Žymos archyvas: aisčiai

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (9)

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aisčiai ir Roma: Kiek tiesos Palemono legendoje? (video) (13)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Žemaitijos ir Lietuvos seniausias ištakas. Tai vėl bus laida, skirta Žemaitijos metams. Su mumis studijoje – istorikė, Žemaitijos istorijos tyrinėtoja Inga Baranauskienė.

Seniausios ištakos (galima jas vadinti ir legendinėmis, ir, kažkiek, archeologinėmis) dar XVI amžiuje ieškotos I mūsų eros amžiuje. Tai yra, Lietuvos metraščiai pradeda Lietuvos ir, visų pirma, Žemaitijos istoriją (nes nuo jos viskas prasideda Lietuvos metraščiuose) I amžiumi, Nerono laikais, kai neva atkeliauja į Lietuvą Palemonas.

Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

A. Radušytė. Tacito aisčiai ir kregždės (4)

ox.pl nuotr.

Parama Lietuvai

…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau

Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko knygos „Aisčių dvasinės tapatybės beieškant“ sutiktuvės (0)

Įvyko knygos „Aisčių dvasinės tapatybės beieškant“ sutiktuvės Dusetų K. Būgos bibliotekoje | Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., Dusetų K. Būgos biblioteka sulaukė gražaus būrelio svečių iš Vilniaus, Molėtų, Utenos. Tai Lietuvos antropoteosofų draugijos nariai, atvykę papasakoti dusetiškiams apie ekspediciją į Graikijos salą Samotrakę, kurioje buvo ieškota mūsų protėvių aisčių pėdsakų.

Svečius pristatė Antropoteosofų draugijos narė gydytoja Jurga Baikauskienė. Renginį pradėjusi istorikė Jurgita Girkantaitė-Rumšienė pirmiausia paklausinėjo susirinkusiųjų, kokias lietuvių kilmės teorijas žinome. Juk lietuviai kildinami iš trakų, frigų, Skaityti toliau

V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas (22)

Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video) (7)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?

Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Skaityti toliau

Akademikas E. Jovaiša pristatė monografiją „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (nuotraukos, video) (14)

Akademikas Eugenijjus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d. pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią trilogijos „Aisčiai“ dalį – monografija– „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Knygos pristatyme dalyvavo monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai:leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Skaityti toliau

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius (39)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: Skaityti toliau

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje (10)

Aisciai POP_virselis 21x262

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, Skaityti toliau

Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia? (0)

V.Simenas_G.Zemlicko nuotr

Kovo 15 d., antradienį, 18.15-20.00 val., Vilniuje (Antakalnio g. 17) vyks antroji paskaita iš ciklo „LIETUVIŲ TAUTOS IŠMINTIS“. Paskaitą skaitys knygos „Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai“ autoriaus, archeologas Valdemaras Šimėnas.

Mūsų, Lietuvių tautos praeitis – pamatas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Lietuvių kalbos, archeologijos, antropologijos ir kiti tyrimai ne kartą patvirtino, kad protėviai paliko didžiulę išmintį, kurią galime didžiuotis. Ir privalome prisiimti atsakomybę už savo tautos ateitį, už tai, ką paliksime ateities kartoms. Privalome atsibusti ir suprasti, kad esame atsakingi už savo tautos, turinčios labai gilias ir senas šaknis, didingą praeitį, išminties išsaugojimą. O ar žinome bent dalį to, ką žinojo mūsų protėviai? Skaityti toliau

R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)

rimantas-matulis-alkas-j-vaiskuno-nuotr

Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau

Rokiškyje vyksta kasmetinis etninės kultūros darbuotojų seminaras (video) (1)

P1190588-K100

Gegužės 6 d. Rokiškio kultūros centre prasidėjo tris dienas truksiantis Liaudies kultūros centro organizuojamas kasmetinis etninės kultūros darbuotojų seminaras „Regiono, krašto, vietos kultūrinė tapatybė: pasireiškimų ir sąveikų klausimai“.

Seminaras buvo pradėtas įdomia profesoriaus dr. Eugenijaus Jovaišos paskaita „Aisčiai“.

Seiminaro programa:

Gegužės 6 d.

Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I) (80)

vakaru-baltai

Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.

Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta E. Jovaišos knygą „Aisčiai. Raida“ (3)

LMA tikrasis narys, archeologas, LEU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaisa_LEU-K100

Vasario 19–22 dienomis vyks 16-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Joje tradiciškai dalyvaus ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla. Mugėje, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius), LEU leidykla parodos lankytojus kvies prieiti prie stendo (3 salė) ir susipažinti su LEU leidžiamomis knygomis. Taip pat kvies ateiti ir į LEU Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos knygos „Aisčiai. Raida“ pristatymą, kuris vyks vasario 20 d. 11 val. salėje 5.1. Pristatyme dalyvaus knygos autorius, A. Kuncevičius, G. Blažienė, A. Butrimas.

Antroji „Aisčių“ knyga „Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus, Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“ (0)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 14 d., penktadienį, 15 val.Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) bus surengta LMA tikrojo nario, archeologo, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografijos „Aisčiai. Raida“ pristatymas. Renginį ves Vilniaus universiteto prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Antroji „Aisčių“ knyga „Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus, Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (IV) (0)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvių amžiaus ir kilties vietos paieškas apsunkina senojo pagoniškojo kalendoriaus panaikinimas. Senojo kalendoriaus atgaivinimas turėtų būti vienu iš pagrindinių uždavinių, išsaugant savo, lietuviškąjį tautiškąjį tapatumą pasaulinės globalizacijos metu. Juk kalendoriuje metai skaičiuojami nuo kažkokios visuotinai svarbios datos. Dabar visame pasaulyje vartojamą kalendorių įvedė Romos Imperija. Pagal šį kalendorių laikas prasideda nuo Jėzaus gimimo. Tikėtina, kad pagal pagoniškąjį kalendorių laikas prasideda nuo baltų-aisčių-lietuvių atsiradimo pradžios arba aisčiams itin svarbaus įvykio datos. Svariais įrodymais šiam tikslui galėtų pasitarnauti metaliniai pinigai ir kiti gausūs archeologiniai radiniai, Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II) (8)

10-Apranga-is-ekspozicijos-lietuviai_WB-mokslasplius-lt-nuotr-K100Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Be galo svarbi mūsų mokslui, kultūrai ir istorinei savivokai knyga, kurią jau šiandien brangiausių knygų lentynoje galima pasistatyti šalia Marijos Gimbutienės ir kitų mūsų geografinį ir istorinį pasaulėvaizdį keičiančių veikalų.Marija Gimbutienė į archeologiją ir priešistorės mokslą įvedė Senosios Europos kultūros sąvoką, nusipelnė naujos priešistorinės civilizacijos atradėjos laurų.

Moksle sunku vertinti atradimų reikšmę ir mastą, teisėjo mantija patikima paprastai visagaliam Laikui. Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)

E.Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“

Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.

Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša (0)

Kovo 6 d. 11 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas rengia susitikimą su Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanu, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatu akademiku, prof. dr. Eugenijum Jovaiša.

E.Jovaiša skaitys paskaitą tema „Aisčiai“.

Pernai buvo išleista E.Jovašos monografija „Aisčiai. Kilmė“. Skaityti toliau

„Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas (1)

Recenzija: „Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012): Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas.

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (anksčiau – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) išleido ir Tarptautinėje Vilniaus Knygų mugėje pristatė jau devintąjį „Senovės baltų kultūros“ tomą „Sakralieji baltų kultūros aspektai“.

Jau yra išleistos aštuonios serijos „Senovės baltų kultūra“, pradėtos prieš du dešimtmečius, knygos: „Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra“ (1992), Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)

Tomas Baranauskas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.

Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (V) (27)

7. Kas liko nepasakyta

Žymus britų archeologas ir istorikas Tomas Pauelis savo knygoje „Keltai“ šiai tautų grupei priskiria dvi tautas, kurios paprastai priskiriamos germanams – kimbrus ir teutonus (T. G. E. Powell. Keltai. Vilnius, 2002, p. 189–190). Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (IV) (33)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

6. Britai ir piktai

I a. romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas kūrinyje „Germanija“ įrašė frazę, kiekvienam doram lietuviui žinomą jau nuo mokyklos suolo. „Dešiniajame krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis, kurių papročiai ir apdarai yra tokie pat kaip svebų, tačiau kalba artimesnė britų kalbai“ (45 eilutė).

Artimų kaimynų – aisčių ir svebų – papročių panašumas nestebina: kultūrinė asimiliacija dažnai vyksta greičiau, nei genealoginė. Daug įdomesnis – kalbos akcentas: iš kur čia pasirodė britai? Skaityti toliau

V.Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos (2)

Steponas Darius (nuotr. iš N.Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“

Baltijos pajūris – tai aisčių baltų gyvenimo tūkstantmečiai. Klaipėdos kraštas – amžių Lietuvos istorija, mūsų tautos būtis bei žūtbūtinių kovų už laisvę vieta. Eiliuotoji Livonijos kronika mini, jog Klaipėdos pilis buvo puolama taip dažnai, kad visiems antpuoliams surašyti „reikėtų veršio odos paieškoti“. Viso to negalima palikti užmarštyje. Klaipėdos krašto autochtonas visuomenės veikėjas pedagogas Martynas Gelžinis knygoje „Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva“ apibendrino: „Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istorija yra tokia plati, gili ir patraukli, slepianti savyje daug ir įdomių mokslinių ir teisinių problemų, kurias mokslininkai vis ir vėl imsis tyrinėti“ ir priminė: „Jei mes tuose tyrimuose nedalyvausime, tai kiti parašys tokią Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją, kokia ne mums, bet jiems patiks“.

Sausio 15-oji – Klaipėdos diena Skaityti toliau