Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.
Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau
Skrisdami atostogauti tikimės, kad lėktuvas veiks tinkamai ir kelionė bus saugi. Tuo rūpinasi daugybė aviacijos specialistų. Vienas iš jų sprendžiamų klausimų – kaip užtikrinti lėktuvo atsparumą susidūrimams su pašaliniais objektais. Ugnikalnių pelenai, dronai, paukščiai kelia didelę grėsmę lėktuvų varikliams ir, nepaisant visų atsargumo priemonių, jų ne visada pavyksta išvengti.
Įmonės „FL Technics“ orlaivių periodinio aptarnavimo paslaugų specialisto Viliaus Grigo pasakojimu, prieš porą dešimtmečių lėktuvių variklių tvirtumas būdavo tikrinamas neįprastais būdais. Skaityti toliau
Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.
Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau
Matyt tik visiški tinginiai nepatraukė per dantį mūsų valstybės atsakingųjų už tikrai neeilinius gebėjimus gesinant padangas Alytuje bei užtikrinant civilinę saugą.
Dar smagiau klausytis apie tai kur buvo atsakingi pareigūnai ir kodėl „…žmonėms susidaro įspūdis, kad Lietuva, mūsų valstybė, yra nepajėgi net užgesinti gaisro“.
Tuo pačiu apie tai kur slėpsime rimtesnės avarijos atveju ir kodėl ministrė visiškai nekalta dėl to kas įvyko. Skaityti toliau
Mėnulis – nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą.
Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės. Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai. Skaityti toliau
Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.
Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje. Skaityti toliau
Birželio mėnesį Honkongo valdžia bandė žengti dar vieną žingsnį link buvusios anglų kolonijos integracijos į komunistinę Kiniją. Honkongo vykdančioji valdžia paskelbė įstatymo pataisą, kurį leistų perduoti vietos gyventojus kitų valstybių teismams.
Tučtuojau prasidėjo protestai, kurie tęsiasi iki šiol. Į gatves vienu metu išeina nuo pusės iki 2 milijonų gyventojų ir reikalavimų ratas plečiasi. Skaityti toliau
Valstybė ir ne tik gali knistis po mūsų asmeninį gyvenimą kaip tik panorėjusi. Tačiau mes kuo toliau tuo mažiau turėsime galimybių sužinoti apie aukštus valdininkus bei parlamentarus. Jau dabar skinasi kelią pataisa iš esmės uždrausianti mums sužinoti apie kandidatus į Seimą daugiau nei jų vardas ir pavardė.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje kalbėsime apie tai. Tačiau gerokai įdomiau bus legaliai sužinoti, kas slapčia jumis domėjosi per paskutiniuosius metus. Skaityti toliau
Moralė ir politika. Ar tai suderinami dalykai? Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kalbame su politologu, bei XFM radijo laidos „Polis ant kalvos“ autoriumi Mariumi Kundrotu. Daugiausiai kalbėjome apie užsienio politikos neatitikimą deklaruojamoms vertybinėms nuostatoms, kur dažnai akis bado atviras ciniškumas.
Vis tik sunku pateisinti atvejus, kai didžiosios valstybės išduoda savo sąjungininkus, arba, kai vienų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekiai aktyviai remiami, o tuo tarpu kitos tautos lieka už „civilizuoto“ Pasaulio dėmesio ribos. Skaityti toliau
Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo įvykdyta daugiau nei 46 mln. skrydžių. Nemėgstantiems skraidyti bus ramiau sužinojus, kad nepaisant tokio didelio skrydžių skaičiaus orlaiviai pernai patyrė tik 62 avarijas.
Palyginti, vien JAV automobilių keliuose kasmet žūsta 40 tūkst. žmonių. Aviacija – saugiausia transporto rūšis. Kad ji tokia išliktų, rūpinasi ir lietuviai – mūsų šalyje atliekamas įspūdingo dydžio lėktuvų remontas. Skaityti toliau
Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau
Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.
Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau
Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…
Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau
Valdžia paruošė mums visą „dovanų“ rinkinį – naujus mokesčius. Tik štai pinigų mūsų valstybė turi ir taip per akis. Pikti liežuviai plaka, kad tai Karbauskio kerštas „ne jo“ rinkėjams, kiti bando teigti, kad taip valdžia ruošiasi artėjančiai krizei. O gal čia tik pinigų telkimas tam, kad prieš pat rinkimus išmokomis bei pašalpomis nupirkti rinkėjų balsus?
Apie tai kokia naujų mokesčių esmė, ar jie bus surinkti ir kokie tikriėji valdžios kėslai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau
Kaip galėjo atsitikti, kad stipriausia ir pažangiausia karine prasme valstybė buvo priversta nusileisti vakarykščiams kaimiečiams? Apie karą Vietname Lietuvos žiūrovai žino tikrai labai nedaug. Tai arba tarybinės propagandos atgarsiai, arba masinės kultūros įtakoje susiformavęs požiūris.
Realybėje karas buvo kur kas ilgesnis, priežastys sudėtingesnės, o eiga nebuvo vien kova tarp JAV pajėgų ir komunistinių sukilėlių. Skaityti toliau
Bankai didina įkainius, uždaro skyrius ar nustoja aptarnauti klientus su grynais pinigais? kaip į tai reaguoja patys klientai? O gi skundžiasi komentaruose bei socialiniuose tinkluose kaip sunku bus jiems gyventi be „gerojo banko“ rūpesčio.
O juk savo pinigais galime kuo puikiausiai pasirūpinti patys be didelių bankų „pagalbos“ tereikia tik šiek tiek pakrutinti kai kurias kūno dalis (pirmiausiai smegenys).
Apie tai kokios realios alternatyvos bankams jau šiandien veikia Lietuvoje taip pat apie tai Skaityti toliau
Tai šildome mes planetą ar ne? Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui. Antropogeninio klimato atšilimo šalininkai mosikuoja industrinio laikotarpio CO2 ir temperatūros grafikais, jų oponentas primena apie nuolatinę Žemės klimato kaitą. Kas teisūs?
Kaip visuomet tiesa yra daug ramesnė, nei isteriški riksmai iš JTO tribūnos ir kiek Skaityti toliau
D. Trampas atleido patarėją saugumo klausimams Džonas Boltoną, kuris buvo priskiriamas prie „vanagų“ t.y. būtent jo lūpomis dažniausiai būdavo įgarsinami liūdni scenarijai Iranui, KLDR ar Sirijai.
Visa tai vyksta vis didėjančio neaiškumo dėl padėties Persų įlankos regione, kur ir vėl po atakų prieš Saudo Arabijos naftos įmones pakvipo paraku. Skaityti toliau
Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?
Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau
Rusija pernelyg didelė, kad trumpoje laidoje išsamiai pajėgtume aptarti 2000-2019 Vladimiro Putino valdymo laikotarpį.
Tačiau apžvelgti Putino laikotarpio pagrindines gaires, bei pačią Putino asmenybę mes šioje laidoje vis tik pabandėme.
Buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis apie 20 Putino metų be išankstinio nusistatymo, bei propagandinių klišių. Skaityti toliau
Mirties tie vyrai jau nebojo
Už garbę brolių ir tėvų
Į kovą kils visi – žinojo,
Nors ir mokėt reikės krauju.
Siūbuos žalioji epušėlė,
Ir ąžuolas rūstus stovės…
Krauju gyventi tautą kėlėm,
Ji nepriklausoma žydės!
(iš partizanų poezijos)
Kuo ypatingi šie, prieš dvidešimt devynerius metus atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus Skaityti toliau
Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Rusijos okupantų nužudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai lentas Vilniuje nuplėšęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius Rusijoje paskelbtas tikru didvyriu. Rusijos propagandinė mašina tiesiog su pasimėgavimu puolė skelbti, kad pagaliau ir Lietuva pradeda pripažinti „tikrus istorinius faktus“, kad Rusija yra teisi, jog Lietuvos laisvės kovotojai yra nusikaltėliai.
Štai rugpjūčio 6 d. per „Pirmą Baltijos kanalą“ („Первый Балтийский канал“) rodytoje laidoje „Laikas parodys“ R. Šimašius buvo Skaityti toliau
Vieta išskirtinė tuo, kad jau 60 metų Vilniuje gyvuoja rajonas, kuriame žmonės gyvena atskirti nuo civilizacijos labiau nei Labanoro girios vilkai.
Pasirinkimai kaip pasiekti mokyklas, darželius ar gydymo įstaigas yra 2. Vienas važiuoti 15 km lanku arba eiti per 110 m ilgio ir 1,2 m aukščio kanalizacijos vamzdį.
„Iš savo varpinės“ jau antrą kartą šioje vietoje ir įdomu tai, kad, kuomet darėme Skaityti toliau
Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.
Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau
Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.
Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu. Skaityti toliau
Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina kino režisierių Audrių Stonį, pokalbiui pasirinkusį laisvės temą.
A. Stonys mano, kad laisvė buvo ir yra pamatinė vertybė, atrodo, kad be jos žmogus neegzistuoja. „Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra, pavyzdžiui, pažvelgus į Šiaurės Korėją, ar galima būtų pasakyti, kad tie žmonės egzistuoja?“ – klausia jis. Skaityti toliau
Potraukis stebėti įžymybių ar politikų asmeninį gyvenimą matyt vis tik yra seksualinio pobūdžio. Mes ta liga nesergame. Tačiau šioje „Iš savo varpinės“ laidoje, nors ir pradėsime nuo mielos M. Majausko ir jo padėjėjos draugystės istorijos, tačiau klausimas yra vis tik kitas.
Kaip galėjo atsitikti, kad vos baigusi mokslus mergina gali tapti šalies vadovo patarėja. O svarbiausiai kas yra kaltas, kad Prezidentūra tapo tikru tikriausiu dvaru ir ar naujasis prezidentas G. Nausėda išlaikys dvaro tradicijas ar vis tik atkurs Prezidentūrą. Skaityti toliau
Rugpjūčio 12 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“ buvo pareikštas susirūpinimas tuo, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, sunyktų daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Skaityti toliau
Pietų Kinijos jūra – tai milžiniškas 3,5 milijonų kv. km. plotas, kurio 90 procentų Kinija laiko savo teritorija. Septynios kitos, mažesnės Rytų Azijos šalys, tame tarpe ir Filipinai, Vietnamas ir Malaizija nenori pripažinti Kinijos teritorinių pretenzijų ir prašo JAV pagalbos, ginant jų interesus šiame regione. Per Pietų Kinijos jūrą eina trečdalis viso pasaulio prekybos.
Nemanykime, kad mes per toli, kad nepajusti atgarsių jei konfliktas pasieks „karštą“ stadiją. Todėl su dideliu malonumu „Iš savo varpinės“ pristato temą, kurios ir vėl nerasime mūsų spaudoje, kur nuogi užpakaliai ir kriminalai seniausiai dominuoja ir rimtiems dalykams vietos lieka vis mažiau. Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d. pavakare prie Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, nuo kurios sienos liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu buvo nuplėšta Lietuvos laisvės kovų dalyvio Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, būrelis visuomenininkų surengė meninę akciją, skirtą pagerbti tautos Didvyriams.
„Mūsų stiprybė vienybėje. Karas yra tragedija. Generolas Vėtra vienas sunkiomis aplinkybėmis kovojo prieš abu – sovietinį ir fašistinį režimus. Šia akcija visam Skaityti toliau
