Žymos archyvas: raudonoji knyga

Žuvinte rasta Griovinė našlaitė – itin reta rūšis (0)

griovine-naslaite_vstt-lt

Griovinė našlaitė ( Viola persicifolia, angl. Fen violet)  kitur Lietuvoje nerandama. Vienintelėje žinomoje vietoje Žuvinto ežero saloje, tarpinėje pelkėje, apaugusioje nendrėmis ir karklų krūmais, iš naujo atrasta rūšis, apie kurios buvimą nebuvo duomenų nuo 1991 metų.

Šios rūšies atradimą galima būtų priskirti prie svarbiausių pastarojo dešimtmečio botaninių radinių Žuvinte. Dr. Arūno Balsevičiaus iš Kauno botanikos sodo aptikta augavietė yra lyg įrodymas, jog retosios rūšys nebūtinai turi būti labai ryškios ir lengvai pastebimos. Skaityti toliau

Šienaujamose pelkėse žydi gencijonų žvakės (0)

Siauralapis gencijonas – labai retas augalas | VSTT nuotr.

Nepaprastai įdomu stebėti, kaip atsikuria po ilgo laikotarpio pradėtos šienauti Žuvinto pelkės ir pelkėtos pievos. Dar niekada čia neteko stebėti taip gausiai žydinčių siauralapių gencijonų –  įsimintinų besibaigiančios vasaros augalų.

Botanikai teigia, jog kitur Lietuvoje neaptiksi tokios gyvybingos šių labai retų saugomų augalų populiacijos, kaip Žuvinte. Pelkės pakraščiuose ties Ąžuolinių, Grinkiškių kaimais ištisi pievų plotai pasipuošę ryškiais mėlynais gencijonų žiedais. Jų gausūs žiedynai, lyg žvakės iškilę virš kitų augalų, yra matomi iš tolo. Skaityti toliau

Bus leidžiama nauja Raudonoji knyga (0)

Baliniai vėžliai – saugoma rūšis, įtraukta į Raudonąją knygą | VSTT nuotr.

Aplinkos ministerija inicijuoja naujos Raudonosios knygos leidimą. Joje gali būti mažiau saugomų rūšių nei dabartinėje. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas numato, kad Lietuvos raudonoji knyga leidžiama ne rečiau kaip kas dešimt metų.

Dabartinėje Raudonojoje knygoje yra per 700 saugomų rūšių.Naujoji knyga bus formuojama pagal pasikeitusius augalų ir gyvūnų vertinimo principus, kuriuos yra paskelbusi Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija IUCN. Skaityti toliau

Krekenavos regioniniame parke žydi plačialapės klumpaitės (0)

Plačialapės klumpaitės | J. Auglio nuotr.

Jei vyktų augalų konkursas, tarp mėgiamiausių laimėti šį titulą tikrai būtų plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Nors žiedai neturi nė lašelio nektaro, smaližiai vabzdžiai vis tiek bando laimę ir papuola į tikrus spąstus. Išsipūtusios žiedo dalies vidinis paviršius glotnus, slidus, tad įkritus – kelio atgal nebėra.

Tenka ieškotis kito išėjimo, o kryptį lyg tyčia rodo specialūs „langeliai“– grupės skaidrių ląstelių, esančių žiedo lūpos pamate. Skaityti toliau

Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais (0)

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Reti, į Raudonąją knygą įrašyti ir Lietuvos miškuose vis mažiau sutinkami, didieji apuokai buvo užauginti nelaisvėje ir po adaptacijos paleisti Kelmės rajone, miške, šalia Naisių kaimo. Paukščius užaugino Lietuvos zoologijos sodas, siekiantis atgaivinti šių retų paukščių populiaciją.

Lietuvos miškuose priskaičiuojama tik keliolika perinčių didžiųjų apuokų porų. Šių unikalių, pelėdinių šeimos plėšrūnų populiacija stipriai sumažėjo dėl žmogaus veiklos ir greta gyvenančių kitų gyvūnų. Šis paukštis lizdus suka ant žemės, tad kiaušiniai tampa lengvu grobiu šernams ir plėšriems. Anot specialistų, laisvėje išgyvena jos 10 procentų apuokų jauniklių. Skaityti toliau

Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dar viena snieginė leopardė (0)

Kauno zoologijos sodo nuotr.

Į Lietuvos zoologijos sodą iš Suomijos praėjusią savaitę atgabenta dvimetė snieginė leopardė Venla Kaune jau turėjo dvejais metais vyresnę seserį Serko. Pastaroji buvo parinkta kaip „nuotaka“ snieginiam leopardui Dokui, prieš kelis metus atvežtam iš Prancūzijos.

Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja europinėje snieginių leopardų, retos ir sparčiai nykstančios rūšies, įrašytos į Raudonąją knygą, išsaugojimo ir veisimo programoje. Skaityti toliau

G. Žalkauskaitė. Vilkų gynėjos atsakymas Žemės ūkio ministrei (18)

gintare-zakauskaite-asmenine-nuotr

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė paskelbė straipsnį, kuriame aršiai pasisako prieš gamtos apsaugą, reikalauja medžioti vilkus ir nė žodeliu neužsimena apie žalos prevenciją. Tad pakalbėkime apie tai, ką ministrė nutylėjo ir ko ji nepadarė prieš reikalaudama vilkų medžioklės. Apie apsaugą. Bet ne vilkų, o gyvulių.

Ministrės vardu išplatintame straipsnyje klausiama, ar vilkų gynėjai sutiktų, kad vilkas sudraskytų jų šunį, ir kaip įvertintų netekusio avies ūkininko patirtą moralinę kančią. Bet atsakymą Skaityti toliau

Tigro dieną – nemokamos ekskursijos zoologijos sode (0)

Tigras_Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Sekmadienį, liepos 26 d., Lietuvos zoologijos sode Kaune bus minima Pasaulinė tigro diena. Šia proga vyks nemokamos ekskursijos, specialūs čia gyvenančių tigrų pristatymai. Lankytojai galės stebėti parodomąjį jų šėrimą, sužinoti, kokia įranga būtina prižiūrint šiuos gyvūnus, o vaikai patys pasijus džiunglių plėšrūnais – jiems bus išpiešti veidukai.

Dabar Lietuvos zoologijos sode gyvena trys sibirietiški, arba amūriniai, tigrai. Tai stambiausi katinų šeimos plėšrūnai. Gamtoje jų tėra likę, Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos 2010 m. duomenimis, tik 360. Zoologijos soduose jų daugiau negu laisvėje. Skaityti toliau

Dzūkai savo paukščiu išsirinko kukutį (0)

am.lt nuotr.

Dzūkai po visą birželį trukusio balsavimo internetu mylimiausiu ir kraštui būdingiausiu paukščiu išsirinko kukutį. Šie rinkimai vyko Dzūkijos saugomų teritorijų specialistų iniciatyva. Balsuotojams buvo pasiūlyta rinktis iš sudaryto regione paplitusių paukščių rūšių – tų, kurios čia dažniau sutinkamos nei kitur, – sąrašo. Net iš 53 rūšių, sulaukusių rinkėjų dėmesio, akivaizdžiai pirmavo kukutis, kurtinys ir pilkoji gervė. Iš šios trijulės daugiausia balsų surinko kukutis. Skaityti toliau

Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas (0)

Placialape klumpaite_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.

Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau

Žuvinte daugėja didžiųjų baublių (0)

Baublys | vstt.lt nuotr.

Kas vakarą, jei tik virš Žuvinto neūžauja vėjai, nendrynuose girdisi „hu-pumb, hu-pumb“ – didžiojo baublio balsas. Žemas, bet labai toli sklindantis dūsavimas šį pavasarį girdisi dažniau, nei ankstesniais metais.

„Ši Raudonosios knygos sąrašo rūšis unikali ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu. Pamatyti baublį pasitaiko labai retai, nebent tik jei kaimyniniai baubliai susiginčys dėl teritorijos ir ims vienas kitą vaikyti. Kartais naktimis gali išgirsti skrendančio baublio garsų kvaksėjimą. Dieną baublį pamatysi nebent jauniklių auginimo laikotarpiu, Skaityti toliau

Iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktos lašišos (0)

Lašiša (Salmo salar)

Pasikeitus situacijai, iš Lietuvos raudonosios knygos pagaliau išbrauktos lašišos.

Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Skaityti toliau

Krekenavo regioniniame parke rasta reta samana (0)

Brandenburginė versmenė | vstt.lt nuotr.

Ramygalos telmologiniame draustinyje aptikta itin reta samana Brandenburginė versmenė (lotyniškas pavadinimas – Philonotis marchica). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, I(E)  kategoriją. Tai nauja augalų rūšis, papildžiusi  Krekenavos regioninio parko gamtos vertybių sąrašą.

Į šią kategoriją patenka rūšys, esančios ties išnykimo riba. Iki šiol Lietuvoje rasta vos keletoje vietų: Joniškio, Kauno, Tauragės, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose. Skaityti toliau

Mažasis erelis rėksnys – saugomas Lietuvos miškų plėšrūnas (0)

Mažasis erelis rėksnys  | S.Paltanavičiaus nuotr.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu. Siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.

Mažasis erelis rėksnys– saugoma plėšriųjų paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų arba 95 proc. visos pasaulinės populiacijos. Skaityti toliau

Nuo pražūties išgelbėti vėžliukai grįš į gimtąsias vietas (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų balinių vėžlių kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų. Ūgtelėję ir sustiprėję vėžliukai jau gebės apsiginti nuo tykančių pavojų, todėl liepos pradžioje bus paleisti atgal į gimtąsias vietas Dzūkijoje. 90 į gimtąsias vietas grįžusių vėžliukų ženkliai prisidės prie balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo – šiandien Lietuvoje iš viso gyvena vos 300–400 šių roplių.

Lietuvoje yra šiaurinė balinių vėžlių paplitimo arealo riba, todėl čia ši rūšis reiklesnė aplinkos sąlygoms Skaityti toliau

Žemaitijos nacionaliniame parke peri raguotieji kragai (0)

Close  Stebintis aplinką raguotasis kragas | S.Sidabro nuotr.

Vakarėjančios saulės nutviekstas, žiūronų akiratyje šmėstelna nematytas vandens paukštis. Nedidukas, su ryškiai rudu kaklu ir kūno šonais, juodais skruostais bei dėmesį patraukiančiomis auksinės spalvos pailgėjusiomis pakaušio plunksnomis, primenančiomis ragelius. Abejonių nekyla, tai – raguotasis kragas. Ir jis ne vienas. Atidžiau apsidairius, iš už žolių kuokšto pasimato ir antrasis – peri lizde. Tai bent staigmena. Paukščiai įsikūrė sekliame apie hektaro dydžio vandens telkinyje, susiformavusiame kalvų supamoje lomoje. Prieš kelis metus čia buvo įprasta dirbama žemė. Dabar, sugedus melioracinei sistemai, ši vieta tapo saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą bei tarptautines aplinkos apsaugos konvencijas įrašyto paukščio perimviete. Skaityti toliau

Karšuvos girios pažiba – kurtinys Krunka (1)

Gražuolis Krunka | Viešvilės VGR nuotr.

Veislyne išsiritęs kurtiniukas niekuo nesiskyrė nuo savo laisvėje išsiritusių gentainių. Artėjant mėnesio amžiui ėmė krypti kojelės pėda. Svoris augo, paukštis brendo, o kojos pėda jis nustojo remtis. Kolegos iš Lenkijos, kurių buvo paprašyta patarti kaip padėti ligoniukui, patarė užmigdyti. Direkcijos specialistai rankų nenuleido ir ėmė bandyti gydyti patys. Net buvo sumontavę „dirbtinį sąnarį“ krypstančiai kojai sutvirtinti. Po didelių ir išradingų pastangų pasisekė. Net veterinarai stebėjosi, kad kojelė išsitiesino. Jokių ligos pėdsakų neliko. Taigi, pirmosios rezervato kurtinių vados veislyne išaugintas patinas Krunka (gavęs vardą dėl buvusios kreivos kojelės) buvo paleistas į gamtą 2011 m. spalio 4-ąją. Skaityti toliau

Kodėl nebesigirdi griciukų balsų Žuvinto apylinkėse? (0)

Griciukas | vstt.lt nuotr.

Žuvinto biosferos rezervate šiais metais nustojo perėti paprastieji griciukai. Šio reto paukščio, įtraukto į pasaulyje potencialiai globaliai nykstančių rūšių sąrašą, likimą greičiausiai nulėmė pasikeitusios ūkininkavimo sąlygos perėjimo buveinėse. Kas išgelbės nykstančią rūšį?

Įprastose perėjimo vietose griciukų nebeliko

„Pirmosiomis vasaros dienomis Žuvintas dar pilnas paukščių giesmių. Nesvarbu, kad lizdus paliko pirma smulkių pievų sparnuočių karta, o ir visi vėlyvesni jau rūpinasi ne perėjimu, tik jauniklių auginimu. Krūmynuose tebesuokia lakštingalos, šlapiose pievose vakare švilpia švygždos, giežia griežlės, o nendrinukėms, žiogeliams, devynbalsėms, startoms ir daugybei kitų – dar pats giedojimo įkarštis. Skaityti toliau

Balinis vėžlys – griežtai saugoma rūšis (0)

efoto.lt | Aldo nuotr.

Informacijos priemonėse pasirodė privačių asmenų ir kaimo bendruomenių inicijuoti kreipimaisi į Lietuvos piliečius, skatinantys ne tik stebėti balinius vėžlius, bet ir juos gaudyti, laikyti, kol atvažiuos šių skelbimų teikėjai ir juos paims ar nufotografuos.

Gamtosaugininkai ir Lietuvos mokslininkai pasipiktinę tokiais skelbimais, nes balinis vėžlys – viena rečiausių Lietuvos roplių faunos rūšių, nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat esanti Berno konvencijos (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo konvencija) ir Europos Sąjungos Buveinių direktyvos II ir IV prieduose. Skaityti toliau

Neries regioniniame parke išdygo į taurę panašūs grybai (1)

 Krateriškasis taurūnis | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Neries regioniniame parke esančiame Velniakampio miške rastas retas ir saugomas grybas – krateriškasis taurūnis (Urnula craterium).  Tai jau antroji šio puikaus  ir akį traukiančio grybo radimvietė Neries regioniniame parke. Prieš kelis metus pirmą kartą parke jis rastas kairiajame Neries krante, sengirėje netoli Rykantų.

Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma tik apie 10 šio grybo radviečių Vilniaus, Trakų, Molėtų, Alytaus ir Jurbarko rajonuose.   Skaityti toliau

Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke (0)

Aptrūniję medžiai, apaugę samanomis ir įspūdingų formų grybais | vstt.lt nuotr.

Verkių regioninio parko puošmena – Žalieji ežerai ir jų apylinkės nuo seno traukia ne tik poilsiautojus, bet ir mokslininkus. Biologiniu požiūriu itin vertingas tarpuežeris, esantis tarp Balsio ir Didžiojo Gulbino ežerų. Šioje teritorijoje auga gausybė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, vertingi miškai, itin retų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje plačialapių klumpaičių populiacija.

Vaikščiojant tarpuežeriu gali pasijusti it džiunglėse – čia daug įvairių rūšių ir skirtingo brandos amžiaus medžių, styro vabalų ir paukščių iškalenti sausi stuobriai, ant žemės suvirtę senų medžių kamienai, Skaityti toliau

Gražutės regioniniame parke apsigyveno nauja šikšnosparnių rūšis (0)

Dvisplavis plikšnys | Gražutės regioninio parko direkcijos nuotr.

Gražutės regioninio parko direkcijos specialistai džiaugėsi, kad jų parko teritorijoje apsigyveno labai reta šikšnosparnių rūšis – dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus). Prieš tai buvo žinoma apie čia gyvenančias dar keturias šikšnosparnių rūšis.

Dvispalvis plikšnys paplitęs Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Gyvena miškuose, prie vandens telkinių, bet galima rasti ir pastatuose, rūsiuose. Gražutės regioninio parko darbuotojai dvispalvį plikšnį aptiko Salake prie rūsio įėjimo. Skaityti toliau

Pelėdos padeda auginti ąžuolus (0)

Apuokiukai | K.Jarmalavičiaus nuotr.

Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti.

Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda.

Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda. Skaityti toliau

Palšojo grifo patelė sulaukė patino iš Kaliningrado zoologijos sodo (0)

Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Vasario 5 d. į Lietuvos zoologijos sodą iš Kaliningrado zoologijos sodo buvo atvežtas palšojo grifo patinas. Jis atgabentas už paramos akcijos „Pirk dramblį“ metu geros valios žmonių suaukotus pinigus. Paukščio transportavimui išleista 2 300 Lt.

Kaip ir daugelis plėšriųjų paukščių rūšių, palšieji grifai sunkiai veisiami nelaisvėje. Ši paukščių rūšis įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą ir Tarptautinę prekybos laukiniais gyvūnais konvenciją (CITES).

Lietuvos zoologijos sode šie paukščiai laikomi nuo pat jo įkūrimo. Viena zoologijos sodo grifo patelė išgyveno net 44 metus ir su patinu iš Tbilisio zoologijos sodo atvedė 3 Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas skaičiavo žiemojančius vandens paukščius (1)

Vykdoma vandens paukščių apskaita | Žemaitijos nacionalinio parko nuotr.

Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva sausio antrąjį dešimtadienį visoje Lietuvoje vyko žiemojančių vandens paukščių apskaitos. Jose dalyvavo ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai. Vandenys dar nebuvo sukaustyti ledo, tad vandens paukščių netrūko.

Per vieną dieną dešimtyje vandens telkinių suskaičiuota 420 paukščių, priklausančių dešimčiai rūšių. Gausiausia buvo kuoduotoji antis (123 indv.). Antras pagal gausą buvo didysis dančiasnapis (112 indv.), o trečia – paprastoji klykuolė (108 indv.), kitų rūšių – žymiai mažiau. Didžiųjų ančių nesuskaičiuota nei pusšimčio (43 indv.), gulbių nebylių – 16. Skaityti toliau

Sartų regioniniame parke paprastieji taukiai užderėjo du kartus (1)

Paprastieji taukiai | Sartų RPD archyvo nuotr.

Paprastasis taukius (Sarcosoma globosum) į Raudonąją knygą buvo įrašytas kaip jau išnykusi rūšis. Taukius labai retas ir nykstantis grybas visoje Europoje. Seniau grybų buvę daug. Jie net pardavinėti turguose ir vadinti „žemės taukais“. Drebučius primenanti konsistencija naudota vežimų ratams tepti. Spiritiniu grybų antpilu gydytas reumatas, buvo tepamos ir žaizdos.

Ilgą laiką buvo teigiama, kad retas grybas jau išnykęs. Lietuvoje nebuvo aptinkamas nuo 1960 iki 2008 metų. Per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje registruotos ne mažiau kaip penkios šio grybo radavietės. Auga miško paklotėje tarp spyglių ir samanų. Skaityti toliau

Žemaitijos miškuose į laisvę išleistos lūšys ir didieji apuokai (1)

Aplinkos ministerijos nuotr.

Spalio 9 d. Žemaitijos miškuose išleistos dvi lūšys ir du didieji apuokai. Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trijų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 16 lūšių ir 29 didžiųjų apuokų.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino Gamtos paveldo fondo darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Skaityti toliau

Neries regioniniame parke rastas koralą primenantis grybas (0)

Korališkasis trapiadyglis | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Neries regioniniame parke rastas retas ir saugomas grybas – korališkasis trapiadyglis (Hercium coralloides). Regioniniame parke auga  443 rūšių grybai, iš jų net 22 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Korališkasis trapiadyglis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas nuo 1992 metų.  Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radaviečių.

Pasak Neries regioninio parko direkcijos vyr,. specialisto Sauliaus Pupininko, didžioji dalis šių retų ir saugomų grybų rūšių randama biologine įvairove ir retų rūšių gausa išsiskiriančiame Dūkštų ąžuolyne. Tačiau šį kartą Skaityti toliau

Gervių palydėtuvės Novaraistyje (2)

Novaraistis | VSTT nuotr.

Rugsėjo 25 dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir spalio 10 dieną nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Panemunių regioninio parko direkcija kviečia visus besidominčius ir norinčius pamatyti šį nuostabų reginį atvykti stebėti gerves į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį esantį Šakių rajone. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių migracija.

Prie apžvalgos bokštelio Jūsų atvykstančių lauks Panemunių regioninio parko ekologas Raimundas Giedraitis. Svarbu nepamiršti žiūronų. Skaityti toliau

Saugomų paukščių atvaizdai papuoš du pašto ženklus (0)

Pašto ženklai su paukščiaisLietuvos paštas tęsia tradiciją pašto ženklais pristatyti saugomus gyvūnus bei paukščius, tad šį šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, į apyvartą išleis du naujus pašto ženklus iš serijos „Lietuvos raudonoji knyga“.

Naujuosiuose pašto ženkluose bus pavaizduoti saugomi ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) bei dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). Pirmojo pašto ženklo nominalas bus 2,15 Lt, antrojo – 2,90 Lt. Ir vienas, ir kitas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Naujuosius pašto ženklus sukūrė dailininkė Eglė Ratkutė.

Kartu su pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir suvenyrinis lapas bei kiekvienam pašto ženklui skirti kartmaksimumai. Skaityti toliau