Vieniems valgymui paruošti svirpliai kelia šleikštulį, o kitiems tai jau dabar yra skanus užkandis. Ir nors vabzdžiai yra gausus baltymų šaltinis, ant lietuvių stalo tokio valgo kol kas nematome.
Priešingai nei kiaulės, karvės ar kiti gyvūnai, maistui tinkami vabzdžiai natūraliai negyvena būriais ar šeimomis. Todėl auginti juos pramoniniu būdu tebėra didelis iššūkis. Skaityti toliau
Saulė sodą sodino… Kas jame auga, žydi ir vaisius nokina, kokie paukščiai čiulba, kokie vėjai pučia? Ir kur jis yra? Vaizduotėje išnyra baltų mitų, sakmių, giesmių personažai, mums nesuprantamu būdu kuriantys ir gyvybę, ir visa tai, kas realiame pasaulyje gražu, kas džiugina dvasią ir atsiranda kiekvieno mūsų kasdieniniame gyvenime iš Saulės sodo sodinto… Daugybė garbių pasaulio mąstytojų tyrinėjo ir tyrinėja, kas yra kūryba, įkvėpimas, vaizduotė, menas, grožis ir t.t., tačiau teorijų ir atsakymų tiek pat, kiek… Skaityti toliau
Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Daug laiko ir pinigų buvo investuota į elektrinės saugą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Branduolinės energetikos specialisto ir pirmojo Lietuvos energetikos ministro prof. Leono Ašmanto manymu, Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. Skaityti toliau
Kas laukia lietuvių kalbos XXI globalizacijos amžiuje? Iki šiol gyva viena iš seniausių kalbų išsaugojusi artimiausią indoeuropiečių prokalbei skambesį, turinį ir dvasią šiandien išgyvena išbandymą globaliuoju pasauliu. Ar išliks, ar išgyvens, ar nugalės šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Ką apie tai sako mūsų daugiaamžė istorija, kur link einame, kur nueisime, ką turime daryti, kaip turime gyventi ir elgtis, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvuotų ir klestėtų, kad nenunyktų, kad augtų ir skleistųsi išreikšdama giliausius ir šviesiausius mūsų sielos jausmus, mūsų proto supratimus? Skaityti toliau
Kovo 12 d. įvyko spaudos konferencija „Hibridinis Kremliaus puolimas Gudijoje ir Ukrainoje“. Konferencijoje buvo kalbama apie Kremliaus ekonominį ir informacinį spaudimą Gudijai dėl „gilesnės integracijos“ su Rusija. Taip pat pateikta žinių apie diskusijas ir protestus Ukrainoje dėl vadinamosios „Šteinmajerio formulės“ pagal kurią siūloma surengti rinkimus Donbase be okupuotų teritorijų demilitarizacijos ir rytinių Ukrainos sienų kontrolės perdavimo Ukrainai.
Spaudos konferencijoje pasisakė Kovo 11 eitynėse Vilniuje tautininkų kvietimu dalyvavę Skaityti toliau
Nenuostabu, kad laikas dažnai skaičiuojamas pagal įvairių dangaus kūnų judėjimą. Bet priklausomai nuo to, kurį kūną pasirinksime, skirtumai gali būti išties drastiški.
Skirtumai gali būti tokie dideli, kad susipainios diena ir naktis. Nors gamtoje tokius skirtumus pastebėti nėra sunku, kasdienybėje jie keltų per daug sumaišties. Tad planuodami savo kasdieninius reikalus, dažniausiai remiamės būtent Saulės judėjimu.
Bet Saulės judėjimu pagrįsta yra ne viena laiko skaičiavimo sistema. Vienos iš jų, naudotos Skaityti toliau
Kovo 9 d., pirmadienį, 11 val., Hagos apygardos teisme Badhoevedorpo mieste, esančiame netoli Amsterdamo, praėjus beveik šešeriems metams nuo Malaizijos oro linijų lėktuvo skridusio reisu MH17 numušimo virš okupuotos Ukrainos teritorijos, bus pradėtas baudžiamasis procesas prieš keturis įtariamuosius įvykdžius šį žiaurų išpuolį.
Šioje byloje įtariamaisiais pripažinti yra rusai Igoris Girkinas (Strelkovas), Sergejus Dubinskis (Chmury), Olegas Skaityti toliau
Ignalinos atominė elektrinė buvo gigantiškas projektas. Buvo numatoma, kad keturių jos reaktorių galia sieks net 6000 megavatų. „Buvo galvojama net apie tai, kad jeigu trūktų vandens, dalį jo reikėtų „permesti“ iš Dauguvos upės. Visokių tokių fantastinių dalykų buvo, kad tik pavyktų pasiekti tą užsibrėžtą rezultatą, tą užsispyrimą, kad būtume pirmi. To gigantiškumo siekimo buvo daug kur“, – apie Ignalinos atominės elektrinės statybas pasakoja branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas. Skaityti toliau
„Jeigu šitas daiktas čia nukristų, tai tikrai namo neliktų“, – pasakojimą pradeda Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Nerijus Alekna, rodydamas 500 kilogramų aviacinę bombą. Jos viduje buvo 200-300 kilogramų sprogstamosios medžiagos.
Lietuvoje džiaugiamės taika ir tokios bombos ant mūsų pastatų nebekrenta, tačiau senų nesprogusių sprogmenų vis dar likę labai daug. Vien 2019 metais kpt. N. Aleknos vadovaujama kuopa gavo 1077 iškvietimus ir neutralizavo apie 1800 vienetų amunicijos. Daugiau nei pusę visų randamų sprogmenų sudaro minosvaizdžio minos ir artilerijos sviediniai. Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovo Jono Ohmano teigimu, būtent nuo artilerijos labai daug žmonių žuvo karo Ukrainoje pradžioje. Skaityti toliau
Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.
Video: Skaityti toliau
Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau
„Kelionių kompasas“ laidai, iš XXI Vilniaus knygų mugės, „Terra Publica“ atstovas V.Kandrotas, pasakoja apie Prancūzijos ypatumus, kurie sugulę į knygą „Pažink Prancūziją“.
Redaktorė M.Dautartienė pristato „Paulius Normantas“ knygą ir nevienareikšmiškai bando atsakyti į klausimą kas buvo Paulius? – fotografuojantis keliautojas ar keliaujantis fotografas. Skaityti toliau
Šiaurės Italijoje koronavirusu užsikrėtusios šiaulietės artimieji išleisti namo, naujų atvejų nenustatyta, pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Gauti koronaviruso tyrimų rezultatai dėl 39-erių šiaulietės artimųjų buvo neigiami.
Pasak ministro, nerimo nekelia ir užsikrėtusios šiaulietės būklė. Skaityti toliau
Tai, kad ankščiau ar vėliau koronaviruso diagnozė Lietuvoje bus patvirtinta nekėlė abejonių. Tik štai makaronai , grikiai ir dar viena svarbi prekė ėmė dingti iš parduotuvių lentynų kur kas ankščiau.
Po beveik 2 mėnesių gąsdinimų ir įvairiausių abejotinų naujienų apie Covid-19 retransliavimo mūsų oficiozinės medijos pradėjo „kovoti su paniką“ . Ypač gerai matyt tam tinka etatinių „visažinių“ nuomonės , kurios be abejo daug svarbesnės nei paprastos nuorodos į pirminius šaltinius. Skaityti toliau
Vasario 26 d. Seime įvyko Seimo nario, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidento Dainiaus Kepenio spaudos konferencija „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Vilniaus universiteto fizikos profesorius emeritas Jonas Grigas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Spaudos konferencijoje fizikos ir sveikatos mokslų atstovai apžvelgė mažai aptariamos Skaityti toliau
Skubame pristatyti „Iš savo varpinės“ rėmuose naujai gimusi ciklą – „Pinigų yra“. Šioje pirmoje ciklo laidoje sužinosite kaip renginio metu 300 dalyvių sugebėjo sukramsnoti 50 kilogramų kavos pupelių.
Kaip Kukuraičio vadovaujama SADM rengia konferencija su skurdu kovoti apie kurios darbo rezultatus niekus viešas nėra informacijos.
Kaip ministerija už kelias dešimt tūkstančių nuperka laidą, kurią pažiūrėjo vos kelis Skaityti toliau
Kalbant apie užsienio įtakas Lietuvai – Vokietija yra viena svarbiausių valstybių. Anokia paslaptis, kad jau keli metai šioji Europos galybė lėtai, tačiau užtikrintai nusisuka nuo ilgamečių sisteminių partijų ir vis drąsiau renkasi radikalesnius politikos naujokus.
„Iš savo varpinės“ laidose jau kalbėjome ir apie dabartinės kanclerės A. Merkel biografijos subtilybes, jau kalbinome apie kone labiausiai jos nekenčiamos partijos „Alternatyva Vokietijai“ Bundestago narius. Taip pat aptarėme ir daugiau nei dvejopus jos standartus klimato kaitos klausimu, kai viena ranka Ponia Merkel glosto žaliųjų radikalus, o kita visiškai atvirai ir labai aktyviai (lankėsi jau 14 kartų) proteguoja Vokietijos automobilių pramonę Kinijoje. Skaityti toliau
Šia laida baigiame mini-ciklą apie Afrikos bepročius valdžioje. Be abejo jų buvo daugiau nei Francisko Ngema (Francisco Ngema), Idis Aminas (Idi Amin) ar šiandienos laidos herojus Žanas Bidelis Bokasa (Jean-Bédel Bokassa). Tiesa likusieji tikrai nusileidžia šiai trijulei.
Kas tas Žanas Bidelis Bokasa? Narsus kareivis,sumanus karininkas, perversmininkas, prezidentas ir… žmogėdra, kurio pomėgiai šiurpino ne tik aplinkinius, tačiau ir užsienio šalių vadovus bei diplomatus. Skaityti toliau
„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.
Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų Skaityti toliau
Ar Lietuva 1918 m . buvo vokiečių okupacijoje ? Jei vadovautis „vadovėliniu“ dėstymu, tuomet atsakymas „taip“ lyg ir teisingas. Tačiau šios „Iš savo varpinės“ laidos svečias Lietuvos istorijos populiarintojas, istorijos žinovas, muziejininkas Vladas Turčinavičius kategoriškas – žvelgiant iš tarptautinės teisės pozicijų tai visiškai klaidingas teiginys.
Kitas laidos svečias buvęs JAV diplomatas, bei diplomatijos istorijos žinovas Algis Avižienis taip pat siūlo Skaityti toliau
Didžiausias lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega.
Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu.
Video: Skaityti toliau
Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.
„Tirdami nestabilias medžiagas dėvime veido apsaugas, specialias pirštines ir odines striukes. Atrodome kaip motociklininkai su pilna uniforma“, Skaityti toliau
Vasario 7 d. Vilniaus universiteto filologijos fakultete, vienam garsiausių, įžymiausių Lietuvos kalbininkų, baltistui, dialektologui akademikui Zigmui Zinkevičiui pagaliau atidaryta jo vardu pavadinta auditorija.
Z. Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys: Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos (1982 m.), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990 m.), Norvegijos mokslų akademijos (1991 m.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1991 m.), Latvijos mokslų akademijos narys (1995 m.). Skaityti toliau
Tai, kad tarp senosios kartos politikų yra tokių, kurie susitepė bendradarbiaudami su KGB, anokia paslaptis. Deja, Lietuva nepasielgė taip, kaip latviai, kurie paviešino slaptų bendradarbių pavardes, tad klausimas – ar buvo vienas ar kitas politikas, strateginės įmonės vadovas ar visuomenės veikėjas užverbuotas KGB – lieka neatsakytas.
Ir štai šiame fone, šių metų pradžioje, ganėtinai nuobodžiame interviu, A. Tapinui režisierius Donatas Ulvydas, geriausiai žinomas kaip D. Grybauskaitės šlovinimo filmo „Valstybės paslaptis“ autorius, Skaityti toliau
Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.
„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau
Šiandien Seime, specialiosios spaudos konferencijos metu Seimo narys, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis, jo pavaduotojas Kristupas Krivickas ir Vilniaus skyriaus vadovė Rūta Janutienė visuomenei paskelbė ir paviešino filmuotus kadrus, kuriuose nufilmuotas režisieriaus Donato Ulvydo pokalbis su buvusia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuriame ji prisipažįsta, kad mokėsi KGB mokykloje.
„Taip, aš ten mokiausi“ – paklausta ar iš tiesų mokėsi KGB mokykloje žinomam režisieriui Skaityti toliau
Kuršių mariose prišvartuotame laive „Independence“ saugomos suskystintos gamtinės dujos (SGD). Ar žinote, kaip jos pasiekia mūsų namus? SGD yra išdujinamos ir magistraliniais dujotiekiais tiekiamos beveik visai Lietuvai. Tačiau SGD galima gabenti ir autocisternomis. Transportavimo laivelis iš laivo saugyklos paima SGD krovinį ir atgeba jį į paskirstymo stotį netoli Klaipėdos uosto vartų. Ledinis skystis užima net 600 kartų mažiau vietos nei dujiniame pavidale, todėl vienos autocisternos pakaktų patenkinti Druskininkų gyventojų viso mėnesio gamtinių dujų poreikį. Skaityti toliau
Kaip prieš 3500 metų buvo panaudotas pirmas „biologinis ginklas“ ? Kaip britai ketino sužlugdyti vokiečius Antrojo Pasaulinio karo metu? Kas yra tobulas užkratas ir kuo jis skiriasi nuo tobulo biologinio ginklo? Ar gali trečio kurso studentas tiesiog virtuvėje pasigaminti mirtiną virusą? Ar dabartinis Kinijos koronavirusas yra biologinis ginklas?
Apie visą tai šioje „Iš savo varpinės“ laidelėje. Skaityti toliau
Paskelbtas Lietuvos Respublikos Saugumo departamento (VSD) ir AOTD prie Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2020 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“. 2020 m. dar tik prasidėjo, tad pagal tradiciją jis turėtų vadintis 2019 m. vertinimu.
Bene vertingiausia dalis – tai jo pristatymas LR Seime, kuriame VSD Skaityti toliau
Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną. Migruodami į nerštavietes Sargaso jūroje jie įveikia net 8000 kilometrų atstumą. Pasiekę tikslą vienintelį kartą gyvenime neršia, o tuomet žūva. Jauni unguriukai keliauja priešinga kryptimi – į gėlus vandenis Europoje, kur praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio teigimu, unguriai – paslaptingos žuvys. „Atrodo, žuvis pažįstama – visi žino, visi matę, visi valgę. O iš tikrųjų neatsakytų klausimų labai daug. Skaityti toliau
