Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikime su verslo organizacijų atstovais aptarė tolesnio šalies ekonomikos augimo paskatas ir rengiamus mokesčių pakeitimus.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva ir pirmąjį 2025 m. ketvirtį lieka tarp Europos Sąjungos valstybių lyderių pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Konkurencinis Lietuvos pranašumas yra unikalus, bet ir trapus fenomenas, todėl verslo bendruomenės nerimas, ar mokesčių pakeitimai nepakenks šalies ekonomikos augimui, yra pagrįstas.
„Atviras dialogas su socialiniais partneriais yra labai svarbus, tai pirmutinė sąlyga norint susitarti dėl būtinų pokyčių bet kurioje politikos srityje, ypač siekiant stiprinti ekonominį šalies potencialą. Unikalus regione pastarųjų keleto metų Lietuvos BVP augimas yra daugelio socialinių partnerių bendras nuopelnas, kurį turime išsaugoti, – kai reikia, atvirai diskutuodami, priimdami pasvertus, konstruktyvius sprendimus“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nėra svarbiausias gynybos finansavimo didinimo šaltinis. Didžiąją finansinių lėšų dalį gynybai numatyta gauti iš BVP augimo, aktyvesnio valstybės skolinimosi palankiomis sąlygomis (ypač iš naujų ES gynybai skirtų finansinių mechanizmų), taip pat didesnės Gynybos fondui skiriamos Lietuvos banko pelno dalies. Prezidentas taip pat paminėjo, kad jau šią sesiją Seimui bus pateikti jo inicijuoti įstatymų projektai dėl PVM surinkimo atotrūkio mažinimo.
Šalies vadovas palankiai įvertino pastarajame Finansų ministerijos siūlomame mokesčių pakeitimų pakete atspindėtą saikingą mokesčių progresyvumą, tačiau pažymėjo, kad dar reikia diskusijų dėl tam tikrų papildymų, ypač dėl ekonomikos augimo paskatų. Pasak Prezidento, kitaip nei pelno mokesčio didinimas ar pridėtinės vertės mokesčio kėlimas, gyventojų pajamų mokesčio progresyvus didinimas neturėtų paveikti vartojimo tendencijų ir nekeltų reikšmingo neigiamo poveikio ekonomikai, ypač jeigu papildomos biudžeto įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio būtų skiriamos didesnėms investicijoms į nacionalinę ekonomiką.
Ekonomika, energetika, mokesčiai
Diskusijoje buvo aptarti ekonomikos, energetikos ir mokesčių politikos priemonės, galinčios paskatinti ekonomikos augimą. Tarp jų – su darbo užmokesčio fondų sąnaudomis susietos pelno apmokestinimo paskatos, didesni gynybos srities įsigijimai taikant trumposios gamybos grandinės principus, palankesnių energijos kainų pramoniniam verslui ir papildomos verslo prieigos prie kreditavimo galimybės.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
