Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Garsi žolininkė J. Balvočiūtė tėviškėje atkuria natūralią pievą, bet dėl upės – belieka apgailestauti

www.alkas.lt
2023-02-15 10:00:41
1
Natūrali pieva | Ž. Morkvėno nuotr.

Natūrali pieva | Ž. Morkvėno nuotr.

Žinoma biologė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė gyvena Žemaitijoje, Virvytės ir Ventos upių santakoje.

78 metų moteris čia ekologiškai ūkininkauja, rūpinasi savo žolynais ir renka laukinę augmeniją, pamažu atkuria retų augalų augavietę.

Natūrali gamta J. Balvočiūtei teikia malonumą, todėl ji su apmaudu žvelgia į tai, kuo žmonių statytos užtvankos pavertė jos mylimą upę.

Gyventi į savo gimtinę Gyvolių kaime daugiau negu prieš 30 metų grįžusi moteris puikiai prisimena, kaip atrodė Virvytės upė jos vaikystės laikais.

„Į Ventą įsiliejanti Virvytė būdavo švari, sekli, bet srauni. Vasarą galėjai semti tyro vandens saują ir atsigaivinti.

Matydavau, kaip gilesnėse vietose šmėžuoja ir žvejus vilioja didesnės žuvys, o įbridus į seklumą man pačiai į kojas imdavo baksnoti gružliai“, – pasakoja J. Balvočiūtė, pastebinti, kad šių švarų vandenį ir žvirgždėtą dugną mėgstančių žuvų – gružlių, žemaitiškai vadinamų roboiliais, čia jau seniai nebėra.

Nors lydekų ar raudžių vietiniai žvejai dar pagauna.

Upės ruožai primena kūdras

Daugiau negu dešimt į atkarpas upę sukapojusių užtvankų pakeitė tiek vietos gyvūniją, tiek augaliją. Sovietmečiu senus vandens malūnus pakeitė hidroelektrinės, kurios dabar prastai prižiūrimos.

Panaši problema kamuoja ne vieną Lietuvos upę ir upelį. Po sovietinio vajaus pakinkyti gamtą savo naudai ir elektrifikuoti visą šalį liko daugybė hidrotechninių statinių, kurie iki šiol daro žalą gamtai.

Greta J. Balvočiūtės ūkio nusidriekusi Virvytė gyventojams labiau primena liūdną kūdrą, o ne upę.

Krantai vis labiau apauga žolėmis ir pelkėja, o rudenį į vandenį nukritę lapai plaukia į priešingą pusė negu juos turėtų nešti natūrali upės kryptis – tėkmė tiesiog sustojusi.

Nereikia būti mokslininku, kad nustatytum, jog užtvankos čia daro stiprų poveikį upės natūraliam režimui ir visai ekosistemai, o žuvims nebėra tinkamų sąlygų migruoti ir neršti.

Apie 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių per savo gyvenimą paskelbusi botanikų draugijos narė J. Balvočiūtė prisimena, kad nuo žmogaus veiklos buvo paliesta ir upės pakrantė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad pavyko atgauti nuosavybę ir suartus žemės plotus greta upės vėl paversti į natūralią pievą – ekologiškai atkurti.

Dabar čia atsigauna kelios į Raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys. Ūkininkę taip pat džiugina, kad pievoje klesti vabzdžiai, peri paukščiai, pilna kitų smulkių gyvūnėlių – sugrįžta natūrali ekosistema ir įvairovė.

Ekologinį ūkį puoselėjanti žolininkė pripažįsta, kad toks ir buvo jos tikslas, kai jį sugrįžo gyventi į gimtąją Žemaitiją.

Jadvyga Balvočiūtė | fabula.lt nuotr.
Jadvyga Balvočiūtė | fabula.lt nuotr.

Įvertino užtvankų žalą

Užtvankos ant Ventos ir Virvytės upių sulaukė nemažai mokslininkų dėmesio, kai buvo rengiama Lietuvos užtvankų įvertinimo studija.

Net kelios Ventos ir Virvytės užtvankos pateko į visos šalies sąrašą 20-ies hidrotechninių statinių, kurių demontavimo nauda žuvims būtų didžiausia.

Apskritai, mokslininkai pabrėžė, kad Ventos vidurupio teritorijoje saugomos ES svarbos žuvų rūšys – auksaspalvis ir paprastasis kirtikliai, paprastasis kūjagalvis, mažoji nėgė, o taip pat kitos saugomos vandens gyvūnų rūšys bei Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės.

Pasak žinovų, esant palankioms hidrologinėms sąlygoms ši Ventos dalis pasiekiama ir šlakiams bei upinėms nėgėms, taip pat upėje yra žiobrių nerštaviečių.

Studijos autoriai konstatavo, kad užtvankos turi neigiamą  poveikį natūraliai upės ekosistemai. O kuo daugiau užtvankų upėje, tuo didesnė jų žala, nes žuvys ir kiti kūnui tiesiog negali įveikti tiek kliūčių.

Daugiau negu 10 užtvankų Virvytėje – migruojančioms žuvims visiškai neįveikiamas iššūkis. Upė yra beveik sunaikinta gamtine prasme.

Be to, dėl tvenkinių žuvys netenka nerštaviečių, nes gyvenimo sąlygos stovinčiame vandenyje pernelyg skiriasi nuo upės. Kitaip tariant, sąlygos yra nebetinkamos tipiškų upinių žuvų gyvensenai.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbta studija atskleidė, kurios užtvankos daro didžiausią žalą ir sukuria mažiausią socioekonominę vertę.

Iš viso šalyje suskaičiuota per 1370 užtvankų, iš jų 13 proc. yra bešeimininkės, o apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų.

Permainos prasideda nuo sąmoningumo

Ventos ir Virvytės santakoje gyvenanti J. Balvočiūtė labiausiai pasigenda užtvankų priežiūros. Ji svarsto, jeigu statiniai būtų tinkamai prižiūrimi ir valdomi, tuomet žala gamtai nebūtų tokia didelė ir akivaizdi.

Dabar net neaišku, kas yra atsakingas už užtvankas, kurios stabdo ir varžo natūralią Žemaitijos upių tėkmę.

J. Balvočiūtė yra įsitikinusi, kad kalbėti apie žmogaus santykį ir darnų gyvenimą su gamta reikia nuo mažų dienų. Dėl to ji pati savo ūkyje veda edukacijas bei šviečia jaunąją kartą.

„Ugdyti sąmoningumą yra labai svarbu. Visi turime pradėti nuo savęs, įvertinti savo pačių sprendimus ir veiklos pasekmes aplinkai.

Tik tada galėsime sumažinti neigiamą poveikį gamtai“, – teigia žolininkė, pastebinti, kad apie kai kuriuos dalykus su jos kartos žmonėmis paprasčiausiai nebuvo kalbama, tad visuomenė net neatkreipia dėmesio, jog kai kurie žmogaus veiklos padariniai metų metais daro žalą gamtai.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ir Europos upės nuo praėjusio amžiaus pradžios buvo tvenkiamos energijos gamybai, laukų drėkinimui, potvynių reguliavimui.

Tačiau užtvankos sensta ir tampa ekonomiškai ir techniškai nenaudingos, ir net žalingos aplinkai.

Ne veltui daugybė specialistų, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų yra susirūpinusios užtvankų keliamu pavojumi žmogui ir gamtai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žolininkė, į kurią kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos (video)
  2. Pelno siekiantis žmogus – grėsmė ekosistemai
  3. Gamtininkas papasakojo apie užtvankų žalą
  4. Saugokime lietuviškas orchidėjas
  5. Ščiūro ragas pritaikytas lankymui
  6. Iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias pateko teršalų
  7. Pievos jau geltonuoja nuo įvežtinių agresyvių augalų – Rykštenių
  8. „Natura 2000“ siekia išsaugoti gamtą mūsų vaikams
  9. Tvarkoma Purvių atodangos teritorija
  10. Saugomų teritorijų paukštės – geriausiems ūkininkams
  11. Kieme deginant atliekas, teršiamas ir oras, ir dirvožemis, ir vanduo
  12. Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  13. Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?
  14. Ukraina siūlo Lietuvai atkurti nacionalinį parką
  15. Dzūkijoje turėsime naują stumbryną

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    4 mėnesiai ago

    Dievinu natūralias pievas! Kokia palaima būdavo birželio mėnesį, per patį tarp mūsų miestelio ir kapinių buvusios pievos žydėjimą braidyti po pievą, ganyti akis į nuostabiai žydinčią, stebėti uoliai besidarbuojančias bites… Dabar ji jau tik buvusi. Toks turtas sunaikintas! O juk tokios galėjo būti paskelbtos VU Botanikos sodo nuosavybe… 🙁

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Penki patarimai, kai jūsų skrydis atšauktas

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
Kitas straipsnis
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiai gamtoje | lrv.lt nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiai gamtoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai