Žymos archyvas: Darius Baronas

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar atrasti Pilėnai? (video) (9)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.

Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video) (1)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Balandžio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) salėje (Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą, paskutiniame paskaitų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio (Griunvaldas, Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.

Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų grupė – prof. habil. dr. Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis (38)

Inga Baranauskienė

Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.

Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.

„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ (87)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vietoj įvado

Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris causa bei visuomenės spaudimas berods įtikino akademikus tokios pozicijos bergždumu.

Taigi, du straipsniai. Pirmasis – istoriko Dariaus Barono „Mokslas ir mes, lietuviai“ [1] ir antrasis – kalbininkų Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos (Stefano M. Lanza) Skaityti toliau

A.Bučys. Post scriptum (1)

Algimantas Bučys, www.slaptai.lt

Algimantas Bučys

Birželio vidurys – reikšmingų istorinių įvykių minėjimai. Čia ir Okupacijos diena, ir Gedulo ir Vilties diena, ir Birželio sukilimo 70-metis. Gėlės, giesmės ir dainos, minėjimai ir konferencijos, dokumentiniai ir meniniai filmai… Tiesa, meninis filmas tik vienas ir vis tas pats, nepakeičiamas – „Niekas nenorėjo mirti“. Šiomis dienomis du kartus jis buvo rodomas per LTV, net su aktorių komentarais.

Matėme jį – puikiai nufilmuotą, talentingai suvaidintą – ir lyginome su birželio mėnesio „Metų“ žurnale paskelbta rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko apysaka „Keltas“. Skaityti toliau

V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)

Vytautas Visockas | G. Visocko nuotr.

(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)

Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo.  Skaityti toliau

D. Razauskas. Dėl „pagonybės“, Lietuvos ir bergždumo (30)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ne taip seniai lietuviškos kultūros niekintojų biblioteka pasipildė dar vienu kūriniu – Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“, kurio autoriai iškėlė sau tikslą nuvainikuoti, arba paprasčiau tariant, sudirbti Lietuvoje įsigalėjusią legendą apie didvyrišką Pilėnų gynybą.

Daug kam netikėtai moderniųjų kryžiuočių pusėn šiemet stojo ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Skaityti toliau

Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai (3)

Vasario 17 d. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė paskelbė patriotinių ir pilietinių knygų konkurso Patriotų premijų – po vieną vaikų ir suaugusiųjų kategorijose – laureatus ir įteikė apdovanojimus.

Konkurso suaugusiųjų kategorijoje nugalėtojais tapo Darius Baronas ir Dangiras Mačiulis už monografiją „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda”, kurią išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Vaikų kategorijos laureatu paskelbtas Zigmas Vitkus už enciklopediją „Lietuvos kasdiena” iš serijos „Pradinukų enciklopedija” (leidykla „Alma littera”, dailininkas Jonas Liugaila). Skaityti toliau

Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą (17)

Patriotų premijaKrašto apsaugos ministerija ėmėsi skatinti patriotizmą – praėjusių metų pabaigoje paskelbė pilietinių ir patriotinių knygų konkursą ir įsteigė Patriotų premiją. Konkursu siekta įvertinti praėjusiais metais išleistas knygas suaugusiesiems ir vaikams, ugdančias pilietinę ir patriotinę valią.

Konkursui buvo pateiktos 47 skirtingų žanrų knygos. Skaityti toliau