Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.
Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau
Liepos 14 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke kurį įkūrė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime, vyko Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė.
Partizanų ir visų laisvės kovų dalyvių atminimo šventę visuomet rengdavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir svajojo, kad ji šiame parke vyktų kasmet. Šiemet ji sutapo su monsinjoro 4-siomis mirties metinėmis. Skaityti toliau
Gabrieliaus Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas, sodri arogancija ir platus kitų žeminimo repertuaras…
Kadencijos pradžioje ir vėliau jam nuolat sakiau – jei norit laimėti kitus rinkimus – dirbkit konstruktyviai: kritikuokit mūsų klaidas, bet palaikykit gerus sprendimus. Jis man: „Mindaugai, tu nesupranti politikos. Čia nuolatinė kova. Karas.“
Taip ir gyvenam, kai nemokama susitaikyti su pralaimėjimu Seimo rinkimuose, nuolat bandoma skaldyti, regzti intrigas ir daryti viską, kad dirbti būtų Skaityti toliau
Liepos 13 d., penktadienį, 11 val. Seime – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę?“
Prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime žiniasklaidai signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila praneša, kad jų prašymu Seimo valdyba pradėjo svarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų klausimą. Skaityti toliau
Liepos 11 d., Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykstančiame Klaipėdos istorijos, kultūros ir menų šventėje „Žemėj Lietuvos 2018“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo ir Tilžės akto šimtmečiams paminėti, skambėjo autorinė muzika ir mintys apie Lietuvą. Liepos 4 d. prasidėjusioje šventėje šiandien buvo pristatyta Kristijono Lučinsko muzikinė improvizacija „Beregint“ ir įvyko susitikimas su filosofu, rašytoju, publicistu, dr. Arvydu Juozaičiu.
Sąjūdžio pradininkas, olimpietis Arvydas Juozaitis, prieš mėnesį viešam svarstymui Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas ir Ginas Dabašinskas svarsto apie pušį, kuri pradėjo juoktis daugiau nei prieš pusę amžiaus, tačiau pralinksmino anaiptol ne visus.
Justino Marcinkevičiaus „Pušis, kuri juokėsi“ (1961 m.), savotiškai programinė apysaka, išversta į keleto tuomet komunistinių valstybių kalbų, 1991-aisiais garsiai pokštelėjo, tarsi lūždama, kada TV laidoje „Krantas“ Tomas Venclova ir Skaityti toliau
Laidos svečias – apie du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas, lietuvių filologijos mokslų daktaras Stefanas Lanza.
Susitikę Vytauto Didžiojo Universitete su Stefanu kalbėjomės apie jo atvykimą į Lietuvą, gyvenimą Kaune ir meilę lietuvių kalbai. Tiesa, kalbant apie lietuvių kalbą, pašnekovas pripažino, kad čia situacija labai sudėtinga, mes patys jau nebemokame taisyklingai kalbėti savo gimtąją kalba.
Laidos autoriai Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė. Skaityti toliau
Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas naujas žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų veikalas „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo: knygos sudarytojas istorikas dr. A. Liekis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas bei Audronius Ažubalis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Jonas Užurka. Skaityti toliau
Birželio 18 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pirmosios dvi bylos, kurias turi tirti nepriklausomas Lietuvos prokuroras.“
Dar 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seimui pateikė prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įsteigti nepriklausomo prokuroro pareigybę. Nepriklausomas prokuroras tirtų konkrečius išskirtinės svarbos valstybei klausimus Seimo valdančiosios daugumos arba Seimo opozicijos daugumos teikimu. Skaityti toliau
Ar Jums kada nors teko girdėti, o gal net pažinti tokius žmones, kurie teigia, kad Žemė yra plokščia? Tai yra, kad mūsų planeta yra ne rutulio formos, o tarsi plokščias diskas, tarsi pyragas. Galima pagalvoti, kad tai linksmi žmonės. Praėjusį mėnesį Jungtinėje Karalystėje, vyko netgi plokščios žemės konferencija. Dalyvavo daugiau nei 200 žmonių. Be abejonės, renginys buvo su bilietais ir trijų dienų kaina siekė 145 eurus.
„Jeigu žemė būtų plokščia, tai trauka ties disko viduriu būtų žemyn. Bet jei mes eitume krašto link, tai trauka visą laiką būtų centro link, vadinasi trauka būtų Žemės centro link ir Skaityti toliau
Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.
Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau
Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau
Birželio 12 d., antradienį, birželio 12 d. 10 val., Vilniuje, Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys devintąjį metinį pranešimą. Prezidentė, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Į posėdį pakviesti: buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo Skaityti toliau
Senovėje žmonės, pamatę žvaigždes su nutįsusiomis „uodegomis“, manydavo, kad tai nelaimių pranašai. Mokslininkų dėka, dabar jau žinome, kad bijoti nėra ko. Tai ne keistos žvaigždės, o nedideli dangaus kūnai – kometos. 2014 metais, įspūdingos kosminės misijos „Rosetta“ metu, ant vienos iš jų pirmą kartą nusileido žmonių sukurtas kosminis zondas.
Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai su kolegų iš JAV pagalba ėmėsi konstruoti misijai Skaityti toliau
Gegužės 30 d. dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar paspartinti.
Visuomenininkų inicijuotas forumas, sukviestas siekiant numatyti svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti, kad užtikrintume kultūros paveldo išsaugojimą, Skaityti toliau
Birželio 5 d. neeiliniame Seimo posėdyje buvo pritarta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2291) balsavo 88 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 18 Seimo narių.
Pasak parlamentiniam tyrimui vadovavusio NSGK pirmininko Vytauto Bako, „MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre Skaityti toliau
Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filofofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.
Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.
Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius. Skaityti toliau
Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.
Prieš tai 10.30–10.50 val. Skambės Atgimimo dainų įrašai, o 10.50–11.50 val. Seimo Vitražo galerijoje įvyks ansamblio „Volungė“ (vadovė Lilijana Ablėnaitė-Miškinienė) koncertas „Vainikas Lietuvai“ ir Sąjūdžio dainiaus Vytauto Babravičiaus-Simo koncertas.
Iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas prasidės 12 val. Seimo Kovo 11-osios Akto Skaityti toliau
Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos.
Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius, pažymėjo, kad vieno požiūrio į įvykį, Skaityti toliau
Gegužės 30 d. 17 val. (perkelta į 20:05val.) Seimo Spaudos konferencijų salėje (II rūmai) įvyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvados apie „valstybės užvaldymą“. Spaudos konferencijoje dalyvaus NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir kiti komiteto nariai.800
Prieš spaudos konferenciją, nuo 10 iki 17 val. vyks uždaras NSGK posėdis, kuriame bus svarstomas vienas klausimas – „Dėl komiteto išvadų projekto dėl Seimo pavedimo Skaityti toliau
Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėjome ypač svarbią temą – skurdą visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šiandien tęsiame šią temą.
Šalių laimės indeksas ir daugybė tyrimų atskleidžia, kad žmonės yra laimingesni tose valstybėse, kur yra mažesnis skurdas ir nelygybė.
Bet ar tikrai valstybė turi padėti visiems skurstantiems? Galbūt to nereikia daryti? Skaityti toliau
Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016) balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau
Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau
Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų – Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šią didingą laboratoriją galima pamatyti ir savo akimis Lietuvos danguje. TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.
Kosminėje stotyje atliekami tyrimai apima daugybę įdomių sričių: nuo Skaityti toliau
Nuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos – „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.
Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau
Pirmoji tokio plataus masto politinės korupcijos byla „MG Baltic“ perduota teismui. Tačiau akivaizdu, kad ir kai kurios kitos politinės jėgos balansavo ant politinės korupcijos plona riba, tačiau jiems nei įtarimai, nei kaltinimai nepareikšti. Labai keistai atrodo pirmiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos padėtis. Liberalų sąsajos su įvairiais verslais ir jiems atstovavimas mažai kam kėlė ir kelia abejones, tačiau TS-LKD partijos ryšiai su „MG Baltic“ dar akivaizdesni, tačiau kažkaip jie neminimi jokiose Valstybės saugumo departamento (VSD) net dešimtmečio aprėpties pažymose, jiems nepareikšti jokie įtarimai. Ar ne todėl, kad yra Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos stalas nukrautas knygomis, kurios suneštos pokalbiui apie vienintelį (1861–1943) Gabrielė Petkevičaitės-Bitės romaną „Ad astra“.
Pasitelkę Bitės raštus, knygas apie ją, segtuvus su „Varpo“ numeriais, užpildę ekraną anų laikų fotografijomis, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas bando prisikviesti rašytoją savo „draugystėlėn“ – gal ir prisikviečia. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pirmininką Manfredą Vėberį (Manfred Weber), prašydami politiškai įvertinti šios partijos deleguoto Europos Komisijos (EK) Pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) veiksmus, kuriais šis pagerbė Karlo Markso atminimą.
Gegužės 5 d. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris dalyvavo K. Markso 200 metų gimimo metinių minėjime Tryro mieste, Skaityti toliau
Gegužės 4 d. Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė memorandumą dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos (ES) ateities klausimu „Stipri Lietuva – stiprioje Europoje“.
Pasak memorandumo autorių, šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Lietuva taip pat turėtų naujai apibūdinti savo situaciją ir pasiūlyti lietuvišką ES viziją Skaityti toliau
Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…
Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…
Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…
Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau
