Kilus pasipiktinimo bangai dėl Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos mėginimo įteisinti medžioklę lankais, Lietuvos ornitologų draugija išplatino pranešimą, apie tai, kad Aplinkos vicepirmininkė 2018 m. dalyvavo ančių medžioklėje, kurioje buvo nušautos trys antys, kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Pateikiame Ornitologų draugijos pranešimą:
„Tęsiame aktualią paukščių apsaugai temą naujausiose medžioklės taisyklėse: Skaityti toliau
Sukurtas naujas Valstybės kino metraštis skirtas šalies nacionaliniam turtui – miškams ir jų Raudonajai knygai. Jame savo požiūrius apie miško naudojimą, saugojimą, ateitį, biologinę įvairovę išsako Aplinkos ministerijos ir jos sistemos darbuotojai.
Šį 42 minučių kino metraštį Lietuvos centrinio valstybės archyvo užsakymu sukūrė žinomas režisierius Audrius Juzėnas. Operatorius – Kęstutis Plevokas.
Metraščio kūrėjams talkino miškininkai ir gamtosaugininkai. Jame su nacionaliniu turtu – šalies miškais ir Raudonąją knyga supažindina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius Skaityti toliau
Neseniai Lietuvos zoologijos sodo stumbrų voljeras pasipildė naujais gyventojais – jame įkurdintos stumbrės Dulina ir Durabela (Durabella) su pusės metų jaunikliu Dunst. Jie į Kauną atvyko iš Duisburgo zoologijos sodo.
„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai. Daug svarbesnis tikslas – genetiniai mainai. Jie reikalingi sveikai stumbrų populiacijai mūsų šalyje Skaityti toliau
Griovinė našlaitė ( Viola persicifolia, angl. Fen violet) kitur Lietuvoje nerandama. Vienintelėje žinomoje vietoje Žuvinto ežero saloje, tarpinėje pelkėje, apaugusioje nendrėmis ir karklų krūmais, iš naujo atrasta rūšis, apie kurios buvimą nebuvo duomenų nuo 1991 metų.
Šios rūšies atradimą galima būtų priskirti prie svarbiausių pastarojo dešimtmečio botaninių radinių Žuvinte. Dr. Arūno Balsevičiaus iš Kauno botanikos sodo aptikta augavietė yra lyg įrodymas, jog retosios rūšys nebūtinai turi būti labai ryškios ir lengvai pastebimos. Skaityti toliau
Nepaprastai įdomu stebėti, kaip atsikuria po ilgo laikotarpio pradėtos šienauti Žuvinto pelkės ir pelkėtos pievos. Dar niekada čia neteko stebėti taip gausiai žydinčių siauralapių gencijonų – įsimintinų besibaigiančios vasaros augalų.
Botanikai teigia, jog kitur Lietuvoje neaptiksi tokios gyvybingos šių labai retų saugomų augalų populiacijos, kaip Žuvinte. Pelkės pakraščiuose ties Ąžuolinių, Grinkiškių kaimais ištisi pievų plotai pasipuošę ryškiais mėlynais gencijonų žiedais. Jų gausūs žiedynai, lyg žvakės iškilę virš kitų augalų, yra matomi iš tolo. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija inicijuoja naujos Raudonosios knygos leidimą. Joje gali būti mažiau saugomų rūšių nei dabartinėje. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas numato, kad Lietuvos raudonoji knyga leidžiama ne rečiau kaip kas dešimt metų.
Dabartinėje Raudonojoje knygoje yra per 700 saugomų rūšių.Naujoji knyga bus formuojama pagal pasikeitusius augalų ir gyvūnų vertinimo principus, kuriuos yra paskelbusi Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija IUCN. Skaityti toliau
Jei vyktų augalų konkursas, tarp mėgiamiausių laimėti šį titulą tikrai būtų plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Nors žiedai neturi nė lašelio nektaro, smaližiai vabzdžiai vis tiek bando laimę ir papuola į tikrus spąstus. Išsipūtusios žiedo dalies vidinis paviršius glotnus, slidus, tad įkritus – kelio atgal nebėra.
Tenka ieškotis kito išėjimo, o kryptį lyg tyčia rodo specialūs „langeliai“– grupės skaidrių ląstelių, esančių žiedo lūpos pamate. Skaityti toliau
Reti, į Raudonąją knygą įrašyti ir Lietuvos miškuose vis mažiau sutinkami, didieji apuokai buvo užauginti nelaisvėje ir po adaptacijos paleisti Kelmės rajone, miške, šalia Naisių kaimo. Paukščius užaugino Lietuvos zoologijos sodas, siekiantis atgaivinti šių retų paukščių populiaciją.
Lietuvos miškuose priskaičiuojama tik keliolika perinčių didžiųjų apuokų porų. Šių unikalių, pelėdinių šeimos plėšrūnų populiacija stipriai sumažėjo dėl žmogaus veiklos ir greta gyvenančių kitų gyvūnų. Šis paukštis lizdus suka ant žemės, tad kiaušiniai tampa lengvu grobiu šernams ir plėšriems. Anot specialistų, laisvėje išgyvena jos 10 procentų apuokų jauniklių. Skaityti toliau
Į Lietuvos zoologijos sodą iš Suomijos praėjusią savaitę atgabenta dvimetė snieginė leopardė Venla Kaune jau turėjo dvejais metais vyresnę seserį Serko. Pastaroji buvo parinkta kaip „nuotaka“ snieginiam leopardui Dokui, prieš kelis metus atvežtam iš Prancūzijos.
Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja europinėje snieginių leopardų, retos ir sparčiai nykstančios rūšies, įrašytos į Raudonąją knygą, išsaugojimo ir veisimo programoje. Skaityti toliau
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė paskelbė straipsnį, kuriame aršiai pasisako prieš gamtos apsaugą, reikalauja medžioti vilkus ir nė žodeliu neužsimena apie žalos prevenciją. Tad pakalbėkime apie tai, ką ministrė nutylėjo ir ko ji nepadarė prieš reikalaudama vilkų medžioklės. Apie apsaugą. Bet ne vilkų, o gyvulių.
Ministrės vardu išplatintame straipsnyje klausiama, ar vilkų gynėjai sutiktų, kad vilkas sudraskytų jų šunį, ir kaip įvertintų netekusio avies ūkininko patirtą moralinę kančią. Bet atsakymą Skaityti toliau
Sekmadienį, liepos 26 d., Lietuvos zoologijos sode Kaune bus minima Pasaulinė tigro diena. Šia proga vyks nemokamos ekskursijos, specialūs čia gyvenančių tigrų pristatymai. Lankytojai galės stebėti parodomąjį jų šėrimą, sužinoti, kokia įranga būtina prižiūrint šiuos gyvūnus, o vaikai patys pasijus džiunglių plėšrūnais – jiems bus išpiešti veidukai.
Dabar Lietuvos zoologijos sode gyvena trys sibirietiški, arba amūriniai, tigrai. Tai stambiausi katinų šeimos plėšrūnai. Gamtoje jų tėra likę, Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos 2010 m. duomenimis, tik 360. Zoologijos soduose jų daugiau negu laisvėje. Skaityti toliau
Dzūkai po visą birželį trukusio balsavimo internetu mylimiausiu ir kraštui būdingiausiu paukščiu išsirinko kukutį. Šie rinkimai vyko Dzūkijos saugomų teritorijų specialistų iniciatyva. Balsuotojams buvo pasiūlyta rinktis iš sudaryto regione paplitusių paukščių rūšių – tų, kurios čia dažniau sutinkamos nei kitur, – sąrašo. Net iš 53 rūšių, sulaukusių rinkėjų dėmesio, akivaizdžiai pirmavo kukutis, kurtinys ir pilkoji gervė. Iš šios trijulės daugiausia balsų surinko kukutis. Skaityti toliau
Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.
Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau
Kas vakarą, jei tik virš Žuvinto neūžauja vėjai, nendrynuose girdisi „hu-pumb, hu-pumb“ – didžiojo baublio balsas. Žemas, bet labai toli sklindantis dūsavimas šį pavasarį girdisi dažniau, nei ankstesniais metais.
„Ši Raudonosios knygos sąrašo rūšis unikali ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu. Pamatyti baublį pasitaiko labai retai, nebent tik jei kaimyniniai baubliai susiginčys dėl teritorijos ir ims vienas kitą vaikyti. Kartais naktimis gali išgirsti skrendančio baublio garsų kvaksėjimą. Dieną baublį pamatysi nebent jauniklių auginimo laikotarpiu, Skaityti toliau
Pasikeitus situacijai, iš Lietuvos raudonosios knygos pagaliau išbrauktos lašišos.
Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Skaityti toliau
Ramygalos telmologiniame draustinyje aptikta itin reta samana Brandenburginė versmenė (lotyniškas pavadinimas – Philonotis marchica). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, I(E) kategoriją. Tai nauja augalų rūšis, papildžiusi Krekenavos regioninio parko gamtos vertybių sąrašą.
Į šią kategoriją patenka rūšys, esančios ties išnykimo riba. Iki šiol Lietuvoje rasta vos keletoje vietų: Joniškio, Kauno, Tauragės, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose. Skaityti toliau
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu. Siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.
Mažasis erelis rėksnys– saugoma plėšriųjų paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų arba 95 proc. visos pasaulinės populiacijos. Skaityti toliau
Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų balinių vėžlių kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų. Ūgtelėję ir sustiprėję vėžliukai jau gebės apsiginti nuo tykančių pavojų, todėl liepos pradžioje bus paleisti atgal į gimtąsias vietas Dzūkijoje. 90 į gimtąsias vietas grįžusių vėžliukų ženkliai prisidės prie balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo – šiandien Lietuvoje iš viso gyvena vos 300–400 šių roplių.
Lietuvoje yra šiaurinė balinių vėžlių paplitimo arealo riba, todėl čia ši rūšis reiklesnė aplinkos sąlygoms Skaityti toliau
Vakarėjančios saulės nutviekstas, žiūronų akiratyje šmėstelna nematytas vandens paukštis. Nedidukas, su ryškiai rudu kaklu ir kūno šonais, juodais skruostais bei dėmesį patraukiančiomis auksinės spalvos pailgėjusiomis pakaušio plunksnomis, primenančiomis ragelius. Abejonių nekyla, tai – raguotasis kragas. Ir jis ne vienas. Atidžiau apsidairius, iš už žolių kuokšto pasimato ir antrasis – peri lizde. Tai bent staigmena. Paukščiai įsikūrė sekliame apie hektaro dydžio vandens telkinyje, susiformavusiame kalvų supamoje lomoje. Prieš kelis metus čia buvo įprasta dirbama žemė. Dabar, sugedus melioracinei sistemai, ši vieta tapo saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą bei tarptautines aplinkos apsaugos konvencijas įrašyto paukščio perimviete. Skaityti toliau
Veislyne išsiritęs kurtiniukas niekuo nesiskyrė nuo savo laisvėje išsiritusių gentainių. Artėjant mėnesio amžiui ėmė krypti kojelės pėda. Svoris augo, paukštis brendo, o kojos pėda jis nustojo remtis. Kolegos iš Lenkijos, kurių buvo paprašyta patarti kaip padėti ligoniukui, patarė užmigdyti. Direkcijos specialistai rankų nenuleido ir ėmė bandyti gydyti patys. Net buvo sumontavę „dirbtinį sąnarį“ krypstančiai kojai sutvirtinti. Po didelių ir išradingų pastangų pasisekė. Net veterinarai stebėjosi, kad kojelė išsitiesino. Jokių ligos pėdsakų neliko. Taigi, pirmosios rezervato kurtinių vados veislyne išaugintas patinas Krunka (gavęs vardą dėl buvusios kreivos kojelės) buvo paleistas į gamtą 2011 m. spalio 4-ąją. Skaityti toliau
Žuvinto biosferos rezervate šiais metais nustojo perėti paprastieji griciukai. Šio reto paukščio, įtraukto į pasaulyje potencialiai globaliai nykstančių rūšių sąrašą, likimą greičiausiai nulėmė pasikeitusios ūkininkavimo sąlygos perėjimo buveinėse. Kas išgelbės nykstančią rūšį?
Įprastose perėjimo vietose griciukų nebeliko
„Pirmosiomis vasaros dienomis Žuvintas dar pilnas paukščių giesmių. Nesvarbu, kad lizdus paliko pirma smulkių pievų sparnuočių karta, o ir visi vėlyvesni jau rūpinasi ne perėjimu, tik jauniklių auginimu. Krūmynuose tebesuokia lakštingalos, šlapiose pievose vakare švilpia švygždos, giežia griežlės, o nendrinukėms, žiogeliams, devynbalsėms, startoms ir daugybei kitų – dar pats giedojimo įkarštis. Skaityti toliau
Informacijos priemonėse pasirodė privačių asmenų ir kaimo bendruomenių inicijuoti kreipimaisi į Lietuvos piliečius, skatinantys ne tik stebėti balinius vėžlius, bet ir juos gaudyti, laikyti, kol atvažiuos šių skelbimų teikėjai ir juos paims ar nufotografuos.
Gamtosaugininkai ir Lietuvos mokslininkai pasipiktinę tokiais skelbimais, nes balinis vėžlys – viena rečiausių Lietuvos roplių faunos rūšių, nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat esanti Berno konvencijos (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos išsaugojimo konvencija) ir Europos Sąjungos Buveinių direktyvos II ir IV prieduose. Skaityti toliau
Neries regioniniame parke esančiame Velniakampio miške rastas retas ir saugomas grybas – krateriškasis taurūnis (Urnula craterium). Tai jau antroji šio puikaus ir akį traukiančio grybo radimvietė Neries regioniniame parke. Prieš kelis metus pirmą kartą parke jis rastas kairiajame Neries krante, sengirėje netoli Rykantų.
Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma tik apie 10 šio grybo radviečių Vilniaus, Trakų, Molėtų, Alytaus ir Jurbarko rajonuose. Skaityti toliau
Verkių regioninio parko puošmena – Žalieji ežerai ir jų apylinkės nuo seno traukia ne tik poilsiautojus, bet ir mokslininkus. Biologiniu požiūriu itin vertingas tarpuežeris, esantis tarp Balsio ir Didžiojo Gulbino ežerų. Šioje teritorijoje auga gausybė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, vertingi miškai, itin retų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje plačialapių klumpaičių populiacija.
Vaikščiojant tarpuežeriu gali pasijusti it džiunglėse – čia daug įvairių rūšių ir skirtingo brandos amžiaus medžių, styro vabalų ir paukščių iškalenti sausi stuobriai, ant žemės suvirtę senų medžių kamienai, Skaityti toliau
Gražutės regioninio parko direkcijos specialistai džiaugėsi, kad jų parko teritorijoje apsigyveno labai reta šikšnosparnių rūšis – dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus). Prieš tai buvo žinoma apie čia gyvenančias dar keturias šikšnosparnių rūšis.
Dvispalvis plikšnys paplitęs Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Gyvena miškuose, prie vandens telkinių, bet galima rasti ir pastatuose, rūsiuose. Gražutės regioninio parko darbuotojai dvispalvį plikšnį aptiko Salake prie rūsio įėjimo. Skaityti toliau
Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti.
Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda.
Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė pelėda, lututė, pelėdikė ir žvirblinė pelėda. Skaityti toliau
Vasario 5 d. į Lietuvos zoologijos sodą iš Kaliningrado zoologijos sodo buvo atvežtas palšojo grifo patinas. Jis atgabentas už paramos akcijos „Pirk dramblį“ metu geros valios žmonių suaukotus pinigus. Paukščio transportavimui išleista 2 300 Lt.
Kaip ir daugelis plėšriųjų paukščių rūšių, palšieji grifai sunkiai veisiami nelaisvėje. Ši paukščių rūšis įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą ir Tarptautinę prekybos laukiniais gyvūnais konvenciją (CITES).
Lietuvos zoologijos sode šie paukščiai laikomi nuo pat jo įkūrimo. Viena zoologijos sodo grifo patelė išgyveno net 44 metus ir su patinu iš Tbilisio zoologijos sodo atvedė 3 Skaityti toliau
Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva sausio antrąjį dešimtadienį visoje Lietuvoje vyko žiemojančių vandens paukščių apskaitos. Jose dalyvavo ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai. Vandenys dar nebuvo sukaustyti ledo, tad vandens paukščių netrūko.
Per vieną dieną dešimtyje vandens telkinių suskaičiuota 420 paukščių, priklausančių dešimčiai rūšių. Gausiausia buvo kuoduotoji antis (123 indv.). Antras pagal gausą buvo didysis dančiasnapis (112 indv.), o trečia – paprastoji klykuolė (108 indv.), kitų rūšių – žymiai mažiau. Didžiųjų ančių nesuskaičiuota nei pusšimčio (43 indv.), gulbių nebylių – 16. Skaityti toliau
Paprastasis taukius (Sarcosoma globosum) į Raudonąją knygą buvo įrašytas kaip jau išnykusi rūšis. Taukius labai retas ir nykstantis grybas visoje Europoje. Seniau grybų buvę daug. Jie net pardavinėti turguose ir vadinti „žemės taukais“. Drebučius primenanti konsistencija naudota vežimų ratams tepti. Spiritiniu grybų antpilu gydytas reumatas, buvo tepamos ir žaizdos.
Ilgą laiką buvo teigiama, kad retas grybas jau išnykęs. Lietuvoje nebuvo aptinkamas nuo 1960 iki 2008 metų. Per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje registruotos ne mažiau kaip penkios šio grybo radavietės. Auga miško paklotėje tarp spyglių ir samanų. Skaityti toliau
Spalio 9 d. Žemaitijos miškuose išleistos dvi lūšys ir du didieji apuokai. Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai. 2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trijų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Į gamtą jau išleista 16 lūšių ir 29 didžiųjų apuokų.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus paukščius išaugino Gamtos paveldo fondo darbuotojai, įgyvendinantys Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Fondas dirba kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Skaityti toliau
