Šešioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Dalia Pakalniškienė pasakoja apie lietuviškus, baltiškus vardus.
„Vardas sako nepaprastai daug apie pasaulį, istoriją, kiekvienos atskiros valstybės ir tautos istoriją. Ir apie mūsų savimonę, mūsų požiūrį, mūsų vertybes. (…) Pasaulis pasidarė mažas, mes galime bet kur nukeliauti, mes galime pamatyti bet kurį pasaulio kampelį ir, natūralu, kad, jeigu vardai gražiai skamba, mes juos ir pasiimame. (…) Tas mūsų lietuviškas vardynas lyg sluoksniuotas pyragas – čia mūsų istorija, mūsų pasaulėjauta, vertybės ir mados,“ – teigia D. Pakalniškienė.
Ankstesnėje laidoje Jonas Vaiškūnas pasakojo apie apie etnokosmologiją.
Laidos transliuojamos kiekvieną šeštadienį (kartojamos sekmadienį 14 val.) per radijo stotį „Extra FM” (88,5 MHz Vilnius / 89,3 MHz Utena / 91,5 MHz Ukmergė / 93,2 MHz Panevėžys / 97,1 MHz Kaunas / 98,1 MHz Marijampolė / 98,5 MHz Šiauliai / 100,2 MHz Klaipėda).
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, informaciniai partneriai interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Susiję straipsniai:
- „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
- „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio)
- „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio)
- „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio)
- „Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio)
- „Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio)
- „Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio)
- „Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio)
- „Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio)
- „Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio)
- „Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio)
- „Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio)
Ar kartais tik ne pernelyg lengvai nučiuožta vardų paviršiumi, turint omenyje lietuvių kalbos senumą bei vardų mitinį susiejimą su pasaulėžiūra, kilmės vieta, giminyste, nuosavybės perėjimu ir t.t… Pvz., dvikmieniai vardai galima manyti, kad yra daryti dar mitologiškai galvojant iš dviejų skirtingų tarminių ar kitos susigiminiavusios genties žodžių, turinčių artimas ar tapačias reikšmes. Kas dėl Traidenio vardo, tai gali būti, kad čia buvo visiškai “nučiuožta”…
Ir norėk, kad bulvės nepūtų – protėviai ‘darė’ dvikamienius vardus MITOLOGIŠKAI galvodami…
Viešpatie, kada gi baigsis pilnatis po užtemimo…….?
Nerimaudamas, kad Kemblys dėl mano pavartoto žodžio „mitologiškai“ ilgiau neužsibūtų išverstas iš klumpių…, – esu pasišovęs pataisyti jį šokiravusį sakymą – „mitologiškai galvodami“ į kokį naujadarą, galbūt, į – „nekembliškai galvodami”…
Dabar ir aš nesupratau. Gal , Tamsta, dar porą sakinių .
Nežinau ko nesupratote. Liaudiškas pasakymas – “išvirsti iš klumpių” reiškia labai kuo nors pritrenkiančiai nustebti. O būtent šiuo atveju ir yra panašu į tai, nes Kemblio yra net sušukta, – “Viešpatie”…
Kas dėl “mitologiško galvojimo” tai, jeigu yra mitologija tai savaime supratama gali būti ir mitologiškas galvojimas. Taigi nieko pritrenkenčio tokiame pasakyme kaip ir nematyčiau.
Mokslo manoma, kad dvikamieniai vardai gali būti iš prieš apie 5 tūkst. metų buvusios vardų davimo praktikos. Net galima manyti, kad dabartinis paprotys duoti du vardus yra tos senosios dvikamienių vardų praktikos aidas. Apie vardo mitiškumą sako tabu reiškinys, pagaliau apie tai bylojantis yra pamokymas, – netark Dievo vardo be reikalo ir t.t. ir pan. Galima sakyti, kad vardas (žodis) pagal senąjį suprantamą buvo tarsi raktas saugantis nuo piktadariškų kėslų, žymintis jį turinčiojo tapatumą, esantis gyvenančiojo informaciniu kodu žemėje ir danguje. Tą dvikamienystę- dvivardystę randame ir pasakoje “Eglė žalčių karalienė”, – Eglė savo vyrą turėjo pašaukti “Žilvine, Žilvinėli”… Kad vardas atlieka savotišką apsauginių vartų paskirtį, rodytų ir žodžių vardas ir vartai giminigumą. Tai tiek tų “poros sakinių”…
Oi, tu mane GALI BŪTI nužudysi – ,,savaime supratama gali būti ir mitologiškas galvojimas.” 😀 😀
Mitologija – mitologas – mitologiškas – mitologijuoti – mitologizacija – mitologijystė – (Vilna, pratęsk nesąmones, bo nežinau ką dar iš ‘mokslo’ galima išspausti).