Žymos archyvas: anglų kalba

E.Urbelytė. Kitataučiams mūsų kalba skamba kaip melodija (video) (I) (3)

Eleonora Urbelytė  Mastrichte | facebook.com nuotr.

Dalijamės nuoširdžiais, ką tik išvažiavusios į Olandiją, studentės Eleonoros Urbelytės įspūdžiais apie šią šalį, Lietuvos ilgesį ir … lietuvišką savivertę. Eleonora 2013 m. baigė Kauno apskrities J. Naujalio muzikos gimnaziją ir įstojo į Mastrichto (Olandija) konservatoriją, kurioje toliau studijuos  smuiko specialybę.

Laikas žaibiškai bėga ir aš už 10 dienų būsiu Lietuvoj!!! Neišsikenčiau ir nusipirkau bilietus. Prisipažinsiu, stengiuos jau nebesikelt rytais su mintim apie Lietuvą, vakarais, tebūnie… Bet būna akimirkų kai norisi prasmegt po žeme, na žinoma tuomet truputį pakeist kryptį ir iškilt kur Laisvės alėjoj. Žodis „laisvė“ kartais pasikeičia į „išsiplėšimą“ mano atveju, Skaityti toliau

Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos (0)

homebrewedchristianity.com nuotr.

Kasmet grožinės literatūros kūrinių vertimams iš vienos Europos kalbos į kitą skiriama parama šiemet pasieks tris Lietuvos leidyklas. Liepos 16 d. Europos Komisijai paskelbus  ES programos „Kultūra 2007“ literatūros vertimų projektų rezultatus paaiškėjo, kad finansine parama galės pasinaudoti šios leidyklos – „Mintis“,  „Kitos knygos“ bei „Tyto alba“. Paskutiniais programos „Kultūra 2007-2013“ metais, literatūros vertimų krypčiai buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 400 paraiškų 1678 knygoms versti. Lietuvos leidykloms, kurios yra vienos aktyviausių šios krypties dalyvių, finansavimas bus skirtas 15 knygų vertimams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys) (13)

Alkas.lt nuotr.

Nors vasara visaip stengiasi įtraukti į savo verpetą ir gundyti teikiamais malonumais, grįžęs į miestą negaliu atsiplėšti nuo lietuviškos spaudos ir interneto. Galų gale to reikalauja žurnalistinė prigimtis. Paprastai rytą prie kavos nusiperku „Lietuvos rytą“ – vis dėl to jame daugiausiai informacijos, o ir įvairesnių temų gali pasisemti. Kartais kai kas nustebina.

***

Šiaip jau su „Lietuvos rytu“ – buvusiu solidžiausiu Lietuvos dienraščiu – buvau susijęs beveik 12 metų: kiekvieną pirmadienį jame rašiau užsienio įvykių komentarus. Skaityti toliau

Domeikavos gimnazistai mokė mažesniuosius anglų kalbos (1)

Domeikavos gimnazijos mokinių susitikimas

Kauno rajono Domeikavos gimnazija sėkmingai įgyvendino projektą „Auginkime vieni kitus“, kuris padėjo pradinukams pagerinti anglų kalbos žinias, taip pat sutelkė ir sustiprino visą mokyklos bendruomenę. Korepetitoriais tapę aukštesniųjų klasių mokiniai bent kartą per savaitę susitikdavo su mažiausiais bendruomenės nariais, padėdavo jiems ruošti namų darbus, pasikartoti išmoktas temas ir t. t.

„Rudenį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė pradinukų norėtų, kad vyresni gimnazistai padėtų mokytis, ypač anglų kalbos, nes ji sekasi sunkiausiai“, – pasakoja Kristina Balčaitienė, Domeikavos gimnazijos istorijos mokytoja. Skaityti toliau

Lietuvoje lankysis 80 JAV kariūnų (1)

JAV kariai | organizatorių nuotr.

Gegužės 18d., JAV kariūnai dalyvaus Kariuomenės ir visuomenės dienoje Klaipėdoje. Šventės metu kariūnai pristatys JAV sausumos pajėgas ROTC bei CULP programą.

Nuo gegužės 4 iki liepos 1 dienos skirtingu laiku į Lietuvą atvyks 8 grupės po 10-11 JAV kariūnų. Planuojama, kad vizito metu jie dalyvaus apie 50 skirtingų renginių ir susitikimų. JAV kariūnų vizitas į Lietuvą yra dalis JAV vyriausybės remiamos kultūrinių mainų ir kalbų mokymo programos (CULP) dalis. Skaityti toliau

Briuselyje apdovanota geriausia jaunoji ES vertėja iš Lietuvos Giedrė Pupšytė (0)

Giedrė Pupšytė su anglų k. mokytoja Danguole Naujokiene | ec.europa.eu nuotr.

Praėjusią savaitę Briuselyje už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androula Vasiliou (Androulla Vassiliou) įteikė prizus Europos Komisijos organizuojamo jaunųjų vertėjų konkurso „Juvenes Translatores“ nugalėtojams. Dvidešimt septyni mokiniai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės – pakviesti į Briuselį atsiimti apdovanojimo ir diplomo už geriausią vertimą.

Lietuvoje geriausia jaunąja vertėja buvo išrinkta Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokinė Giedrė Pupšytė. Giedrę konkursui parengė jos anglų kalbos mokytoja Danguolė Naujokienė. Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija – P.Gasiuliui (0)

P.Gasiulis, asmeninio arch. nuotr.

2012 metų vertėjo krėslo premija paskirta garsiam vertėjui iš anglų kalbos Povilui Gasiuliui už Jono dos Pasos knygos „Manhatano stotis“ vertimą.

Laureatas nusipelnė šio titulo už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalaus teksto perteikimą puikia lietuvių kalba.

Povilas Gasiulis (g. 1944 m. sausio 8 d. Medeniuose, Utenos raj.) – Lietuvos pedagogas, vertėjas, Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas. Skaityti toliau

Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų (1)

Justinas Riškus | draugas.org nuotr.

Jaunas, mokinių mylimas ir gerbiamas istorijos mokytojas, pirmasis Amerikos lietuvis, dalyvavęs žygyje ,,Misija Sibiras“, įdomus pasakotojas, o dabar – ir knygos autorius. Tai vis – Justinas Riškus. Pirmadienį, sausio 21 d., JAV knygynuose pasirodė jo knyga ,,Lithuanian Chicago“ iš serijos ,,Images of America“, kurią išleido leidykla ,,Arcadia Publishing“. Ta proga jį ir pakalbinome.

– Ir sugalvok Tu man – jaunas vyras rašo apie praėjusius laikus. Ar tai atsitiko todėl, kad iš profesijos esate istorikas?

– Manau, kad dėl mano susidomėjimo istorija ,,kalti“ mano seneliai. Kai buvau mažas, jie man pasakodavo įvairiausias istorijas, o aš mėgdavau jų klausytis. Močiutė iš mamos pusės per Ellis Island į Ameriką atvyko po Pirmojo pasaulinio karo, Didžiosios depresijos laikais. Skaityti toliau

A.Stepukonis. Kompiuteris, suprask, kamščiatraukis (2)

Aivaras Stepukonis

Pirma atidarau desktopą, po to atidarau folderį, o tada dar atidarau failą. „Tikras atidarytuvas – tas kompiuteris“, – garsiai pagalvoju. Čia prieina kalbininkas ir mane pataiso: „Ne atidarytuvas, o kamščiatraukis!“ Štai jums ir linksmai netašytas šio rašinio pavadinimas. Juokai juokais, o iš tikrųjų?

Apie dramblį

Kartą budistų vienuolis stebėjo, kaip indų mokslinčiai tarpusavyje kivirčijosi, protarpiais net apsikuldami, dėl to, ar pasaulis yra amžinas, ar ne; ar begalinis, ar vis dėlto baigtinis; Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II) (7)

Tarmių žemėlapis | wikipedia.org nuotr.

Sunku versti filosofinius ir eseistinius tekstus, nes jų autoriai dažnai darosi žodžius nebuvėlius arba esamam žodžiui suteikia individualią reikšmę (pvz., yra monografija Niekio filosofija, kur žodžiui niekis suteikta iki tol neturėta reikšmė). Ir taip daro ne tik lietuviai. Tokią kūrybą iš tiesų sunku versti, nes negalima pasinaudoti žodynais. Pasirinkusi grupelę neįprastai pavartotų ir padarytų žodžių iš filosofijos teksto (būtis, buvimas, esatis, esimas, esinys) paprašiau filosofijos profesoriaus, kad apibrėžtų šių žodžių reikšmę. Neįstengė: du pirmieji žodžiai normalūs, tik pavartoti neįprastai, o esatis, esimas ir esinys – kalbos balastas: nėra reikšmės skirtumo tarp būtis ir esatis, esimas ir buvimas, o esinys pagal darybos tipą turėtų reikšti konkretų veiksmo rezultatą (plg. siuvinys, rašinys, krovinys). Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I) (23)

2013-ieji - tarmių metai | Wikipedia.org nuotr.

Išgirdusi, kad 2013-ji skelbiami tarmių metais, pagalvojau, koks šio projekto tikslas, kas bus daroma ir kokių rezultatų tikimasi, kiek tai kainuos? Galėčiau nesunkiai sužinoti. Bet nevaržoma žinojimo noriu pamąstyti ne tik apie tarmes. Didesnį rūpestį šiandien turėtų kelti ne tarmės, o valstybinė bendrinė kalba ir apskritai mūsų kultūra. Tarmės, nustumtos bendrinės kalbos, nyko natūraliai. Jų verte mokslui neabejota. Tad sukaupta daug tekstų, ištirtos ir aprašytos visos Lietuvos tarmės, išleistas atlasas, parašyta nemažai tarminių žodynų, yra ir didysis 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, kurį Justinas Marcinkevičius vaizdingai pavadino žvaigždynu virš galvos. Skaityti toliau

Paminėtas Britų kultūros dvidešimtmetis Lietuvoje (2)

British councilGruodžio mėn. Britų taryba, pagrindinė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės organizacija kultūros ir švietimo ryšiams su kitomis šalimis, sukvietusi savo organizacijos partnerius ir draugus į priėmimą, pažymėjo savo veiklos dvidešimtmetį Lietuvoje.

Per dvidešimt metų Britų taryba drauge su partneriais Lietuvoje: valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo įmonėmis bei veikliais žmonėmis, kuriems rūpi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykių plėtra, įgyvendino daugybę projektų ir sumanymų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II) (54)

Marius Kundrotas

Lenkiškojo aristokratiškumo tradicija išugdė elito sampratą, labai artimą prancūziškajai. Tik čia dar daugiau fanaberijos: „co to ja, co to moja kamizelka!“ „Iš viršaus – ‚ui‘, apačioje – kad ir ‚fui!‘“ – traukė per dantį tokius aristokratus ilgaamžiai kaimynai.

Įdomu, jog lenkiškąją elito sampratą salygojo visiškai kiti istoriniai veiksniai, nei prancūziškąją. Lenkija ilgus amžius buvo Europos užkampis – provincija, periferija. Taip į ją ir žiūrėta. Vokiečių, prancūzų, net skandinavų puslaukiniais laikytiems lenkams neliko nieko kito, kaip atsigriebinėti kitų tautų sąskaita: pirmiausiai – lietuvių, o po to – gudų ir ukrainiečių. Taip Europos civilizacinės erdvės rytuose gimė savotiška „mažoji Prancūzija“ – su ambicijomis tapti šio regiono kultūrine metropolija. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I) (65)

Marius Kundrotas/nuotr. respublika.lt

Šiandien „elito“ sąvoka Lietuvoje praktiškai virtusi keiksmažodžiu. Galime tai sieti su „paksogeito“ konfliktu, nors jis vyko tarp dviejų elito grupių. Galime tai aiškinti sovietine „proletarizmo“ tradicija, nors sovietinė visuomenė turėjo savo elitą – kad ir labai savotišką. Pagaliau, galime tai grįsti paties šiuolaikinio elito atotrūkiu nuo tautos didžiumą sudarančios liaudies, nors čia neišvengiamai tektų grįžti prie klausimo: kas gi yra liaudis, o kas – elitas?

Jau žymus anglų istorikas Arnoldas Toinbis pabrėžė, jog bet kurią civilizaciją ar kultūrą sudaro du matmenys: kūrybinė mažuma ir inertiška dauguma. Šia prasme pirmąjį dėmenį galime vadinti elitu, aukštuomene arba tiesiog – šviesuomene, o antrąjį dėmenį – liaudimi. Skaityti toliau

V.Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų (36)

Vitas Labutis

Savo nuomonę dėl kalbos normų kriterijų, ko nors taisymo, ypač dėl atskirų kalbos faktų normiškumo, gali turėti kiekvienas jos vartotojas. Tačiau nuomonė nuomonei nelygu. Vertingesnė argumentuota nuomonė, o ne emocijų protrūkiai. Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį  deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų. Skaityti toliau