Žymos archyvas: dorovė

Tradicinių šeimų eitynės Bernardinų sode prasidės šiandien 12 val. Galimi netikėtumai (video) (11)

Kristupas Krivickas su šeima | asmeninė nuotr.

Birželio 8 d. 12 val. Vilniaus Bernardinų sode vyks prigimtinių šeimų eitynės arba neoficialus pasivaikščiojimas šeimomis, kaip skelbia jų įkvėpėjas ir organizatorius – žurnalistas ir prodiuseris Kristupas Krivickas. Taip pat, jau ne paslaptis, jog į šį šeimų pasivaikščiojimą neigiamai sureagavo LGBT ir jos rėmėjai, teigiantys, jog šeimų pasivaikščiojimas Bernardinų sode tą pačią dieną, kaip ir planuojamas LGBT paradas – yra iššūkis prieš LGBT ir visuomenės supriešinimas.

Savo feisbuko (Facebook) paskyroje K. Krivickas gegužės 29 d. pranešė, jog skirtingai, Skaityti toliau

Žurnalui „Karys“ – 100 metų (1)

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Filosofo tragedija (22)

V. Vyšniauskas | A. Kuliešio nuotr.

Anksti gyvenime supranti, kad visuotinė nihilizmo epidemija yra neišvengiama ir gali nuvesti žmoniją į pražūtį.

Sunkiai dirbi, siekdamas parodyti žmonėms, jog prasmės gyvenime vis tiek galime siekti, nepaisant religijos žlugimo.

Stengdamasis paaiškinti kvailiams, kad nihilizmą galime įveikti realizuodami save per aistrą gyvenimui, meną, nepaliaujamą kovą ir savęs puoselėjimą, sukeli sau filosofinę krizę su į beprotybę varančiu totaliniu nerviniu išsekimu.

Po šimto metų išlepę paaugliai cituoja tave kaip pateisinimą beprasmiškam, hedonistiniam gyvenimui.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

zenklas Laisve_lrp.lt

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas patikrins mūsų politikus? (pirmadienio mintys) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kas čia pasidarė, kad mums neįtinka nė vienas politikas, kad kone visus valdžios vyrus (ir moteris) įtariame korupcija, kad net tie, kuriais aklai tikėjome ir pasitikėjome, pasirodo, ne šventieji, kad nuolat kandžiai pašiepiame tuos, kurie regi grėsmę iš Rytų ir skelbia apie artėjantį Trečiąjį pasaulinį karą? Šio ilgo klausimo-teiginio gale parašiau klaustuką, bet nemanau, kad į jį atsakysiu…

***

Paprastai žmogaus įsitikinimus lemia gyvenimiškoji patirtis, aplinka ir visuotinumo samprata, t.y., kaip jis suvokia valstybę, tėvynę, tautą ir pasaulį. Jei mane įskaudino kaimynas, reiškiantis kairiąsias nuotaikas, Skaityti toliau

Aktorius, bardas Kostas Smoriginas: Tolerancija kažkam apsimoka (19)

Kostas Smoriginas | respublika.lt I. Sidarevičiaus nuotr.

Praėjusiame amžiuje apsimokėjo būti partiniu – tik taip galėjai padaryti karjerą. Šių dienų karjeristui irgi pravartu prikąsti liežuvį, jei nori, anot Kosto Smorigino, neiškristi iš apkabos, kitaip tariant, nepasirodyti esąs kitoks, – juk tolerancija ir politinis korektiškumas rasės, lyties, seksualinių mažumų ir pan. atžvilgiu privaloma postų siekiančių savybė (pamenat, kai viena parlamentarė dėl žodžio „negras“ atsiprašinėti buvo verčiama kone klūpomis).

Taip nutiko dėl to, kad naujos visuomenės konstruktoriai nubalsavo, jog žodis „negras“ yra nekorektiškas. Nors jų utopijas negailestingai šipuliais leidžia islamistai, jie nesiliauja balsavę už belytę, betautę, besielę malonumų minią. Skaityti toliau

V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tai, ko seniai reikėjo laukti, atėjo į Lietuvą kartu su trečiuoju homoseksualų paradu. Pirmiausiai socialiniai tinklai, bet ir platesnė viešoji erdvė užsipildė kalbomis, jog tie, kas oponuoja LGBT judėjimui, paradams ir jų reikalavimams neturi teisės į nuomonę, nes tai esą nėra jokia nuomonė. Tai – „homobofija, kuriai nėra vietos demokratinėje valstybėje“. Neleisti vienalyčių „santuokų“ paaiškėjo esą diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, ką dėsto, pavyzdžiui, A. Vinokuras ir nemažai jaunų marksistuojančių aktyvistų. Net ir lėčiau susiprantantiems tai girdint turėjo paaiškėti, kad pereiname į naują laisvės raidos etapą, kai už teisę pasisakyti ir nebūti nubausti turės kovoti nebe LGBT reikalavimų šalininkai, o jų oponentai. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta sugrįžti prie Vydūno? (5)

Vaclovas Bagdonavicius

Kovo 22 d. pasitinkame didžio mūsų tautos sūnaus Vydūno (1868 – 1953) 146-ąjį gimtadienį. Jo idėjinis palikimas niekada nepraranda aktualumo, nesvarbu kokiomis politinėmis, kultūrinėmis ar socialinėmis sąlygomis begyventume. O aktualios jo idėjos visada yra dėl to, kad  visada buvo ir bus aktualus žmogaus dvasinis tobulėjimas –  jo būtį įprasminantis pagrindinis gyvenimo tikslas. Skirtingos gyvenimo aplinkybės sąlygoja skirtingus žmogaus dvasinės raiškos būdus,  vis kitaip išbando jo dvasinę stiprybę ir pasiryžimą ugdytis tauresnį žmoniškumą, tam išbandymui pamėtėja vis kitokius sunkumus.

Ar šiandien nesame tų išbandymų lauke, kuris nors vis kitoks, bet buvo ir prieš 150  metų (uždrausta spauda), ir prieš  96 metus (paskelbta Neprikausomybė), Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija (2)

Vaclovas Bagdonavičius

Pastaroji akcija įvyko Vydūno draugijos (jai beje lapkričio 5 d. sueina 25 –eri), Vokietijos ambasados Lietuvoje, Detmoldo  miesto savivaldybės bei Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bendrų pastangų dėka. Vydūno  išskirtinį įnašą į tautos sveikatingumo ugdymą išryškino Vydūno draugija fotografuotiniu būdu išleisdama pagrindinį klasikiniu tapusį sveikos gyvensenos pagrindus išdėstantį  mąstytojo veikalą „Sveikata, jaunumas, grožė“. Tokiu paties Vydūno suteiktu  pavidalu (o jame svarbiausia yra originalus vydūniškasis raštas) jau perleistos kelios pačios svarbiausios Vydūno filosofinės ir grožinės knygos. Bus leidžiamos ir kitos. Šio gražaus leidybinio projekto sumanytojas ir vykdytojas – draugijos vicepirmininkas gydytojas Tomas Stanikas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

V.Žuklevičius. Danijoje įsigali laisvo elgesio visuomenė (48)

SXC nuotr.

Domėjimasis intymiais dalykais Danijoje tapo toks intensyvus, kad lytinio auklėjimo vadovėliai, iki šiol laikyti labai atvirais, beviltiškai atsiliko nuo gyvenimo – juose neaprašyta nė šimtadalis to, ką vaikai mato realybėje. Paaugliams seksas tapo ne tik įprastu dalyku, bet ir atsiskaitymo už tam tikrus daiktus, kurių patys įsigyti negali, priemone. Tėvai šiuo klausimu visiškai abejingi. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video) (21)

Jonas Vaiškūnas | Rengėjų nuotr.

J.Vaiškūnas paskaitoje „Dievai ir dorovė“ kalba apie Dievybės sampratą lietuvių etninės kultūros ir šiuolaikinės pasaulėžiūros kontekste“. Ši paskaita vyko Jaunimo etnokultūros stovykloje „Darnos ramuva“ Dvarciškiuose (Švenčionių r.), 2012 08 13-18 d.. Stovyklą rengė Lietuvos ramuvų sąjunga. Filmavo Virginijus Kašinskas.

Jau rašėme, kad Ugdymo plėtotės centras pradėjo kurti atvirą virtualią vaizdo įrašų biblioteką. Joje skelbiami nufilmuoti švietimo renginiai, įvairios videopamokas, pokalbiai su žymiais žmonėmis, reportažai švietimo temomis. Skaityti toliau

Susikūrė skrajojantis lietuvių tautinis teatras „Želmuo“ (0)

Scena iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: T.Navickytė (akt. A.Kondraškienė), Maironis (akt. E.Mažintas)

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas nuo 1990m. gyveno ir dirbo JAV, kuriose su šeima praleido 10 metų. Bet maestro kamavo nostalgija protėvių kraštui ir grįžo gyventi į Lietuvą.

Baigęs profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof. Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija) pas slavų muzikinės režisūros patriarchą prof. Borisą Pokrovskį, Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatrinės kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credoSkaityti toliau