Žymos archyvas: Brunonas

V. Navaitis. Zebedenas didvyris ar banditas? (35)

Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Atsakymas, kurio nenorėjo skelbti portalas delfi.lt jame pasiskelbusiam ir save vadinančiam istorikui Nerijui Šepečiui dėl samprotavimų apie Vilniaus miesto atminimo ženklų politiką. Jis nevengdamas nepagrįstų teiginių jau kėsinasi keisti esamos gatvės pavadinimą ir rašo, kad jokiu sveiku protu nesuderinimas bandito ir civilizacijos priešo Zebedeno įamžinimas: šitas yra nonsensų nonsensas. Čia turima omenyje Zebedeno gatvė esanti Vilniaus mieste, Verkių seniūnijoje.

Istorinė asmenybė Zebedenas ir Brunonas (Bonifacas) Kverfurtietis siejami su 1009 m. įvykiu Lietuvos pasienyje ir įrašu Kvedlinburgo metraštyje, t. y. su seniausiu dabar Skaityti toliau

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau

Lietuvos vardo diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą (0)

 lrp.lt nuotr.

Sausio 12 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Pagal naujas nuostatas kovo 9-ąją nutarta paskelbti Lietuvos vardo diena.
Už šį pakeitimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių.

Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje ties 1009 m. data. „Pasaulio istorinėje literatūroje yra Skaityti toliau

Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena (26)

„Šv. Brunono nukirsdinimas“, freskos dalis, tarp 1678–1685, M. Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, bei 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos… (2)

Paaukota_Lietuva_Nuo_Vytauto_iki_Grybauskaites_virselis_2DPasirodė trečioji žurnalisto, politikos apžvalgininko ir visuomeninės Alkas.lt redkolegijos nario Česlovo Iškausko knyga „Paaukota Lietuva“, kuri pirmiausia bus pristatoma gruodžio 11 d. autoriaus gimtajame Balbieriškyje ir Prienų centrinėje bibliotekoje. Balbieriškio pagrindinėje mokykloje 12 val. įvyks Č. Iškausko susitikimas su abiturientais ir pokalbis apie žurnalisto profesiją, o 14 val. Balbieriškio bibliotekoje bus pristatyta naujoji knyga. Vėliau  16 val. knygos pristatymas vyks ir Prienų centrinėje bibliotekoj.

Alkas.lt kalbina knygos autorių Č.Iškauską apie naujai pasirodžiusią knygą. Skaityti toliau

J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)

Vytautas Didysis | delfi.lt, A. Didžgalvio nuotr.

Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.

Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau

J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.

Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra  istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau

T.Baranauskas. Raudonas sąjunginis pasas (10)

Tomas BARANAUSKAS, www.alkas.lt, www.istorija.net  

Tomas Baranauskas

Paso galiojimo termino pabaiga sukelia tam tikrų nepatogumų – reikia eiti užsisakinėti naują, mokėti pinigus… Be to, Lietuvoje galiojančių pasų pavyzdžiai nuolat keičiasi, ir vis ne į gerąją pusę, jei nekalbėsime apie modernias technologijas.    

Turėjau 2000-aisiais išduotą žalią pasą, kuriame, be kita ko, buvo įrašyta mano tautybė – lietuvis. Mano žmona Inga 2005-aisiais jau gavo kitokį žalią pasą ir privalomą tapatybės kortelę (kurią greitai prarado, bet jos iki šiol neprireikė). Beje, bendromis pastangomis mums taip ir nepavyko sukaupti visų Lietuvos pasų pavyzdžių kolekcijos nes 2006-2008 m. buvo įvestas dar vienas “žalių” pasų variantas. Iš turinio pokyčių svarbiausia buvo tai, kad Ingos pase tautybė jau nenurodoma. Skaityti toliau