Žymos archyvas: demografija

Tautos Santalka rengia konferenciją (13)

Vilniaus igulos karininku ramove_Gabijos J nuotr

Spalio 28 d., 10 val.  Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) rengiama konferencija „Lietuvos išlikimas: geopolitiniai aspektai“. Konferenciją rengia š.m. spalio 7 d. įsteigta asociacija Tautos Santalka.

Pranešimus skaitys Seimo narys, dr. Laurynas Kasčiūnas (apie Europos Sąjungos viziją Lietuvos interesų kontekste), Marius Kundrotas (apie Tarpjūrio projektą ir jo galimybes), Julius Panka (apie Lietuvos santykius su Rusija), Vitalijus Balkus (apie migraciją) ir Gintaras Songaila (apie energetinį saugumą). Renginį ves Tomas Baranauskas, taip pat ketina pasisakyti prof. Krescencijus Stoškus, Algis Avižienis ir kiti intelektualai. Po pranešimų vyks diskusijos. Skaityti toliau

K. Stoškus. Nacionalinis susitarimas: draugai ir priešai (5)

Krescencijus Stoškus | Asmeninė nuotr.

Kovo 31 d. į Vilniaus oro uostą parskrido prof. Mažylis, Vokietijos diplomatiniame archyve suradęs Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Toks darbas tikrai vertas pagarbos ne tik dėl profesionalios nuovokos, bet ir dėl patriotiškumo. Todėl galima suprasti aistringą ir ištisą savaitę trukusį žiniasklaidos susižavėjimą šiuo netikėtu įvykiu. Bet apima šiurpas, kai tie patys komunikacijos kanalai, užuot pradėję jau ir taip pavojingai pavėluotas diskusijas apie planuojamą partijų susitarimą stabdyti emigraciją ir įveikti demografinę krizę, durtuvais sutinka pačią demokratinės sutarties idėją. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (I) (8)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA

Įvadas

Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau

V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti? (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Korupcija, naikinanti Lietuvą. Kokia išeitis? (76)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau pripratome prie bauginančios statistikos: kasmet iš Lietuvos išvažiuoja po Marijampolės ar Mažeikių dydžio miestą. Dar kokių Raseinių ar Anykščių dydžio miesto netenkame dėl natūralios gyventojų kaitos – neigiamo mirčių ir gimimų santykio. Tiesa, pastarąjį skaičių gal dar kompensuoja grįžtantys iš emigracijos – lietuviai visgi nori gyventi Lietuvoje ir linkę grįžti, atsiradus galimybei.

Tokios statistikos nebeįmanoma nepastebėti ir nesižvalgant į statistines lenteles. Tuštėja miesteliai, išnyksta kaimai, užsidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima būtų susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo šis procesas nesibaigia. Kodėl kitais metais turėtų būti kitaip? Kiek dar Marijampolių turime? Skaityti toliau

Gyventojų skaičiaus mažėjimas mažina Lietuvos ekonomikos augimo lūkesčius (1)

Lietuvos pramonininkų konfederacijaLietuvos ekonomika atsigauna, tačiau gilėjančios demografinės problemos verčia susirūpinti – naujausi Lietuvos statistikos departamento demografiniai kasmėnesiniai rodikliai rodo besitęsiančias populiacijos mažėjimo tendencijas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus eksperto Luko Gerybos, blogėjanti demografinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių Lietuvos ūkio plėtrą.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius liepos mėnesio pradžioje siekė 2 869 690. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, demografinis rodiklis susitraukė 1,1798 proc.

Skaityti toliau

Visuomenininkai: Valdžia turi imtis Lietuvos demografinės būklės atkūrimo programos rengimo ir įgyvendinimo (1)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 13 d. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašė „Nacionalinį susitarimą, kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas pradėti rūpintis Lietuvos demografija. Visuomenininkai pasirašę minėtą susitarimą įsteigė Nacionalinį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (KLN) kuriam keliamas uždavinys – įgyvendinti susitarimo nuostatas. KLN pirmininku buvo išrinktas profesorius Krescencijaus Stoškaus.

Skaityti toliau

Pernai Lietuva neteko beveik 33 tūkst. gyventojų (2)

Vilniaus oro uostas. Vytauto Šauklio nuotr.

Statistikos departamentas paskelbė, kad per metus Lietuva neteko beveik 33 tūkstančių gyventojų. O tai maždaug tiek pat, kiek gyvena Utenoje.

Gyventojų skaičius labiausiai mažėjo dėl emigracijos.

„23 tūkst. žmonių daugiau emigravo, negu imigravo į Lietuvą. 30 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimą sudarė neigiama natūrali kaita – mirė apie 10 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva Skaityti toliau

Neigiami demografiniai pokyčiai skaudžiausiai smogs regionams (3)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis | penki.lt nuotr.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, Lietuvoje sparčiai senstanti darbo jėga, didėjanti migracija į užsienio šalis ir didžiuosius Lietuvos miestus bei nemažėjantis rinkai tinkamai neparuoštų specialistų skaičius greičiausiai ir skaudžiausiai smogs Lietuvos regionams.

„Naujausias LNTPA atliktas demografinis tyrimas rodo, kad šiandien proporcingai didesnė dalis darbo jėgos yra vyresnio amžiaus. Jau po 10 metų prognozuojamas darbo jėgos sumažėjimas iki 35 proc., Skaityti toliau

N. Mačiulis. 3,5 milijono gyventojų – misija neįmanoma, bet stengtis reikia (13)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Prieš mėnesį politinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriuo bus bandoma pasiekti ambicingą tikslą – vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad 2025 metais Lietuvoje gyventų 3,5 milijono gyventojų. Nesunku parodyti, kad šio tikslo vadinimas „ambicingu“ yra didelis eufemizmas. Tačiau lygiai taip pat nesunkiai jau šiandien galima įvardinti, kokia turi būti ta „efektyvi demografinė politika“, kuri leistų išspręsti bent dalį Lietuvos ateities problemų.

Pagal „Swedbank“ projekcijas, labiausiai tikėtinas scenarijus, jog 2025 metais Lietuvoje Skaityti toliau

R. Valatka. Ledo karalienės (7)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Prieš savaitę paskelbta informacija apie Europos Komisijos atliktą demografijos tyrimą vėl priminė, kad didžiausią pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia demografija. Kaip teigiama tyrime, iki 2060 metų Lietuvos gyventojų sumažės 38 procentais. Tai didžiausias sumažėjimas visoje ES.

Taigi, jei niekas nepasikeis, po 45 metų Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų. Negana to, darbingo amžiaus žmonių skaičius, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje taip pat bus mažiausias.

Europos Komisijos prognozės rėžia ausį. Lietuva nyksta. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I) (5)

daiva-tamosaityte-feisbuko-nuotr

Kol pavasaris skleidžia svaiginančius kerus, sprogsta lapais ir žiedais, o pirmieji asmenys su šypsenomis sodina Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtus, bet kažkodėl „Europos“ parkus ir renka iš pakrančių šiukšles, šiam parodomajam entuziazmui, primenančiam leninines talkas, akompanuoja niūrūs pasaulio įvykiai. Stichinės nelaimės nuo potvynių iki žemės drebėjimų, augantis chaosas ir žudynės Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje sudaro idealias sąlygas politiniams marodieriams pelnytis šių sunkumų sąskaita ir žvejoti drumstame vandenyje, kokiu iš tiesų virsta iki šiol buvęs gana aiškus pasaulis. Skaityti toliau

A. Martinkus. Žaliojo tilto skulptūras – į Grūto parką, o neoliberalizmą – į istorijos teismą (23)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Aš esu už Žaliojo tilto skulptūrų demontavimą ir už genocido sampratos išplėtimą taip, kad SSRS komunistų vykdyti nusikaltimai žmoniškumui būtų prilyginti Vokietijos nacionalsocialistų vykdytiems nusikaltimams. Tačiau su viena sąlyga. Skulptūros turėtų būti demontuotos kartu su dabartine socioekonomine sistema ir ją aptarnaujančia politine struktūra. Atitinkamai genocido samprata turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų Lietuvos neoliberalų įvykdytus ir tebevykdomus nusikaltimus žmoniškumui – lietuvių tautai ir Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo (9)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų – Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

2004 metų kovo 16 dieną, kartu su absoliučia dauguma Seimo narių, balsavau už Šiaurės Atlanto organizacijos (NATO) sutarties su Lietuvos Respublika ratifikavimą. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Valdžia bijo ir baugina (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuiotr.

Svarstant referendumo klausimą, dera suvokti vieną aiškų dalyką. Žmonės, kurie pasirašė dėl referendumo, nėra nei apgauti, kaip dažnai bandoma įtikinti, nei kažkuo susivilioję, nei siekiantys savų kažkokių tikslų – jie tiesiog norėjo pasirodyti, kad yra politiškai įgalūs.Klausimas čia esminis – apie politinį visuomenės įgalumą.

Visuomenės dalis pareiškė norą susigrąžinti iš jos atimtą politinę galią. Kitaip tariant, tą galią per referendumą atsiimti iš partinės nomenklatūrinės valdžios. Todėl tokia –žvėriška visų orientacijų valdžios žmonių neapykanta referendumo organizatoriams ir rėmėjams. Skaityti toliau

Šiandien minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena (0)

vyrai ir moterys1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Dar 1982 m. Vienoje buvo patvirtinta tarptautinė senėjimo problemų sprendimo programa, o 1991 m. Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstytas požiūris ir į senatvės problemas ir nuostatai, kurių patariama laikytis visoms šalims.

Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, Skaityti toliau

J.Panka. Brolių latvių pavyzdys nykstantiems lietuviams (26)

Prieš keletą savaičių Latviją sudrebino vyriausybės krizė. Vienas iš Saeimos (Latvijos parlamento) valdančiosios koalicijos partnerių, „Nacionalinis susivienijimas“ („Nacionālā apvienība”), nors ir nebūdamas skaitlingiausias koalicijos dėmuo, vėl pademonstravo savo kietą stuburą. Šios Latvijos tautinės partijos atstovai jau ne pirmą kartą parodo, kad žodis „koalicija“ nebūtinai turi reikšti ryžtingų politinių sprendimų strigimą, net ir būdami mažiausia koalicijos partnere, jie, prieš keletą mėnesių sugebėjo sustabdyti aferistų kėslus latvių tautos pinigus atiduoti tarptautinio mąsto reketininkams, kaip neva eilinę kompensaciją už žydų bendruomenių turtą. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama (67)

Arvydas Juozaitis, Baltijos Asamblejoje, 2011 m.Procesas įsibėgėjęs

Ūmus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas – kosminės reikšmės įvykis. Baltų kosmoso, mūsų pasaulio pabaigos pradžia. Net nebe pradžia tos pabaigos, o pati pabaiga. 4000 metų trukusi baltų pasaka baigiasi. Procesas tiek įsibėgėjęs, kad ritamės po žeme nebe greičio, o pagreičio smagumu. Kaip kad visai neseniai nusirito ten TSRS imperija, palydėta nežinia ką kalbančio M. Gorbačiovo. Tas smagiai žadėjo: процесс пошёл – „procesas prasidėjo“. Skaityti toliau

Ekspertų skaičiavimais, paskutinė lietuvė gims apie 3000 m. (8)

Mokslininkai, remdamiesi Jungtinių Tautų (JT) demografinių prognozių duomenimis, sudarė pasaulio išmirimo žemėlapį. Pagal šiuos skaičiavimus, po 8 tūkst. metų pasaulyje liks gyventi tik Afrikos, dalies Azijos bei Amerikos žemynų gyventojai. Tuo tarpu Europa esą pradės nykti jau nuo 2600 m. ir per nepilną tūkstantmetį jos gyventojai, išskyrus prancūzus ir norvegus, dings iš pasaulio žemėlapio. Lietuva atsidūrė ant ribos tarp pirmojo ir antrojo nykstančių šalių dešimtukų. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Lietuva dauginasi (17)

V.V.Landsbergis

I

Kartais apie rimtus dalykus geriau kalbėti truputį nerimtai. Ypač Lietuvoje… Ypač apie dauginimąsi.

II

Jau kelinti metai internetiniuose portaluose neršia įvairaus plauko trimitininkai, išsitraukę pavojaus trimitus, ir pučia iš visų jėgų:

– Lietuva mažėja! 2020-asiais mūsų liks tik du milijonai, 2030-ais – pusantro, o paskui… Skaityti toliau

JT prognozė: 2100 m. Lietuvoje beliks 2,4 mln. gyventojų (5)

Vytenė Stašaitytė, www.delfi.lt

2100 m. Lietuvoje beliks 2,4 mln. gyventojų. © A.Stackevič nuotr.Iki šių metų pabaigos Žemės gyventojų skaičius pasieks septynis milijardus. 2100 m. pasaulyje gyvens jau daugiau nei 10 mlrd. žmonių. Jų daugės visuose žemynuose, išskyrus Europą. Lietuvai prognozuojama niūri ateitis – mūsų šalis susitrauks maždaug milijonu gyventojų, jų beliks 2,453 mln.

Šią savaitę JT paskelbė naujausią pasaulio gyventojų skaičiaus prognozę, apie kurią praneša britų „The Guardian“. Skaityti toliau