Garsai

„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius (audio) (1)

Žemaitės | lkc.lt nuotr.

Aštuonioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė pasakoja apie apie lietuvių audinių spalvas ir simbolius.

„Senovėje sakydavo, kad „audiniai – tai moterų pinigai“… Iš tikrųjų audiniai parodo labai daug, kalba tiek apie visuomenės kultūrą, tiek apie visuomenės ekonomines galimybes. Galiausiai, ir daugelį gyvenimo būdo, kasdienybės kodų galime išskaityti,“ – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: V. Savoniakaitė apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime (audio) (2)

Alkas.lt nuotr.

Septynioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvos istorijos institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja dr. Vida Savoniakaitė dalijasi samprotavimais apie lietuvybės simbolius ir jų įtaka šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

„Lietuvybės simboliai yra įvairių kultūros ženklų vienis, jie atspindi mūsų tautos savitumus… Norėčiau pabrėžti, kad lietuvybės simboliai siejasi su nacionalizmu, su tautiniais jausmais… Jie daugeliu atveju yra konstruojami… Simboliai ypatingai svarbūs žmonėms tam tikrais atgimimo laikotarpiais“, – teigia V. Savoniakaitė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Pakalniškienė apie lietuviškus, baltiškus vardus (audio) (7)

prof. dr. Dalia Pakalniškienė | asmeninė nuotr.

Šešioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Dalia Pakalniškienė pasakoja apie lietuviškus, baltiškus vardus.

„Vardas sako nepaprastai daug apie pasaulį, istoriją, kiekvienos atskiros valstybės ir tautos istoriją. Ir apie mūsų savimonę, mūsų požiūrį, mūsų vertybes. (…) Pasaulis pasidarė mažas, mes galime bet kur nukeliauti, mes galime pamatyti bet kurį pasaulio kampelį ir, natūralu, kad, jeigu vardai gražiai skamba, mes juos ir pasiimame. (…) Tas mūsų lietuviškas vardynas lyg sluoksniuotas pyragas – čia mūsų istorija, mūsų pasaulėjauta, vertybės ir mados,“ – teigia D. Pakalniškienė. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (75)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio) (7)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tryliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.).

„Tautinių valstybių kūrimosi procesas palietė ne tik Pirėnus, ne tik Vakarų Europą, bet buvo identiškas ir sinchroniškas mūsų (aisčių) gentyse. Aisčiai niekada nebuvo „uždara erdvė“. Juk daugelį dalykų mes išmokome, ir iš mūsų išmoko,“ – sako E. Jovaiša. Skaityti toliau

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio) (1)

Eugenijus Jovaiša | LEU nuotr.

Dvyliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų proistorės periodizavimą.

„Periodizavimo problema niekada nesibaigs. …Ne tik jos galiniai taškai keičiasi, bet keičiasi ir atskirų laikotarpių supratimo ribos, vidinis pasiskirstymas. …Mano nuomonė yra labai griežta ir aiški mums reikia mūsų tautos ir praeities vystymąsi matyti per savo visuomenės raidos prizmę, Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Britų mokslininkai pabandė atkurti Europos kalbų pramotę ir išgirdo lietuviškus žodžius (video) (28)

Rasos-svente-Verkiuose-2016-Keisos-nuotr

Mokslininkai iš Kembridžo ir Oksfordo universitetų pabandė atkurti, kaip skambėjo prieš 8 tūkst. metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Lietuviams šios kalbos žodžiai turi būti labiausiai suprantami.

Tapusi visų šiuolaikinių Europos kalbų motina ji atsirado kažkur stepėse į šiaurę nuo Kaspijos jūros ir gyvavo 6000-3500 m. pr. Kristų. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Kodėl Lietuvoje didėja socialinė atskirtis? (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis, Jonas Valatka, Juozas Zykus | Alkas.lt nuotr.

Emigracija iš Lietuvos tęsiasi. Ekspertai įvardija keletą to reiškinio priežasčių, tačiau beveik visi sutaria, kad pagrindinė – ekonominė.

Žmones išvažiuoti skatina ir aukštesnis pragyvenimo lygis Vakarų Europoje, ir didėjanti socialinė atskirtis Lietuvoje.

O ar įmanoma ką nors padaryti, kad ta socialinė atskirtis pradėtų mažėti? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Socialdemokratinės minties instituto ekspertas Jonas Valatka ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Kokius politikus turėtume rinkti? (audio, video) (2)

Rimvydas Jasinvičius, Audrys Antanaitis, Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Artėjant rinkimams, politikai labai daug žada. Vieni pažadus tęsi, kiti – ne.

Kaip atpažinti politiką, už kurį verta balsuoti? Kaip pats politikas gali ir turi įrodyti savo kompetenciją?

Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbina Regionų plėtros forumo prezidentą prof. Rimvydą Jasinavičių bei Metro sąjūdžio vadovą Juozą Zykų.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl Lietuvos politinė situacija primena čiuožyklą? (audio, video) (0)

Mečislovas Zaščiurinskas | alkas.lt nuotr.

Lietuvos politinė situacija šiandien nėra labai įtempta, tačiau tikrai labai įdomi.

Sušaukta, atšaukta ir vėl sušaukta neeilinė Seimo sesija, švietimo profesinių sąjungų streikas, nesibaigiančios diskusijos dėl migrantų.

Pateisinti tam įdomumui politikos veikėjai randa argumentų.
Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo nariu Mečislovu Zaščiurinsku.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Politinė padėtis akivaizdžiai rodo, kad artėja rinkimai (audio) (0)

Vydas Gedvilas | penki.lt nuotr.

Sušaukta ir atšaukta neeilinė Seimo sesija, „slaptos pažymos“ apie profesines švietimo sąjungas akivaizdžiai rodo, kad artėja Seimo rinkimai, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas.

Politinė padėtis kaista, diskusijų dėl Vyriausybės stabilumo gausėja.

Apie tai alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis ir kalbasi su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia partija žaidžiama politinėje Lietuvos šachmatų lentoje? (audio, video) (0)

Aurdys Antanaitis ir Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Politinė Lietuvos situacija mįslinga. Artėjant rinkimams prasidėjo politiniai judesiai, kurių logikos iš pirmo žvilgsnio nesimato. Interpeliacijos, atsistatydinimai, apklausos, nepasitikėjimas.

Panašu, kad ruošiama geriausia vieta rinkimų starto aikštelėje.

O kiek tai naudinga Lietuvos valstybei? Ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje… Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Lietuvos susisiekimo sistema – du pasauliai (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis, Šarūnas Gustainis, Juozas Zykus | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje nėra sunku patekti iš taško A į tašką B. Valstybė nedidelė, kelių tinklas išplėtotas gerai. Žmonės turi daug automobilių.

Tačiau Vilnius – išskirtinė Lietuvos teritorija su savomis, tik jam būdingomis problemomis – transporto grūstimis, ribotomis galimybėmis keisti gatvių tinklą ir apimtis.

Tačiau ar suvokė šį Vilniaus išskirtinumą bent viena iki šiol buvusi miesto valdžia? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys Šarūnas Gustainis ir „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video) (5)

Rolandas Labulis | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje ne juokais įsisiautėjo gripas. Šiaipjau nelinkę pasiduoti lietuviai, masiškai gula į lovas ir imasi visų jiems žinomų priemonių, kad išvytų neprašytą svečią.

O gal geriau reikėjo imtis visų žinomų priemonių, kad tas svečias į namus nepatektų?

Ar įmanoma išvengti gripo netgi tada, kada, atrodo, nėra jokių galimybių tą padaryti?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su elektroradijoterapijos specialistu Rolandu Labuliu. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: N. Vilkanauskaitė – primadonos kelias (audio) (0)

Nomeda Vilkanauskaitė | asmeninė nuotr.

Kauno muzikinio teatro primadona Nomeda Vilkanauskaitė praėjusią savaitę šventė jubiliejų, kuris išties virto visuotine muzikinio teatro švente.

Ir ne vien dėl to, kad Nomeda su dideliu įkvėpimu atliko Madam Pompadur vaidmenį to paties pavadinimo Leo Fal operetėje, bet ir dėl daugybės draugų, artimųjų, mokinių ir žurnalistų, kurie nepraleido progos ir pasveikinti, ir pasišildyti primadonos šlovės spinduliuose.

Bet iki tos šlovės reikėjo nueiti ilgą kelią. Skaityti toliau

M. Levickis: Iššūkiai man patinka! (video) (0)

M.-Levickis-valstietis.lt

Besišypsantis jaunuolis garbanotais plaukais, pirštais įnirtingai minkantis akordeono klavišus. Tokį Martyną Levickį pamatėme televizijos talentų šou. Šiandien pasaulinės šlovės sulaukęs akordeonistas pripažino, kad dabartinis jo įvaizdis nuo tuometinio skiriasi kaip diena nuo nakties.  Nepasikeitė tik troškimas ir siekis žmonėms parodyti, kaip netradiciškai ir nuostabiai gali skambėti akordeonu atliekama klasikinė muzika. Nors ruošiantis pirmiesiems soliniams koncertams atlikėjui tenka įveikti ne vieną iššūkį, tai jo nė kiek netrikdo. Priešingai – darosi tik smagiau. Skaityti toliau

Internete pasirodė dešimt animuotų lietuvių liaudies dainelių vaikams (video) (4)

elnias_daineles vaikams

„Du gaideliai“, „Plaukė žąselė“, „Tindi rindi riuška“ ir kitos žinomos lietuvių liaudies dainelės, rodos, neatsiejamos nuo kiekvieno lietuvio prigimties. Nuo šiandien dešimt bene gražiausių lietuvių liaudies dainų tampa visiems pasiekiamos internetu – mažyliai kartu su suaugusiaisiais galės mėgautis lietuvių dailininkų ir animatorių sukurtais filmukais,  įgarsintais grupės „Skylė“ narių.

„Užaugome su mūsų mamų ir močiučių dainuotomis  liaudies dainelėmis. Gaila, kad jas beveik  pamiršome, o mūsų vaikai vis dažniau kartoja angliškas ar kitas dainas, nugirstas Skaityti toliau

Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video) (21)

smetona-songaila-alkas.lt-koliazas

Lapkričio 9 d.  „Žinių radijo“ laidoje „Politikų ložė“ dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose diskutavo visuomeninės Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Gintaras Songaila ir šios iniciatyvos priešininkas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Iniciatyvinė grupė  „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio) (12)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Lapkričio 4 d. LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose diskutavo piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Gintaras Songaila ir Vytautas Sinica su šios iniciatyvos priešininkais istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir dienraščio „Lietuvos  rytas“ žurnalistu Vytautu Bruveriu.

Iniciatyvinė grupė siūlo įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje įrašus būtų galima rašyti tik lietuvių abėcėlės raidėmis, įrašai nevalstybine kalba galėtų būti daromi tik papildomų įrašų puslapyje arba asmens tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau