Žymos archyvas: darbo užmokestis

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

L. Soščekienė. Policijos metai, paženklinti slėpynių žaidimu (1)

Loreta Soščekienė | lpsk.lt nuotr.

Karti tiesa ar saldesnis melas? Tikriausiai tokią dilemą sprendė Policijos departamento (PD) vadovai metų pradžioje. Žinoma, jei tik jie nėra visiški cinikai (nors šiemet ir stipriai suabejojau, tebetikiu, kad nėra).

Dar 2015 m. gale Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pristatyta jo  veikla ir ateities perspektyvos. Vis tik prezentacijoje įdomiausios buvo kelios skaidrės, skirtos Policijos departamento sprendimams, tiksliau – policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui ir jų skaičiaus mažinimui. Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė naujajam Darbo kodekso projektui (0)

Darbo kodeksasSeimas po svarstymo pritarė naujajam Darbo kodekso projektui (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES). Už naują kodekso redakciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11 Seimo narių. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Šis projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Svarstymo metu buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai dėl darbo sutarties rūšių, terminuotų darbo sutarčių, darbo normų reglamentavimo, darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo užmokesčio,

Skaityti toliau

Nuo kitų metų didėja finansavimas švietimui (1)

klase mokytojas mokiniai_Evgenija Levin foto

„Nuo 2016 m. sausio 1 d. bus didinami visų grandžių pedagogų atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kils iki 7 proc., šiemet jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc.“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vyriausybei šiandien posėdyje patvirtinus Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė kultūros ministro siūlomam LR teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimui (0)

Regimantas Adomaitis ir Aurelija Tamulytė_Vytenio Petrošiaus nuotr.,teatras.lt

Gruodžio 16 d., Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlomam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimui. „Įstatymo projektu siekiame nustatyti teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybės valdymą profesionaliojo scenos meno srityje“, – sako kultūros ministras.

Įstatymo pakeitimu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Sudaroma galimybė biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybės ir savivaldybių teatrui Skaityti toliau

Kokiu atlyginimu būtų patenkinti lietuviai? (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis, teigia specialistų paieškos tinklapio cvmarket.lt specialistai.

„Apie tinkamą atlyginimą dirbančiųjų Lietuvoje teiravomės dar 2013-aisiais, – pasakoja tinklapio atstovė Raimonda Tatarėlytė, – per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Darbuotojų kova: Dovydas prieš Galijotą? (1)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis 2014-aisiais buvo 4-oje pozicijoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Nepaisant to, jog Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis už Estijos (atitinkamai 27,051 ir 26,999 dolerių per metus)  šios šiaurinės Baltijos valstybės vidutinis atlyginimų lygis didesnis daugiau kaip pusantro karto. Šis paradoksas yra itin svarbus, svarstant galimas Darbo Kodekso  pataisas.

Lietuvos valstybė išsiskiria ir didele socialine atskirtimi, kuri yra nulemta  silpnų profesinių sąjungų bei  dabartinio DK neveiksnumo. Gitanas Nausėda yra puikiai Skaityti toliau

Vyriausybės pasitarime pritarta pagrindiniams socialinio modelio siūlymams (0)

lankstus darbas_lt-lt.facebook.com

Gegužės 29 d. Vyriausybės pasitarime pritarta esminiams šalies socialinės politikos sistemos pokyčiams. Posėdžio dalyviams pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva ekspertų darbo grupės parengtas socialinis modelis, kurį apibrėžia naujo Darbo kodekso projektas, Užimtumo, SODROS, Pensijų įstatymų bei juos lydinčių teisės aktų projektai. Jų tikslas – naujos darbo vietos ir didesni atlyginimai, stipri ir konkurencinga Lietuva tarptautinėse rinkose, palankesnės sąlygos įsidarbinti jaunimui, darbo ieškantiems asmenims, pagerinti jaunų šeimų, bedarbių, būsimųjų pensininkų padėtį, „Sodros“ biudžeto deficito klausimą.

Skaityti toliau

Kiek Lietuvos gyventojai nori uždirbti? (1)

pkerer.com nuotr.

Kaip skelbia naujienų tinklapiui delfi.lt atlikta atspindimoji Lietuvos gyventojų apklausa, dauguma šalies piliečių norėtų uždirbti 801–1200 eurų „į rankas“.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19–27 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, jis vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 apklausos dalyviai, rezultatų paklaida siekia 3,1 proc. Skaityti toliau

J. Varanauskienė: Artėjant euro įvedimui, gyventojų nerimas mažėja (10)

J.Varanauskienė. SEB nuotr.

Naujausi vartotojų apklausų duomenys rodo, kad lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti: artėjant euro įvedimo datai ir šiek tiek atslūgus geopolitinei įtampai, mažėja pesimizmas dėl namų ūkio finansinės padėties ir nerimas dėl didesnių kainų. Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių padėtis gerėjo: didėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo bedarbių skaičius. Gyventojų finansinio turto statistikai didžiausią įtaką darė ruošimasis euro įvedimui, o būsto paskolų gavėjams naujos valiutos įsigaliojimas nei euforijos, nei nerimo nesukėlė, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Skaityti toliau

A. Butkevičius: Atlyginimų augimas ir nedarbo mažėjimas leidžia optimistiškiau žvelgti į kitus metus (0)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

„Nepaisant grėsmių ir abejonių realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4,6 proc. „Džiugu, kad atlyginimas augo ne tik valstybės sektoriuje, bet daugiau privačiajame – realusis darbo užmokestis per metus privačiame sektoriuje išaugo net 4,9 proc.“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, gerėjimo tendencijas darbo rinkoje demonstruoja statistikos departamento pateikti skaičiai, kurie rodo, jog per metus darbuotojų skaičius išaugo 29,9 tūkst. arba 2,6 proc. Skaityti toliau

Švietimo ministras: Mokytojų streikas rengiamas nesilaikant įstatymų (0)

pavalkis-mokytoju-streikas-alkas.lt-koliazas

Lapkričio 12 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis susitiko su besiruošiančiais mokytojų streikui Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinei atstovybei priklausančiais profsąjungų atstovais.

Pasak ministro Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės lapkričio 13 d. inicijuojamas įspėjamasis streikas yra neteisėtas ir rengiamas net nebandžius konstruktyviai kalbėtis. Apie tai šiandien, gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sakė streiko iniciatoriams.

Skaityti toliau

Kultūros ministras: ar visuomenė vis dar nori mokėti nedirbantiems aktoriams? (2)

teatrasKitą savaitę, spalio 22 d.,  Kultūros ministras Šarūnas Birutis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatys aktorių, teatrų vadovų ir kultūros ministerijos atstovų darbo grupės rengusios Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projektą rezultatus.  Pasak ministro, Latvijoje ir Estijoje, kurios teisinę bazę jau susitvarkė, aktoriai uždirba kelis kartus daugiau. Ministro teigimu, Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 Eurų, Estijoje virš 1000, o Lietuvoje – 540.

Skaityti toliau

P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso (32)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis. Skaityti toliau

Kultūros ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės – 2“ (0)

neuzmirstuoles-1Nesulaukę iš Vyriausybės  konkrečių sprendimų dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo 2014 metais bei žadėtų 49 milijonų skyrimo, kultūros  ir meno darbuotojai pradeda akciją „Neužmirštuolės –2“.

Akcijos metu Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei, visiems ministrams ir viceministrams, kitiems politikams kultūros ir meno darbuotojai iš visų Lietuvos kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų, kultūros centrų ir kt.)  siųs atviruką  „Neužmirštuolės –2“. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“ (0)

Kultūros lūkesčiai

Spalio 16 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) vyks konferencija „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“, kurioje bus nagrinėjami opiausi kultūros politikos klausimai.

Konferenciją rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė ir Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos Respublikos trišale taryba ir Seimo socialdemokratų partijos frakcija.

Konferencijoje dalyvaus kultūros ir meno darbuotojai iš visos Lietuvos (po keturis atstovus iš kiekvienos savivaldybės; vienas iš jų – mero pavaduotojas Skaityti toliau

V.Juozapaitis: Pažadai didinti rentas menininkams primena viešųjų ryšių akcija… (3)

prof. Vytautas Juozapaitis | feisbuko nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys prof. Vytautas Juozapaitis, reaguodamas į kultūros ministro Šarūno Biručio viešą pareiškimą dėl numatomų „rentų padidinimo nusipelniusiems menininkams“, atkreipė visuomenės dėmesį, kad išplatinta informacija neatitinka tikrovės ir veikiau primena politiko viešųjų ryšių akciją, nei deklaruojamą rūpestį meno ir kultūros bendruomene.

„Galimai suklaidintas kultūros ministras turėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnyje reglamentuotos kompensacinės išmokos (ne rentos!) skiriamos išskirtinai profesionaliems baleto šokėjams, Skaityti toliau

Pagal darbo užmokestį moterys nuo vyrų atsilieka 35 dienomis (0)

Socialinių tinklų nuotr.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje jau keletą metų iš eilės mažėja. Tačiau tam, kad moterų metinės pajamos prilygtų vyrų uždarbiui per metus, joms tektų dirbti 35 dienomis daugiau, suskaičiavo „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, atlikęs darbo užmokesčio skirtumų analizę.

2012 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis moterų darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje siekė beveik 1620 Lt per mėn. ir buvo 12.3 proc. mažesnis nei vyrų.

„Nepaisant to, jog Lietuvoje moterų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, dalis yra beveik dešimtadaliu didesnė nei vyrų, moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Skaityti toliau

Darbo užmokesčio augimas įgaus pagreitį, šiemet jis turėtų siekti 5 proc. (0)

Carlosblanco.com nuotr.

Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, nepaisant pablogėjusių verslo lūkesčių, darbo užmokestis augo sparčiau ir buvo 2,8 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje ketvirtąjį pernai metų ketvirtį sudarė 2232 litų ir buvo 2,6 proc. didesnis nei 2011 metų pabaigoje, tačiau tuo pačiu laikotarpiu infliacija siekė 2,9 proc., todėl realaus darbo užmokesčio augimo pernai dar neužfiksuota, praneša Swedbank“vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Skaityti toliau

2012 m. paskutinio ketvirčio vidutinis užmokestis augo 2,8 proc. (0)

Careerrocketeer.com nuotr.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2232,0 lito, valstybės ir privačiajame sektoriuose – atitinkamai 2386,1 ir 2140,2 lito.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1730,4 lito, valstybės sektoriuje – 1842,9 lito, privačiajame – 1663,4 lito.

Palyginti su trečiuoju 2012 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,8, valstybės sektoriuje – 3,4, o privačiajame – 2,3 procento. Skaityti toliau

Atotrūkis tarp šalies savivaldybių didėja (0)

Vilnius | R.Subačius nuotr.

Finansinė atskirtis tarp savivaldybių nepaliauja augti. Tai rodo per praėjusius metus padidėjęs atotrūkis tarp pagrindinių namų ūkių ekonominių rodiklių – vidutinio darbo užmokesčio, senatvės pensijos, nedarbo ir pradelstų mokėjimų, konstatuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.

„Savivaldybėse, kuriose vyrauja izoliuotos kaimiškos vietovės ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų ir bedarbių, Skaityti toliau

Jau galima kreiptis į darbo ginčų komisijas (0)

Nuo šių metų sausio pradžios pradeda dirbti darbo ginčų komisijos Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritoriniuose skyriuose, todėl darbuotojai ir darbdaviai dėl individualių darbo ginčų jau gali kreiptis į jas.

Trumpai apie darbo ginčų komisijas

1. Kas yra darbo ginčų komisija? Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, nuo 2013 m. sausio 1 dienos sprendžianti individualius darbo ginčus. Darbuotojai ir darbdaviai, kurių teisės pažeidžiamos, turės kreiptis ne į teismus, kaip iki šiol, Skaityti toliau

Lietuvos tėvų forumas: Didžioji moksleivio krepšelio lėšų dalis pravalgoma (0)

Daugiau negu 95 proc. moksleivio krepšelio lėšų mokyklos skiria pedagogų darbo užmokesčiui, psichologinei ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir vos keli procentai lieka vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai kelti, neformaliam mokinių ugdymui bei kitoms reikmėms, rodo 2011 m. duomenys. Lietuvos tėvų forumas (LTF) susirūpino, kad 2012 m. visiškai liberalizavus moksleivio krepšelį, dar labiau kentės vaikų išsilavinimas.

LR Valstybės kontrolės 2011-2012 m. atlikto tyrimo „Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas“ duomenimis, moksleivio krepšelio lėšų skirstymo metodikoje – nemažai pažeidimų. Skaityti toliau

R.Garuolis. Labiausiai rinkėjus klaidinantys teiginiai (3)

Ričardas Garuolis

Tai, kad per rinkimus politikai visame pasaulyje bando apgauti rinkėjus, nėra jokia naujiena. Tai vyksta ir Lietuvoje. Rinkimuose paskleidžiama tiek daug melo, kad dažnai sunku įvertinti, kuris iš jų yra didžiausias. Dažnai konkuruojančios partijos ar žurnalistai atskleidžia savo konkurentų nusišnekėjimus, tačiau yra tokių apgaulių, kurias gali suprasti ir atskleisti tik siauras ratas specialistų, kuriems žodis nesuteikiamas ir belieka guostis nebent tuo, kad rinkiminiai pažadai dažniausiai nevykdomi.

Straipsnyje panagrinėsime tas politikų apgavystes, kurios buvo nepakankamai arba visiškai nekomentuojamos. Skaityti toliau

D.Kavaliauskienė. Kas įgalins pedagogą? (video) (0)

vaikų darželis

Prieš kelias dienas baltojoje Šiaulių Universiteto bibliotekoje stebėjau virtualią konferenciją „Specialusis ugdymasis įgalinimo filosofijos kontekste“. Ją organizavo Specialiųjų pedagogų asociacija.

Mane žavi tikslingas šiuolaikinių technologijų naudojimas. Stebėti konferenciją galima buvo tiesiogiai Šiauliuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ar bet kur, jei turi interneto prieigą ir kompiuterį. Skaityti toliau