Žymos archyvas: ekonomika

Pasitikėjimas ekonomika: ar Lietuvai jau reikėtų sunerimti? (1)

Benjaminas Žemaitis | Asmeninė nuotr.

Sausio 8 d., viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų  „Bloomberg“ paskelbė 2017 m. gruodžio ekonomikos pasitikėjimo indeksą,  rodantį Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų. Dar 2016 m. gruodį Lietuva pagal pasitikėjimą šalies ekonomika užėmusi penktąją vietą, 2017 m. lapkritį drastiškai krito į aštuonioliktąją/devynioliktąją poziciją (kuria dalijosi su Didžiąja Britanija) ir nusileido Bulgarijai, Ispanijai, Vengrijai. Skaityti toliau

P. Stonis. Rinkos visuomenei valstybė nereikalinga (11)

Paulius Stonis | propatria.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau

Kinijos nacionalinė televizija pranešė apie lietuviškų gaminių importą į šalį (3)

 „Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė Kinijoje | „Verslios Lietuvos“ nuotr.

Lietuva susilaukė Kinijos nacionalinės televizijos dėmesio kaip valstybė, kuri viena pirmųjų išreiškė norą dalyvauti tarptautinėje importui į Kiniją skirtoje parodoje „China International Import Expo“. Į šią parodą, kuri vyks šiemet lapkričio 5-10 d. Šanchajuje, „Versli Lietuva“ planuoja organizuoti 10-ies Lietuvos įmonių išvyką ir jų dalyvavimą dvejose nacionaliniuose stenduose.

„Labai vertiname Kinijos valdžios atstovų parodytą išskirtinį dėmesį Lietuvai. Skaityti toliau

V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo (1)

LVK prezidentas Valdas Sutkus | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

2016 metais, iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų.

Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo. Skaityti toliau

Emigracijos mažinimas: reikalinga politinė atsakomybė (1)

KTU diskusija „Kaip susigrąžinti 3 milijonus?“ | A.Didžgalvio nuotr.

Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis – Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Emigracija glaudžiai susijusi su įvairiomis sritimis – ekonomika, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga ir kitomis, tad norint problemą spręsti būtina įvertinti visų sričių veiksnius ir kovoti su jungtiniais iššūkiais.

Neužtenka kaltę suversti nedarbo lygiui ar mažiems atlyginimams – priežasčių yra ir kituose politikos laukuose.

Kad sprendimų reikia, abejonių nekyla niekam. Skaityti toliau

Valstybiniai miškai nuo kitų metų bus vienos valstybės įmonės rankose (0)

Miškas | am.lt nuotr.

2017 m. gruodžio 20 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį nuo kitų metų valstybinės miškų ūkio paskirties žemė patikėjimo teise perduodama būsimai valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija.

Šis valstybinių miškų valdymo pertvarkymo procesui svarbus nutarimas įsigalioja 2017 m. gruodžio 31 d. Nuo šios datos visos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos nebeteks teisės valdyti valstybinių miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių yra virš 13 tūkstančių, ir vykdyti miškų ūkio veiklos. Šis valstybės turtas – valstybiniai miškai – bus valdomas Valstybinių miškų urėdijos.  Skaityti toliau

Seimas apsisprendė siūlyti vyriausybei pradėti tarimąsi su ES dėl vasaros laiko taikymo (1)

Varpinė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, 76 Seimo nariams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projektas Nr. XIIIP-1288(4).

Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija Skaityti toliau

Druskininkuose lankėsi Švietimo ir mokslo ministrė (0)

Gruodžio 8 d., Druskininkuose apsilankiusi Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su savo delegacija bei Lietuvos Respublikos Seimo nariu Zenonu Streikumi susitiko su Druskininkų savivaldybės vadovais bei specialistais ir aptarė svarbius klausimus.

„Švietimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi. Mums visiems, Druskininkų savivaldybės ir šveitimo įstaigų vadovams kaip ir mokinių tėvams svarbu ne tik mokymo kokybė, bet ir mokyklą baigiančio jaunuolio pasiruošimas gyvenimui. Iš mokyklos jaunuoliai turi išeiti ne tik įgavę žinių, bet ir pasiruošę rinktis gyvenimo kelią. Tik tuomet jie patys galės rinktis tęsti studijas ar įsilieti į Skaityti toliau

Europos Parlamentas spręs, ar pratęsti investicijų planą Europai (0)

Europos Parlamentas spręs, ar pratęsti investicijų planą Europai | Scanpix nuotr.

Antradienį, gruodžio 12 d., europarlamentarai balsuos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo veiklą iki 2020 metų, padidinti jo biudžetą ir išplėsti remiamų projektų kiekį.

Nuo 2015 m., veikiantis fondas siekia sutelkti 315 mlrd. eurų paramą ES ekonomikos atgaivinimui 2015-2018 m. Atsižvelgdama į investicijų plano sėkmę, Europos Komisija siūlo šio fondo apimtį padidinti iki 500 mlrd. eurų ir pratęsti jo veiklą iki 2020 metų pabaigos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (2 dalis, video) (1)

Naftos perdirbimas Lietuvoje | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Ankstesnėje laidoje „Mokslo sriuba“ domėjomės kaip vyksta naftos perdirbimas. Kviečiame pratęsti ekskursiją po vienintelę Baltijos šalyse esančią, milžinišką naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. 

Apžiūrint šią milžinišką gamyklą, beveik nematyti darbuotojų. Įrenginiai ūžia, šnypščia, vamzdžiais teka produktai, laikas nuo laiko gamyklos keliais pravažiuoja koks techninis automobilis ar apsaugos darbuotojai, bet specialistų nematyti. Kur gi jie yra? Pasirodo, didelė dalis sklendžių, vožtuvų yra automatizuoti ir jie valdomi iš operatorinių. Specialistams nereikia budėti prie tam tikro vamzdžio. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisimenant a.a. profesorių Kazimierą Antanavičių (4)

Kazimieras Antanavičius | lrs.lt nuotr.

Seimas paminėjo a.a. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines. Tiek jis būtų sulaukęs š.m. lapkričio 25 d.

Ne tik signataras, bet, visų pirma, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narys, TSRS liaudies deputatas, ekonomistas. Ne tik vienas aktyviausių mūsų Atgimimo laikotarpio Sąjūdžio pirmeivių, bet ir vienas profesionaliausių, nuoširdžiausių žmonių, kuriais žmonės patikėjo ir kurie dirbo, kūrė, ne tik postringavo ir mėgavosi minios dėmesiu. Ir Kazimieras Antanavičius visa savo sveikata, kurios Dievulis jam pagailėjo, Skaityti toliau

Po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto (2)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).

„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete – ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, Skaityti toliau

V. Sutkus. Kiek dar gyvuos neveiksmingai veikiančios valstybinės įmonės? (4)

LVK Prezidentas Valdas Sutkus | LVK nuotr.

Praėjusį mėnesį, su ministru pirmininku pasirašėme susitarimą dėl šalies pažangai būtinų pertvarkų, vadinamą Nacionaliniu susitarimu. Jame, be kitų dalykų, numatyta modernizuoti viešąsias paslaugas, įdiegiant veiksmingumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant eigą, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą, gerinti konkurencinę verslo aplinką – atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas

Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai yra įrašyti šiemet Skaityti toliau

Verslo kaime pradžiai skiriama ES ir valstybės parama (1)

Verslas kaime | zum.lt nuotr.

Nuo lapkričio 13 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 15 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšų.

Šios priemonės prioritetas – socialinės įtraukties skatinimas, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėse. Skaityti toliau

Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką (0)

kam.lt nuotr.

Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos (EK) ir ERPB, siekiant sustiprinti savo ekonomikas ir paskatinti investicijas darbo vietų kūrimui.

Šiandien, lapkričio 7 d.,  Briuselyje finansų ministrai: Estijos – Tomas T￵niste Estijai, Latvijos – Dana Reizniece-Ozola ir  Lietuvos – Vilius Šapoka, pasirašė Susitarimo memorandumą (SM), kuriuo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis. Skaityti toliau

Ieškant naftos – naujas gręžinys (2)

Naftos gręžinys | am.lt nuotr.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) praneša, kad Kudirkos naftos telkinyje pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai.

Šis telkinys priklauso Kudirkos-Kybartų licenciniam plotui, esančiam Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybių sankirtoje. Leidimą naudoti angliavandenilių išteklius šiame plote LGT 2015 metais išdavė konkursą laimėjusiai UAB „Diseta“. Ši bendrovė Kudirkos naftos telkinyje 2015-2016 m. atliko seisminės žvalgybos tyrimus. Jame apskaičiuoti geologiniai parengtiniai išžvalgyti ištekliai gali siekti 1470 tūkst. tonų. Skaityti toliau

Lietuva – verslui palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke (0)

„Doing Business 2018“

Spalio 31 d. paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).

Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse Skaityti toliau

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau

V. Galindas. Pažvelgus į ekonomikos užkaborius (16)

Huffingtonpost.com nuotr.

Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.

Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“. Skaityti toliau

Azerbaidžanas imasi plėtoti turizmą (nuotraukos) (1)

Baku | organizatorių nuotr.

Paplitusi tezė, kad turizmo šaka yra viena iš perspektyviausių, dinamiškiausių ir pelningiausių pasaulio ekonomikos šakų, Azerbaidžane įgyja esminę reikšmę.

Pastaraisiais metais Azerbaidžane tam sektoriui buvo skirta daug dėmesio, o būtent valstybė užsibrėžė tikslą turizmo sektorių paversti potencialiu tėvyninės ekonomikos lokomotyvu. Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) konstatuoja: „Vis daugiau pasaulio šalių paverčia turizmą esminiu socialinio-ekonominio progreso veiksniu eksportinių pajamų, darbo vietų bei įmonių kūrimo, Skaityti toliau

Ar mūsų vaikai važinės elektromobiliais? (1)

Ar mūsų vaikai važinės elektromobiliais? | Pranešimo autorių nuotr.

Pasaulyje paklausa elektromobiliams auga dešimčia kartų sparčiau nei įprastiems automobiliams, o valstybės viena po kitos paskelbia, kada ir kaip apribos eismą vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis. Vienos šalys iškart pritaiko kompensacijas elektromobilių pirkėjams, kitos (tarp kurių ir Lietuva) taiko lengvatas jomis važinėjant. Mūsų šalyje elektromobiliams leidžiama važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, leidžiama nemokamai parkuotis ir įkrauti elektromobilį. Kokios priežastys gali lemti, kad jau artimiausiais metais elektra varomo transporto mūsų gatvėse smarkiai padaugės? Skaityti toliau

G. Navaitis. Idėjos naujo šimtmečio Lietuvai (18)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Plečiasi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Jos tikslas – pakviesti žmones siūlyti idėjas naujo šimtmečio Lietuvai.

Jau pasiūlyta keisti kompensuojamų vaistų apmokėjimą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti pozityvių žinių laidą ir pan. Geros idėjos, bet ar jos gali iš esmės keisti mūsų gyvenimą, kurti klestinčią Lietuvą?

Veikiausiai, norint pasiūlyti esminį pokyti, teks pasvarstyti kuria linkme eina modernios šalys. O juose vis populiaresnės laimės ekonomikos idėja. Skaityti toliau

Pavojinga Lietuvos kaimynystė aptarta JAV ir Lietuvos atstovų susirinkime (1)

Trečiadienį, rugpjūčio 30 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV valstybės atsiųstais atstovais. Susitikime aptarta saugumo padėtis artėjant „Zapad“ pratyboms, atsakas į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos, energetikos, ekonomikos klausimais.

Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV valstybės paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Teisingas JAV požiūris dėl nuobaudų Rusijai, ES energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetiniams puolimams prisideda ir prie Lietuvos saugumo.

Skaityti toliau

Jau veikia „Sidabrinė linija“, skirta senoliams visą parą nemokamai bendrauti telefonu (0)

Senjorai_mikrovisata.lt

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.

Vyrauja jaunystės kultas

Problema slypi ne tik senelių globos namų trūkume. Teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, Skaityti toliau

Lietuvos ūkininkus pasieks beveik 34 mln. eurų (0)

Eurai_zum.lt

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, šios paramos ypač  laukia pieno gamintojai, nes vasara jiems yra daugiausiai apyvartinių lėšų reikalaujantis laikotarpis.

Projektas „Dėl 2017 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos“ parengtas siekiant užtikrinti žemdirbių pajamų palaikymą ir didinti Lietuvos ūkininkų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Skaityti toliau

Dž. Raplejus. Kaip ekonomika tapo religija (2)

Pixabay.com nuotr.

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip Skaityti toliau

Sutvarkyk savo žemės plotą – gauk paramą (0)

zemes sklypas_zum.lt

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui žemdirbiai raginami nedelsti ir pranešti apie sutvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Žemdirbiai, besirengiantys paversti savo turimus netinkamus paramai gauti žemės plotus tinkamais ir ateinančiais metais juos deklaruoti, privalo iki 2017 m. gruodžio 1 d. juos sutvarkyti: išnaikinti piktžoles, atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbus, o darbų atliekas pašalinti iš žemės ploto, atlikti kitus būtinus tvarkymo darbus. Skaityti toliau

Stiprėja bendradarbiavimas su Baltarusija valdant Nemuno baseiną (1)

„Wikipedia“ nuotr.

Liepos 13 d. Vilniuje pasibaigusio Lietuvos ir Baltarusijos aplinkos ministerijų atstovų ir ekspertų susitikimo rezultatai bus panaudoti rengiant bendrą tarpvalstybinio Nemuno baseino valdymo planą ir priemonių programą.

Tai jau antrasis abiejų šalių ekspertų susitikimas techniniam bendradarbiavimui valdant Nemuno baseiną pagal Jungtinių Tautų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją stiprinti. Skaityti toliau

Lietuvos regionų mažųjų ir vidutinių įmonių naujoviškumui didinti ES skyrė 34 mln. eurų (0)

eurai.pinigai_zum.lt

Lietuvos regionų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi galimybę tapti konkurencingesnės ir naujoviškesnėmis. Ūkio ministerija 40-čiai įmonių projektų skyrė apie 34 mln. eurų finansavimą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Regio Invest LT+“. Šios investicijos paskatins regionų įmones pradėti ir vystyti naujovišką gamybą, teikti naujoviškas paslaugas, kurti darbo vietas.

„Matydami didelį susidomėjimą ir įmonių potencialą šalies regionuose kurti ir plėsti inovatyvų verslą, Skaityti toliau

Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia (0)

sveika mityba_zum.lt

Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą – tinkama ir sveika mityba. Ypač tai aktualu vaikystėje, nes visavertė, reguliari mokinio mityba yra vienas iš svarbiausių besivystančio sveiko organizmo šaltinių. Vaikų sveikata yra mūsų visų bendras rūpestis, ir tik kartu veikdami, pasidalydami atsakomybę, pasieksime apčiuopiamų rezultatų. Lietuvoje atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimai atskleidė, kad mokinių mityba nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Skaityti toliau