Žymos archyvas: būtis

J. Marcinkevičius. Tautos būtis matuojama laisve (1994) (0)

marcinkevicius3

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 23 metus, bet didele dalimi, deja, tebetinka iki šiol.

– Koks būtų Jūsų žvilgsnis į dabartinę tautos būtį, kaip ją apibūdintumėte?

– Tautos būtis matuojama laisve. Jos žmonių laisve, tos laisvės kokybe. Niekada dar nebuvo paleista (ar išsiveržę) į laisvę tiek žvėries – kruvina, godi, purvina, šlykšti gyvulio laisvė. Jeigu tu negriebi, neapgaudinėji, neplėši, nevagi, nesidrabstai kuo nors dvokiančiu – tai iš televizijos ekrano, iš spaudos puslapių esi atvirai ir tiesiai išvadinamas kvailiu. Skaityti toliau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (109)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos) (0)

"Klaros santykiai" spektaklio premjera | Donato Stankevičiaus nuotr.

Rugsėjo 25–27 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre antroji sezono premjera – Dea Loher „Klaros santykiai“. Kalbėdamas apie šį pastatymą režisierius pripažįsta, kad ši medžiaga buvusi savotišku iššūkiu – joje itin jaučiamas moteriškas pasaulio pajautimas: „ Autorė pateikia daug savęs, savo supratimo, išpažinimo apie tai, kas vyksta aplink ją ir kiekvieną mūsų. Ji davė raktą, o mes stengėmės viską pateikti su egzistenciniu humoru.“

Pjesė apie mus

Drama „Klaros santykiai“ (vok. Klaras Verhaeltnisse) – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulinį populiarumą pelniusios vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesių. Skaityti toliau

Kviečia Reginos Pečiulytės tapybos paroda „Lytėjimai“ (0)

R. Pečiulytė. Užpis prieš lietų. Tapyba

Liepos 29 d. 15 val. Molėtų dailės galerijoje (Inturkės 4, Molėtai) atidaroma vilnietės menininkės Reginos Pečiulytės tapybos paroda „Lytėjimai“.

Savitos ir nesunkiai atpažįstamos, prisimenamos tapytojos unikalumą atskleidžia jau vien tas faktas, kad studijavo ji dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje bei filosofiją ir rusų kalbą Lietuvos edukologijos universitete. Įvairialypis autorės išsilavinimas, o ir pačios menininkės vidinis pasaulis yra nulėmęs sudėtingų ir skausmingų, esminių ir egzistencinių temų Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

Pirmasis šių metų ŠMC kino salės sezonas jau prasidėjo (0)

Kadras iš Lav Diaz filmo „Atnasavimo amžius“ | cac.lt nuotr.

Šiuolaikinio meno centro kino salė (ŠMC kino salė) pradeda pirmąjį šių metų kino sezoną, kuris tęsis nuo vasario 9 d. iki kovo 17 d. ŠMC kino salė šiemet pristatys penkis kino sezonus: vasario – kovo, balandžio – gegužės, birželio – rugpjūčio, rugsėjo – spalio ir lapkričio – gruodžio mėn.

Prieš pusmetį veiklą pradėjusios kino erdvės programa daug dėmesio skiria naujos kino raiškos paieškoms ir autorių iš skirtingų kontinentų kūrybos pristatymui. ŠMC kino salė siekia ir turiningo dialogo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų bei kino autorių kūrybos. Nors instituciškai kino bei meno sritys yra gana ryškiai atskirtos, žvelgiant plačiau, žiūrovui nėra esminio skirtumo, ar kūrinio autorius save vadina menininku, ar režisieriumi. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Kultūra kaip būtiškoji duotybė žmogui (3)

Vaclovas Bagdonavičius

2007 m. balandžio 13 d. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos kulūros fondu, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Vydūno, Lietuvos Rericho bei „Ethos“ draugujomis Kultūros dienos proga Seime surengė  konferenciją  – XII Etikos forumą „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime.“ Iš to, kaip šiandien formuojama nauja Kultūros ministerijos vadovybė, susidaro įspūdis, kad kol kas naujajai Lietuvos valdžiai labai toli iki supratimo, jog kultūra turėtų būti prioritetu valstybės gyvenime. Kultūra jai atrodo kaip pats pigiausias pinigas, labiausiai apgailėtina užkrosnio pelenė. Konferencijoje skaitytas dr. V.Bagdonavičiaus pranešimas, kurį pateikiame, bent turėtų priminti, kad kultūros vaidmuo yra toli gražu ne toks, kokį regėjo naujoji Lietuvos vyriausybė, beieškodama Kultūros ministro, Skaityti toliau

40-tasis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (0)

Skamba skamba kankliai | nuotr. facebook.com

Gegužės 24–27 dienomis vyks jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.

Festivalis Vilniuje vyksta nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios etnomuzikos festivalių. Būdamas seniausias ir „vyriausias“ folkloro festivalis Lietuvoje jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros, kuri yra nacionalinės kultūros pamatas, sklaidos bei plėtros, istorijos ir dabarties dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 1000) judėjimas, buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio matyt nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“… Skaityti toliau

DONIO albumas „Ein Saulelė aplink dangų“ – toks, koks sumanytas anuomet (video) (0)

DONISPrieš pat Kalėdas leidykloje „Dangus“ pasirodė kiek netikėtas grupės DONIS albumas „Ein Saulelė aplink dangų“. Naujasis albumas iš tiesų buvo įrašytas dar 2001-2002 metais ir veik dešimt metų išbuvo paslaptyje. Paslaptimi apgaubtas tapo ir jo išleidimas prieš pačią Kūčių naktį, apie kurį niekur nebuvo skelbta iš anksto. Nupūtus regis visai plonyti laiko dulkių sluoksnį, šis brandžiai išlaikytas CD pasiekia klausytojus įamžintoje savo laikmečio būsenoje ir tikriausiai maloniai nustebins ne vieną šiuolaikinės baltiškos muzikos gerbėją. Skaityti toliau