį. Pradžioje mažai kas tikėjo į provincijos miestelio virsmo sėkmę. Bet nepaisant visų iššūkių Astana tapo ne tik kazachų atgimimo simboliu, bet Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami? (9)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą. Skaityti toliau

Vilniuje vyks vienos didžiausių ir įtakingiausių Europos pramonės asociacijų suvažiavimas (0)

ORGALIME logo

Birželio 12–13 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė generalinė Europos inžinerinės pramonės asociacijos Orgalime narių asamblėja. Daugiau kaip 40 inžinerinės pramonės asociacijų 23-ose Europos valstybėse vienijančios Orgalime delegatai Vilniuje ne tik planuos organizacijos veiklą, bet ir dalyvaus tarptautinėje konferencijoje. Joje bus aptariami ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai, apžvelgiami pramonėje vykstantys pokyčiai bei naujausios tendencijos ir diegiamos inovacijos.

Konferencija prasidės birželio 12 d., antradienį, 13.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ (M.K. Čiurlionio g. 84). Skaityti toliau

Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių paroda „Lietuviškų prekių namai“ (0)

Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių ekspozicija „Lietuviškų prekių namai“ | verslilietuva.lt nuotr.

Birželio 7 d., Kinijos Ningbo mieste pradeda veikti „Versli Lietuva“ iniciatyva įkurta nuolatinė lietuviškų prekių ekspoziciją „Lietuviškų prekių namai“ (angl. Lithuanian national trading house), kuri Lietuvos verslui tarnaus kaip prekybos Kinijoje platforma. Nuolatinėje ekspozicijoje dvejus metus pristatyti savo produktus galės maisto, gėrimų, kosmetikos, suvenyrų, namų interjero, baldų ir kitų sektorių gamintojai.

„Eksportas į geografiškai ir kultūriškai tolimą Kiniją nėra paprastas ir greitas procesas. Į Kiniją eksportuojantis šalies verslas žino, kiek reikia laiko, kol partneriai ir vartotojai patiki bei pamėgsta jiems tolimos Lietuvos produkciją. Skaityti toliau

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę (0)

Siūloma užtikrinti valstybinę pensiją motinoms, kurios užaugino ir išauklėjo 4 ar daugiau vaikų | pixabay nuotr.

Bandymas pertvarkyti Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą praėjo dar tik pirminę teisinę stadiją – projektus parengė, patvirtino ir Seimui perduoda Vyriausybė. Į darbo grupes per visą projektų rengimo laikotarpį neprisibeldę ir per kelias dienas savo nuomonę, į kurią vis tiek nebuvo atsižvelgta, pareiškę investuotojai, panašu, nėra laukiami ir tolimesnėje diskusijoje.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, Skaityti toliau

Vilniuje nusileido pirmasis „SCAT Airlines“ lėktuvas iš Kazachstano (0)

Vilniuje nusileido pirmasis „SCAT Airlines“ lėktuvas iš Kazachstano | bendrovės „SCAT Airlines“ nuotr.

Gegužės 27 d., daugiau nei 20 metų Kazachstane veikianti antroji pagal dydį skrydžių bendrovė „SCAT Airlines“, pradėjo vykdyti skrydį iš Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną. Tai pirmasis įmonės žingsnis ne tik į Baltijos, bet ir Europos Sąjungos šalis.

Maršrutas iš Kazachstano į Lietuvą yra vienas didžiausių žingsnių oro bendrovės istorijoje, kurio tikslas – įkurti stiprų aviacijos centrą tarp Kazachstano ir Baltijos šalių. Tikimasi, kad naujoji kryptis iš Vilniaus į Astaną bus patraukli abiejų šalių gyventojams ir užtikrins abipusius turistų srautus. Skaityti toliau

Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą (0)

Pixabay.com nuotrt.

Gegužės viduryje Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvyko susitikimas, kuriame svarstyta Lietuvos raidos nacionalinė strategija. Ne pirmas kartas kai kalbama apie Lietuvos bėdas ir jų įveikimo kelius. Ne pirmą kartą pažymėta, kad reikia kurti sąlygas, skatinančias Lietuvos piliečius gyventi Lietuvoje. Bet tikrai pirmą kartą pasakyta, kad kelias link šio tikslo yra laimės ekonomikos sukūrimas.

Nors ir vėluodami, bet Lietuvos mokslininkai atsiliepė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) surengtoje konferencijoje Skaityti toliau

Pritarta finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui (0)

AM.lt nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kaip papildomas komitetas, po svarstymo pritarė Vyriausybės rengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui XIIIP-1833 bei jį lydinčiam teisės aktui. Projektu siekiama:

  1. Sukurti finansines priemones, kurios padėtų visoms jaunoms (kiekvienas iš sutuoktinių ar motina arba tėvas vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 35 metų) šeimoms, nepaisant jų pajamų, įsigyti būstą ne didmiesčiuose; Skaityti toliau

V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai (1)

V. Vasiliauskas: iššūkių išvengti nepavyks, bet turime išskirtinai palankią progą pasirengti juos atremti | Pixabay nuotr.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms pertvarkoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės balandžio 16-22 dienomis Vašingtone vykstančiuose Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.

„Pasaulio ekonomika įsitvirtina augimo vėžėse, daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, ūkio plėtra yra sparčiausia per pastaruosius keletą metų. Skaityti toliau

Daugėja bekontakčių atsiskaitymų (1)

Kas dešimtas atsiskaitymas kortele – bekontaktis, metų pabaigoje bus kas penktas | Pixabay nuotr.

Lietuvos gyventojai atranda bekontakčių atsiskaitymų privalumus – kas dešimta operacija Šiaulių banko mokėjimo kortele atliekama neįvedant PIN kodo, o šių metų pabaigoje jau kas penktas atsiskaitymas kortele galėtų būti bekontaktis.

Bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčias mokėjimo korteles Šiaulių bankas pradėjo platinti praėjusių metų balandį, o jau po metų 10 proc. visų Skaityti toliau

J. Putinas. Emigracija (22)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau

J. Zykus. Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti? (5)

Juozas Zykus | S. Paškevičiaus nuotr.

Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4,0 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Neuždirbtų pinigų masė didina vartojimą, infliaciją ir nekilnojamojo turto plėtrą. Gyvenamųjų namų statyba 2018 metais viršys 2008 metų lygį. Pasiūla padidės, paklausa Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Vėluojančių savivaldybių administracijos turės atsakyti už „vaiko pinigų“ išmokėjimo vilkinimą (0)

Tomas Tomilino | asmeninė nuotr.

Kovo 15 dienos duomenimis, 4 iš 5 atvejais sprendimai dėl vaiko pinigų mokėjimo jau priimti. Iš viso gauta 265,4 tūkst. prašymų dėl 356,6 tūkst. vaikų.

„Ministerijos turimi duomenys rodo, jog turime nepaaiškinamai ilgą prašymų nagrinėjimo procesą šešiose savivaldybėse – Kupiškio, Klaipėdos miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto ir ypač – Vilniaus miesto. Jeigu 30-yje savivaldybių išnagrinėta 98-99% prašymų, o penkiasdešimtyje rodiklis viršija 90%, tai Vilniuje išnagrinėta mažiau nei pusė gautų prašymų – vos 47,7 procento. Visi Vilniaus atsikalbinėjimai, kad kalti visi kiti, bet ne Vilniaus savivaldybė administracija atsimuša į dviejų faktų sieną. Skaityti toliau

JAV rinkoje – lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų proveržis (0)

Nano technologijos | KTU nuotr.

Jungtinės Valstijos yra antra pagal dydį rinka Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojams. Pernai į JAV eksportuota aukštos pridėtinės vertės produktus už 84,1 mln. eurų, tai sudaro 9,4 proc. visų eksportuotų lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių. Palyginti su 2016 m., šių produktų eksporto vertė išaugo beveik dvigubai.

„Tokie rezultatai rodo, kad lietuviškų bendrovių įdirbis su partneriais Jungtinėse Valstijose pradeda duoti saldžių vaisių. Norint eksportuoti į JAV, sudėtingai ir itin konkurencingai rinkai reikia pasiūlyti išskirtinius, nišinius produktus, o mūsų gamintojai, turintys ir tinkamą gamybos bazę, ir aukštos kvalifikacijos specialistus, pajėgūs tą daryti“ Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar išgelbės Lietuvą 108 daugiafunkciai sporto centrai? (3)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Valstybės kontrolė griežtai supeikė Lietuvos merus, kad daugelis tik siekia įsiteikti rinkėjams kosmetiniais remontais, o pritraukti investicijų, kurios užtikrintų tvarią ilgalaikę plėtrą, pastangų nededa. Įspūdingiausia iliustracija – Lietuvoje atsiradę net 108 sporto kompleksai (arenos, salės, baseinai), kuriems išleista ir vis dar leidžiama daugiau kaip 300 mln. eurų. Kai kurie jų vienas nuo kito nutolę nepagrįstai mažu, 6–15 km, atstumu! Toks Europos pinigų, kurie skirti investicijoms ir ilgalaikei gerovei kurti, „pravalgymas“ tiesiogiai koreliuoja su katastrofišku regionų nykimu. Skaityti toliau

K. Masiulis. Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži? (1)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Prastas miesto planavimas, silpna strategija, ambicijų trūkumas ir politinės rietenos pradėjo duoti savo tamsių vaisių. Šiauliai jau atsilieka nuo kitų, net mažesnių miestų.

Pagal vidutinį atlyginimą Saulės miesto gyventojai jau nusileidžia Panevėžiui ir Alytui.

Atlyginimų augimas 2017 m., buvo mažesnis nei kitur Lietuvoje, todėl lyginant visas savivaldybes, šiauliečiai yra tik 16 vietoje, kai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas užima pirmas tris. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas (0)

 pixabay.com nuotr.

Investuoti į nekilnojamąjį turtą ar į kriptovaliutą? Imti paskolą ar taupyti? Su ekonominiais pasirinkimais susiduriame kasdien. Jau kovo 13 d. visi šalies gyventojai kviečiami dalyvauti pirmą kartą organizuojamame Nacionaliniame ekonomikos egzamine ir „pasimatuoti“ savo ekonomikos žinias.  
 
„Nacionalinis ekonomikos egzaminas atvers naują puslapį ir skatins visus daugiau domėtis ekonomika. Žodis „ekonomika“ daug kam vis dar siejasi su sausu mokslu, nors su ribotais ištekliais ir neribotais norais susiduriame kasdien. Skaityti toliau

V. Šapoka: dabar turime kurti tvirtą pagrindą kitoms naujo laikotarpio investicijoms (1)

Finansų ministras Vilius Šapoka | finmin.lrv.lt nuotr.

Lietuvą išaugino ir sustiprino Europos Sąjungos (ES) investicijos, tačiau artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Bendrijos skatina mąstyti, koks po Brexit mūsų šaliai bus kitas programavimo laikotarpis. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad būtina siekti didesnio tikslingų bei sparčių investicijų efektyvumo, tačiau lygiagrečiai – pradėti mažinti priklausomybę ES lėšoms.

„Ką galime ir ką privalome padaryti, tai susidėlioti aiškius planus, kaip mažinti priklausomybę nuo ES investicijų, jau ruošiantis programavimo laikotarpiui po Brexit. Skaityti toliau

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ (0)

Išleistas išskirtinis leidinys „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“ | lietuva.lt nuotr.

VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ išleido knygą-albumą – „Šimtmečio Lietuva. Visuomenė. Ekonomika. Kultūra“.

Knyga supažindina su Lietuvos visuomenės siekiais apginti valstybę per pastarąjį šimtmetį ir ją įtvirtinti, Lietuvos kariuomenės savanorių, partizanų kovomis, atskleidžiamas tarpukario Lietuvos ūkinės veiklos vitališkumas ir apžvelgiami šiuolaikiniai ekonominiai procesai, vykstantys konkrečiuose ūkiniuose sektoriuose, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio kultūrinio gyvenimo proveržio ypatumai. Skaityti toliau

Pasitikėjimas ekonomika: ar Lietuvai jau reikėtų sunerimti? (1)

Benjaminas Žemaitis | Asmeninė nuotr.

Sausio 8 d., viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų  „Bloomberg“ paskelbė 2017 m. gruodžio ekonomikos pasitikėjimo indeksą,  rodantį Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų. Dar 2016 m. gruodį Lietuva pagal pasitikėjimą šalies ekonomika užėmusi penktąją vietą, 2017 m. lapkritį drastiškai krito į aštuonioliktąją/devynioliktąją poziciją (kuria dalijosi su Didžiąja Britanija) ir nusileido Bulgarijai, Ispanijai, Vengrijai. Skaityti toliau

P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau

Kinijos nacionalinė televizija pranešė apie lietuviškų gaminių importą į šalį (3)

 „Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė Kinijoje | „Verslios Lietuvos“ nuotr.

Lietuva susilaukė Kinijos nacionalinės televizijos dėmesio kaip valstybė, kuri viena pirmųjų išreiškė norą dalyvauti tarptautinėje importui į Kiniją skirtoje parodoje „China International Import Expo“. Į šią parodą, kuri vyks šiemet lapkričio 5-10 d. Šanchajuje, „Versli Lietuva“ planuoja organizuoti 10-ies Lietuvos įmonių išvyką ir jų dalyvavimą dvejose nacionaliniuose stenduose.

„Labai vertiname Kinijos valdžios atstovų parodytą išskirtinį dėmesį Lietuvai. Skaityti toliau

V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo (1)

LVK prezidentas Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

2016 metais, iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų.

Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo. Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

Valstybiniai miškai nuo kitų metų bus vienos valstybės įmonės rankose (0)

Miškas | am.lt nuotr.

2017 m. gruodžio 20 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį nuo kitų metų valstybinės miškų ūkio paskirties žemė patikėjimo teise perduodama būsimai valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija.

Šis valstybinių miškų valdymo pertvarkymo procesui svarbus nutarimas įsigalioja 2017 m. gruodžio 31 d. Nuo šios datos visos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos nebeteks teisės valdyti valstybinių miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių yra virš 13 tūkstančių, ir vykdyti miškų ūkio veiklos. Šis valstybės turtas – valstybiniai miškai – bus valdomas Valstybinių miškų urėdijos.  Skaityti toliau

Seimas apsisprendė siūlyti vyriausybei pradėti tarimąsi su ES dėl vasaros laiko taikymo (1)

Varpinė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, 76 Seimo nariams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projektas Nr. XIIIP-1288(4).

Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija Skaityti toliau

Druskininkuose lankėsi Švietimo ir mokslo ministrė (0)

Gruodžio 8 d., Druskininkuose apsilankiusi Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su savo delegacija bei Lietuvos Respublikos Seimo nariu Zenonu Streikumi susitiko su Druskininkų savivaldybės vadovais bei specialistais ir aptarė svarbius klausimus.

„Švietimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi. Mums visiems, Druskininkų savivaldybės ir šveitimo įstaigų vadovams kaip ir mokinių tėvams svarbu ne tik mokymo kokybė, bet ir mokyklą baigiančio jaunuolio pasiruošimas gyvenimui. Iš mokyklos jaunuoliai turi išeiti ne tik įgavę žinių, bet ir pasiruošę rinktis gyvenimo kelią. Tik tuomet jie patys galės rinktis tęsti studijas ar įsilieti į Skaityti toliau

Europos Parlamentas spręs, ar pratęsti investicijų planą Europai (0)

Europos Parlamentas spręs, ar pratęsti investicijų planą Europai | Scanpix nuotr.

Antradienį, gruodžio 12 d., europarlamentarai balsuos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą iki 2020 metų, padidinti jo biudžetą ir išplėsti remiamų projektų kiekį.

Nuo 2015 m., veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą ES ekonomikos atgaivinimui 2015-2018 m. Atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija siūlo šio fondo apimtį padidinti iki 500 mlrd. eurų ir pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos. Skaityti toliau