Mirties tie vyrai jau nebojo
Už garbę brolių ir tėvų
Į kovą kils visi – žinojo,
Nors ir mokėt reikės krauju.
Siūbuos žalioji epušėlė,
Ir ąžuolas rūstus stovės…
Krauju gyventi tautą kėlėm,
Ji nepriklausoma žydės!
(iš partizanų poezijos)
Kuo ypatingi šie, prieš dvidešimt devynerius metus atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus Skaityti toliau
Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Rusijos okupantų nužudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai lentas Vilniuje nuplėšęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius Rusijoje paskelbtas tikru didvyriu. Rusijos propagandinė mašina tiesiog su pasimėgavimu puolė skelbti, kad pagaliau ir Lietuva pradeda pripažinti „tikrus istorinius faktus“, kad Rusija yra teisi, jog Lietuvos laisvės kovotojai yra nusikaltėliai.
Štai rugpjūčio 6 d. per „Pirmą Baltijos kanalą“ („Первый Балтийский канал“) rodytoje laidoje „Laikas parodys“ R. Šimašius buvo Skaityti toliau
Vieta išskirtinė tuo, kad jau 60 metų Vilniuje gyvuoja rajonas, kuriame žmonės gyvena atskirti nuo civilizacijos labiau nei Labanoro girios vilkai.
Pasirinkimai kaip pasiekti mokyklas, darželius ar gydymo įstaigas yra 2. Vienas važiuoti 15 km lanku arba eiti per 110 m ilgio ir 1,2 m aukščio kanalizacijos vamzdį.
„Iš savo varpinės“ jau antrą kartą šioje vietoje ir įdomu tai, kad, kuomet darėme Skaityti toliau
Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.
Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau
Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.
Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu. Skaityti toliau
Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina kino režisierių Audrių Stonį, pokalbiui pasirinkusį laisvės temą.
A. Stonys mano, kad laisvė buvo ir yra pamatinė vertybė, atrodo, kad be jos žmogus neegzistuoja. „Arba tu esi laisvas, arba tavęs iš viso nėra, pavyzdžiui, pažvelgus į Šiaurės Korėją, ar galima būtų pasakyti, kad tie žmonės egzistuoja?“ – klausia jis. Skaityti toliau
Potraukis stebėti įžymybių ar politikų asmeninį gyvenimą matyt vis tik yra seksualinio pobūdžio. Mes ta liga nesergame. Tačiau šioje „Iš savo varpinės“ laidoje, nors ir pradėsime nuo mielos M. Majausko ir jo padėjėjos draugystės istorijos, tačiau klausimas yra vis tik kitas.
Kaip galėjo atsitikti, kad vos baigusi mokslus mergina gali tapti šalies vadovo patarėja. O svarbiausiai kas yra kaltas, kad Prezidentūra tapo tikru tikriausiu dvaru ir ar naujasis prezidentas G. Nausėda išlaikys dvaro tradicijas ar vis tik atkurs Prezidentūrą. Skaityti toliau
Rugpjūčio 12 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo?“ buvo pareikštas susirūpinimas tuo, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, sunyktų daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, Skaityti toliau
Pietų Kinijos jūra – tai milžiniškas 3,5 milijonų kv. km. plotas, kurio 90 procentų Kinija laiko savo teritorija. Septynios kitos, mažesnės Rytų Azijos šalys, tame tarpe ir Filipinai, Vietnamas ir Malaizija nenori pripažinti Kinijos teritorinių pretenzijų ir prašo JAV pagalbos, ginant jų interesus šiame regione. Per Pietų Kinijos jūrą eina trečdalis viso pasaulio prekybos.
Nemanykime, kad mes per toli, kad nepajusti atgarsių jei konfliktas pasieks „karštą“ stadiją. Todėl su dideliu malonumu „Iš savo varpinės“ pristato temą, kurios ir vėl nerasime mūsų spaudoje, kur nuogi užpakaliai ir kriminalai seniausiai dominuoja ir rimtiems dalykams vietos lieka vis mažiau. Skaityti toliau
Rugpjūčio 6 d. pavakare prie Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, nuo kurios sienos liepos 27 d. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu buvo nuplėšta Lietuvos laisvės kovų dalyvio Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, būrelis visuomenininkų surengė meninę akciją, skirtą pagerbti tautos Didvyriams.
„Mūsų stiprybė vienybėje. Karas yra tragedija. Generolas Vėtra vienas sunkiomis aplinkybėmis kovojo prieš abu – sovietinį ir fašistinį režimus. Šia akcija visam Skaityti toliau
Lietuva tapo pavyzdžiu Europai. Ir tai rašome be jokios ironijos, nes taros užstato sistema leido ne tik surinkti per 90 proc. pakuočių, tačiau tuo pačiu mūsų pamiškės ir paežerės tapo daug švaresnės. Atrodytu pats laikas sistemą plėsti, tačiau Lietuva vis tik yra stebuklų šalis, kur net neginčytini laimėjimai nepraskina kelio.
Šioje laidoje kalbame su Seimo nare Virginija Vingriene, kurį jau 2,5 metų bando pramušti kone sieną, kurį neleidžia plėtoti tai dėl ko esame giriami Europoje. Ir tai nepaisant to, kad Virginija yra valdančiosios partijos Seimo narė. Partijos, kurios pavadinime yra žodis „žaliųjų“ Kas gi vyksta? Kokios povandeninės srovės veikia? Skaityti toliau
Nors vasarą Palangoje pramogų netrūksta, praėjęs savaitgalis buvo išskirtinis. Palangos miesto žiemos stadione jau 12-ą kartą vykusiame sąskrydyje „American spirit“ buvo galima išvysti itin retų ir unikalių amerikietiškų automobilių, dalyvių ir žiūrovų laukė įvairūs konkursai, o kurorto gatvėmis riedanti automobilių ir motociklų kolona privertė stabtelti kiekvieną.
Renginį stebėjo žurnalistai Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau
Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Skaityti toliau
Liepos 22 d. Senovės baltų religinė bendrija Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai.
Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Skaityti toliau
Liepos 22 d. 16 val. Kijeve, spaudos centro „Reformų teritorijos“ salėje ( Kreščiatiko g. 27, 2. aukštas, Ukrainos žurnalistų sąjunga) vyks Tarptautinės ukrainiečių kongreso Ukrainos Aukščiausios Rados (AR) rinkimų stebėjimo misijos dalyvių spaudos konferencija. Joje bus aptarti liepos 21 d. išankstiniai Ukrainos parlamento rinkimai. Rinkimų stebėtojai pasidalins savo įspūdžiais ir aptars rinkimų rezultatus demokratinių standartų kontekste.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Evgenas Čolij (Евген Чолій) – 2019 m. Aukščiausios Rados rinkimų stebėjimo misijos vadovas, Pasaulinio ukrainiečių kongreso pirmininkas. Skaityti toliau
Šios kompanijos pavadinimą vargu ar kas prisimins paklaustas apie didžiausias Pasaulio įmones. Mažą to galime spėti, kad pavadinimo „BlackRock“ jūs apskritai nesate girdėję.
Tačiau tai yra didžiausia Pasaulio kompanija, kurios valdomo kapitalo dydis net 100 kartų viršija garsaus investicinio banko „Goldman Sachs“ aktyvus.
Be abejo jums įdomu, kaip tokio didžio korporacija gali būti „nematoma“. Skaityti toliau
Pinigų yra, tačiau ne visiems, o tik saviems. Ar žinote, kad kasmet Lietuva sumoka 20 000 000 eurų vien nario mokesčio už narystę tarptautinėse organizacijose? Na o visokių asociacijų, grupių ir komisijų, kuriuose esame įrašyti yra net 150.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kokiose marazmatiškose tarptautinėse organizacijose dalyvauja (ir moka nario mokestį) Lietuvą ir kodėl tie 20 milijonų tėra tik ledkalnio viršūnė. Skaityti toliau
Pinigų yra… tikrai pinigų yra, tačiau ne visiems, o dar tiksliau pagrinde saviems.
Taip sutapo, kad ruošiamės ISV temai apie paramą jaunoms šeimoms.
Tačiau taip sutapo, kad ir šioji ir pinigų taškymo tema ir jaunos mamos istorija, kuriai buvo paskirtas socialinis būstas, o tiksliau socialinė landynė suėjo į vieną. Skaityti toliau
Nenustebkite tai išgirdę, nes pastaruoju metu vos tik Europos komisija (EK) nutarė juos uždrausti apie tai tik ir kalba medijos. Na o kol nepatyrę jauni idealistai laksto po kavines reikalaudami popierinių šiaudelių Lietuvoje ramiai ir užtikrintai veikia didieji „aplinkosaugos“ verslai, kuriems pinigus klusniai sunešame mes visi. Maža to sunešame dažniausiai apie tai net nenumanydami.
Juk ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kuomet eilinio visuotinio vajaus fone dideli turtingi dėdės gali be jokių trukdymu dalintis Skaityti toliau
Kazachstanas- šalis menkai matoma mūsų medijose. O juk tai trečią pagal dydį Eurazijos valstybė. Tiesa menkai apgyvendinta ir todėl į kazachų žemes vis dirstelį kas ir galingesnių ir skaitlingesnių kaimynų. Atrodo lyg ir neturi mums Kazachstanas rūpėti, tačiau šioji per 30 metų vieno vadovo valdyta ir jo šeimos faktiškai „privatizuota“ valstybė yra ypatingai geras pavyzdys to kaip buvę komunistai tampa ekonomikos liberalais, o vėliau ir kone šachais.
Įdomus ir Vakarų požiūris į tokias valstybes. Na o kone pagrindinė šios laidos tema vis tik Skaityti toliau
Birželio 26 d. Lietuvos Resublikos konsulato Seinuose (Lenkija) vadovo pareigas palieko ministras patarėjas Vaclavas Stankevičius.
Atsisveikinimo išvakarėse konsulas apsilankė Punske ir atsakė į Punskas.pl portalo klausimus. Lietuvos Resublikos konsulato Seinuose vadovą V. Stankevičių kalbino Nijolė Birgelienė. Skaityti toliau
Štai ir pradėjo mūsų vyriausybė pinigų ieškoti ten, kur jei jų ir yra, tai toli gražu ne tiek kiek jie skelbia. Greičiausiai prisimenate dar kaip Kubilius-Šimonytė traukė it ropę žinomoje pasakoje milijardą litų iš „šešėlio“ . Traukė traukė ir neištraukė.
Akivaizdu, kad dabartiniai Skevernlio vyriausybės pasiūlymai ne tik, kad nėra geresni, tačiau juose slypi net daugiau povandeninių akmenų nei tai buvo siaučiant vadinamai krizei. Blogiausia yra tai, kad mūsų piliečiai nesugeba pamatyti kokios kiaulystės pakišamos ir kaip jos paveiks Skaityti toliau
Birželio 12 d., VU bibliotekos Baltojoje salėje, įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ Ją surengė VĮ „GIS-Centras“ kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Vilniaus universiteto biblioteka. Šia diskusija siekta sutelkti vietovardžių duomenų teikėjus, derinančias institucijas ir duomenų naudotojus. Taip pat siekta skatinti dalintis vietovardžių duomenimis, atverti juos, plačiau naudotis.
Buvo perskaitytas pranešimas apie oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį (VĮ „GIS-Centras“ atstovai). Skaityti toliau
Permainų siekis atvėrė duris į nacionalinius parlamentus iki tol mažai žinomiems politikams. Kai kurie jau išbarstė pasitikėjimą dar nepasibaigus pirmai kadencijai, o štai Italijoje jaučiamas tikras atgimimas, kurio smaigalyje yra vice-premjeras Mateo Salvinis (Matteo Salvini).
Mažą to jis tiek aktyviai dirba su permainų siekiančiomis Europos partijomis bei judėjimais , kad jam pranašaujamas visos Europos lyderio bei atsinaujinimo simboliaus vaidmuo. Kiek tai yra tiesa? Apie tai ir apie bendrą foną besikeičiančioje Europoje kalbamės su buvusiu JAV Skaityti toliau
Birželio 19 d., trečiadienį, 13 val., Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia visuomenę į diskusiją „1941 metų sukilimas Lietuvoje: mitai ir realybė“. Diskusija apie Birželio sukilimo reikšmę ir atmintį šiandienos Lietuvoje rengiama artėjančių Birželio sukilimo metinių proga. Renginys vyks Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai, 3 aukštas).
„Jau ne vienerius metus Lietuvoje Birželio sukilimas keistai virtęs tarytum tabu tema, kuria kalbėti vengiama arba kalbama vaikantis skandalingų antraščių, neretai įtraukiant užsienio žiniasklaidą ir Lietuvos juodinimu liūdnai pagarsėjusius Skaityti toliau
Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, kaip gerinti padėtį. Ir vos pateikė iš karto visos medijos pasigavo rekomendaciją mažinti socialinę nelygybę. Bravo!!!
Tik štai, kaip ir visuomet velnias slypi detalėse. Ir net ne vienas raguotis siūlymuose sėdi, o net keli. Be abejo galiausiai oficiozai pastebėjo, kad socialinės atskirties mažinimas kažkaip siejasi su automobilių bei visuotinių NT mokesčių, tačiau dėmesį į tai akcentuoti Skaityti toliau
Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) Vilniuje įkurtas Tradicinių šokių klubas surengs jau 16-ąją tarptautinę tradicinių šokių vasaros stovyklą, kuri vyks liepos 31 d. – rugpjūčio 4 d. Švenčionių rajone prie Pailgio ežero.
Tai dalis tęstinės programos, kurią Draugija pirmininkės dr. Dalios Urbanavičienės iniciatyva įgyvendina nuo 2002 m., skatindama žmones įsitraukti į tradicinių šokių Skaityti toliau
Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai,
džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 84 straipsnis.
Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų. Skaityti toliau
Šioji gatvė yra žemėlapiuose. Šioji gatvė nuolatos minima prieš eilinius rinkimus, kaip perspektyvus projektas. Šioji gatvė kone gyvybiškai svarbi miesto arterija leisianti išvaduoti kelis tūkstančius vilniečių iš Pilaitės prospekto spūsčių gniaužtų.
Tačiau šios gatvės tiesiog nėra. Tiksliau čia gatvė-vaiduoklis. Skaityti toliau
Birželio 7 d., 10 val., Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyks mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“. Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.
Yra asmenybių, kurios istorijos lūžių ir ideologinių pervartų laikotarpiais neblanksta, o priešingai – Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje tyrėjams atsiskleidžia tarsi iš naujo, Skaityti toliau
