Rinkimai Baltarusijoje medijose ir toliau nušviečiami pagal senai nusistovėjusį scenarijų. Aleksandras Lukašenka – diktatorius ir niekšas, o bet kokia opozicija tai – gėris.
Tačiau šie rinkimai dėliojasi taip painiai, kad nežinia, ar mums parankiau, kad kaimyninę šalį ir toliau valdytų Lukašenka ar, aplinkybėms atitinkamai susiklosčius, kažkas iš dabartinių registruotų ar neregistruotų opozicinių kandidatų. Skaityti toliau
Neįtikėtina, tačiau mūsų oficiozai, sėkmingai aprašantys kiekvieną liberaliosios Rusijos opozicijos pirstelėjimą, vos ne vos įžvelgia jau 2 savaites vykstančius protestus Chabarovske, kur į gatves kasdien išeina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių krašto gyventojų.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje ko gero nuskambės pirmas išsamesnis pasakojimas lietuviškai auditorijai kas ten įvyko ir kas vyksta. Tuo pačiu bus ir atsakyta, kuo gi tie protestuotojai, o tiksliau tai, dėl ko jie protestuoja, netinka mūsų oficiozams. Skaityti toliau
Visi sutiksite, kad paskutinio pusmečio tema Nr. 1 yra „kiniška zaraza“ ir viskas, kas su tuo susiję. Taigi nieko nuostabaus, kad ir „Iš savo varpinės“ paskutinė laidelė prieš trumpas atostogas – irgi apie tai.
Medicinos auditorė ir teisininkė Joana Bikulčienė, žurnalistas apžvalgininkas Tomas Čyvas, bei šių eilučių autorius Vitalijus Balkus, kalbamės laisvu formatu apie tai – ar tikrai Lietuvoje buvo reikiamų apsaugos priemonių, kodėl mirusių nuo įprastinių ligų daugiau nei įprastai, kas gali slypėti už paskutinio skandalo, kur Š. Narbutas, buvęs Grybauskaitės aplinkos žmogus, gavo net 300 tūkst eur. Skaityti toliau
Vieningos Eurazijos, kaip atsvaros Vakarų pasauliui, idėja ėmė kelti Rusijos imperinės pakraipos nacionalistai dar 90-jų pradžioje. Tačiau jokie integraciniai projektai nepajudėjo iš vietos, nes nebuvo svarbiausio veiksnio – kaimynų naudos iš integracijos.
Tuo tarpu Kinija, be garsių šūkių ir pareiškimų, ramiai, vieną po kitos įtraukia kitas šalis į savo orbitą.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis pasakoja, Skaityti toliau
Paskutinėje „Mokslo sriubos“ laidoje užbaigiamas septynių dalių pasakojimas apie vieną įspūdingiausių žmonijos pasiekimų – NASA „Apollo“ kosmoso misijų programą.
„Mano galva, tai buvo stebuklas. Kiekvienas iš mūsų turime buitinės technikos, kur kas galingesnės nei tuometiniai kompiuteriai“, – sako Molėtų astronomijos observatorijos gidas Andrius Zigmantas. Mūsų dabartiniai išmanieji telefonai turi apie 100 000 kartų daugiau skaičiavimo pajėgumų nei kompiuteris, kuris valdė „Apollo“ erdvėlaivius. Skaityti toliau
Birželio 26 d., penktadienį, Seimas po svarstymo pritarė Seimo narės Agnės Širinskienės pristatytam Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektui (Nr. XIIIP-5022), kuriuo numatoma įtvirtinti Lukiškių aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Po svarstymo už projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė – 5.
Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė Skaityti toliau
Istorija yra labai nepolitkorektiškas mokslas jei tik pradedi kalbėti faktų kalba.
Šiandien Liberija – valstybė, sukurta buvusiems JAV vergams. Tik štai joje nebuvo nei brolybės nei lygybės, o susikūrė tikrų tikriausia vergovinė santvarka. Skaityti toliau
Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?
Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau
Ignalinos atominės elektrinės (AE) saugumu rūpinosi šimtai Lietuvos mokslininkų. Ne tik fizikų ar inžinierių, bet ir matematikų, tikimybių teorijos ekspertų. Vienas jų – matematikos profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Juozas Augutis. Mokslininko pasakojimu, jam su komanda teko skaičiuoti net keleivinio lėktuvo kritimo ant Ignalinos AE tikimybę.
„Tikimybinė analizė atliekama kompiuterine programa sumodeliuojant beveik visą elektrinės darbą. Kiekvienas elektrinės elementas veikia su tam tikru patikimumu. Skaityti toliau
Žadėtos atskiros išsamios laidos apie „antifa“ dar nėra, nes dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti pakviestas ekspertas.
Tačiau tai gal ir gerai, nes pirmiausiai, nors bendrais bruožais reikia apžvelgti, kas tas kairysis ekstremizmas, o tiksliau – kairysis terorizmas Vakaruose. Juk kai kam atrodo, kad „antifa“ ar „Black lives matter“ yra unikalūs šiandienos reiškiniai. Iš tikro Vakarai jau matė ir „Juodas Panteras“ ir RAF ir daug ką. Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.
Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau
Vilkaviškietis tautodailininkas, medžio drožėjas Zenonas Skinkys kuria savitus paveikslus iš medžio ir neskaičiuoja nei savo darbų, nei parodų, nei apdovanojimų, nors tarp jų turi ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – Aukso vainiką.
Apie Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) rengiamas „Aukso vainiko“ varžytuves, garsinančias liaudies dailę, pasakoja etnologė Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau
Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.
Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau
Per stebuklą iš Stalino nagų ištrūkęs žydų rabinas pabėgo į Latviją, vėliau atsidūrė Lenkijoje, Varšuvos gete, kur 1939 m. vokiečių karinės žvalgybos buvo surastas ir paslėptas nuo gestapo Berlyne. Vėliau iškeliavo į JAV gavęs lietuviškus dokumentus.
Istorija atrodo visiškai neįtikėtina, tačiau ji visiškai tikra. Jau po kelių dienų galėsime perskaityti Lietuvos žydų bendruomenės aktyvaus nario bei žurnalisto Vitalijaus Karakorskio interviu, Skaityti toliau
Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.
Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau
2021 m. Lietuvoje bus diegiamas naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Jo bangų dažnis bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamo ryšio, todėl duomenų perdavimo sparta išaugs dešimtimis kartų. Tai lems daiktų interneto, autonominių automobilių, robotikos ir kitų pažangių technologijų vystymąsi.
„1G ryšys sugebėdavo perteikti tik balsą, 2G galėjo perduoti jau ir paveiksliukus, 3G leido mums naršyti internete, 4G – žiūrėti vaizdo įrašus. 5G ryšys leis mums perduoti virtualios tikrovės ir panašią informaciją“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Skaityti toliau
Jungtinėje Karalystėje, po jausmingai primityvios propagandinės kampanijos, įsigaliojo įstatymas leidžiantis naudoti žmonių organus be jų išankstinio sutikimo.
Lietuvoje šioji praktika taip pat ne už kalnų ir, panašu, priešintis tokiam žingsniui, bent jau politikų tarpe, norinčių nebus. Organų nacionalizavimo praktika, prisidengiant, be abejo, „gyvybių“ gelbėjimu, yra aktyviai propaguojama prisidengiant kuo kilniausiais tikslais. Skaityti toliau
Ar žinote, kad koronaviruso požymis yra sumažėjęs apetitas. Ir sumažėjęs tiek, kad daržovių augintojai priversti naikinti pernykštį derlių. Ir jei valstybė jiems nepadės, suprask išpirks, tai visą jie ir sunaikins. Aišku, dėl koronaviruso aš čia nerimtai, tačiau pati naujiena kiek nustebino, ypač kai ką tik iš parduotuvės parsinešiau kiniškus česnakus, lenkiškus obuolius ir dar vengriškus svogūnus.
Tarp kitko su neparduodamo maisto problema susiduriama ne vien Lietuvoje. Štai JAV ūkininkai užaria pasėlius. Tačiau per akis yra ir kitų pavyzdžių kur neparduotas maistas tiesiog išdalinamas nepasiturintiems. Ir čia, beje, tikro socialinio solidarumo gestas. Skaityti toliau
Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.
Tačiau kur pasidėjo tos hologramos, kurias prieš dešimtmečius įsivaizdavo mokslinės fantastikos autoriai – žmogaus dydžio projekcijas, leidžiančias bendrauti per atstumą tarsi būtumėte vienas greta kito? Ir kaip hologramos apsaugo nuo klastočių? Pakalbėkime apie tai tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Skaityti toliau
– Per praeitą Iš savo varpinės pokalbį žiūrovai galėjo išgirsti apie vieną JAV radikalų demokratų partijos politiką – Bernį Sandersą (Bernie Sanders). Jo aktyvi rėmėją, Jūra Avižienis, pastebėjo, kad visgi yra panašumų tarp Prezidento Trumpo ir Bernio Sanderso šalininkų. Abu pliekia korumpuotus politikus, kurie neva parsiduoda vis didėjančiai JAV milijardierių įtakai. Tai kas gi vyksta toje kapitalizmo tvirtovėje, Amerikoje, kur populiarūs politikai kaupia politinį kapitalą, puldami turtinguosius? Skaityti toliau
Gegužės14 d. Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus internete paskelbė video komentarą su vaizdo įrašu iš įvykio vietos Garliavoje, kai 2012 m. gegužės 17 d., vykdant teismo sprendimą, iš teisėjos Neringos Venckienės namų buvo paimta jos globojama brolio Drąsiaus Kedžio dukra.
„Niekada nematytas 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašas, darytas namo viduje Klonio gatvėje, Garliavoje, pagrobiant Deimantę Kedytę. Vaizdo įrašas buvo nuslėptas nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos prašyme dėl Neringos Venckienės išdavimo. Taip pat nuslėptas nuo Lietuvos Respublikos Seimo, naikinant Neringos Venckienės kaip teisėjos ir vėliau kaip Seimo narės Skaityti toliau
Vaikštant miške ar ariant laukus, gali pasitaikyti ne tik grybų ar akmenų. Radus įtartiną į sprogmenį panašų daiktą, jokiu būdu negalima jo liesti ar judinti. Būtina nedelsiant iškviesti policiją.
Net jeigu šis daiktas surūdijęs, aplipęs moliu, didelė tikimybė, kad jo viduje – puikiai išsilaikęs sprogdiklis. Neatsargus elgesys gali kainuoti stiprius sužalojimus ar net gyvybę. Tą puikiai žino ir patyrę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai. Skaityti toliau
Kol lietuviai privalomai nešioja kaukes bei jų imitacijas, likusiame Pasaulyje tai anaiptol nėra bendra taisyklė. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje:
Ką iš tikro pasakė A. Veryga apie kaukes per spaudos konferencija? Ar apsaugo respiratoriai medicinos darbuotojus? O kaukės? Ar gali ligonis „pramušti“ kaukę? Kiek kainavo vienkartinės kaukės vienai valstybinei institucijai? Skaityti toliau
Vienų augalų žiedai yra labai neįprasti – pavyzdžiui, primena laivą ir turi jo dalimis pavadintas žiedo dalis. Tuo tarpu kiti teturi išlikusias tik pačias svarbiausias dalis. Vis dėlto, kad ir kokie skirtingi jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visų žiedų struktūra yra panaši. Ir visus žiedus galima aprašyti formulėmis. O kad pamatyti, kaip jos atrodo ir ką reiškia, reikia patyrinėti augalų pasaulį iš arčiau.
Video: Skaityti toliau
Nacionalinis kraujo centras (NKC) vėl dėmesio centre, nors daugeliui labiausiai teberūpi koronos virusas. Šįkart Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taikiklyje atsidūrė ir savo darbą dirbę advokatai. Tiesa, teismas visgi, neįvykdė eilinės STT užgaidos ir neleido suimti ne tik jų, bet ir dar vieno verslininko Antano Petrošiaus, kurį, porą metų pagalvojus, vėl panorėta suimti.
Dabar STT suima ir paleidžia advokatus ir pasiskelbia, Skaityti toliau
Naujasis koronavirusas aptiktas daugiau kaip dviejuose šimtuose pasaulio valstybių ir teritorijų. Vilniaus universiteto paleontologo dr. Andrejaus Spiridonovo teigimu, taip atsitiko todėl, kad mūsų planetoje yra gerokai per daug žmonių. Tinkamas žmonių skaičius buvo akmens amžiuje – tais laikais jų buvo skaičiuojama dešimtimis milijonų. Populiacijai pradėjus sparčiai augti, prasidėjo epidemijos.
„Be to, žmonės paskutiniais amžiais tapo Skaityti toliau
Amerikiečių „Apollo 11“ užduoties astronautai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio. Jie nebuvo paskutiniai – iš viso Mėnulio paviršiumi vaikščiojo 12 žmonių.
Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės. Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo Skaityti toliau
Šiemet sukanka 60 metų kai 1960 m. gegužės 26 d. Teodoras JAV fizikas Haroldas Meimenas (Theodore Harold Maiman) pristatė pirmąjį veikiantį rubino lazerį.
Lazerio kaip unikalaus mokslinio prietaiso, sukėlusio mokslo perversmą, svarbą liudija Nobelio premijų gausa. Daugiau nei 10 Nobelio premijų fizikos ir chemijos srityse buvo skirtos už tyrimus, kurie be lazerių apskritai nebūtų buvę įmanomi. Lazerių dėka buvo išrasta holografija, sukurti unikalūs atomų Skaityti toliau
Dešimtyse pasaulio valstybių įvestas precedento neturintis karantino režimas. Visa tai dėl viruso – pačios paprasčiausios gyvybės formos, kurios nematome, neužuodžiame, nejaučiame.
„Mes esame gamtos, kurioje harmoningai egzistuoja įvairios gyvybės formos, dalis. Jų yra visur: aplink mus, ant mūsų, mūsų kūnų viduje. Jos ne mūsų priešai, o kaimynai. O su kaimynais būna visaip – kartais santykiai geresni, kartais labiau įtempti“, – sako Vilniaus universiteto infektologas prof. dr. Vytautas Usonis. Skaityti toliau
Alkas.lt pristato Feisbuke pasirodžiusią naują lietuvišką tinklalaidę (podcast) „Pasikalbėkime su Karoliu Venckum“ www.facebook.com/pasikalbekime.su. Tai pokalbiams su įdomiais Lietuvos ir užsienio piliečiais, kurių nuomonė ne visada laukiama didžiuosiuose naujienų portaluose, skirtas leidinys.
Šiame videopokalbyje K. Venckus kalbina savo mamą Neringą Venckienę apie kalėjimą JAV, pedofilijos bylą ir su ja susijusius įvykius. Skaityti toliau
