Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (4)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…

Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.

Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl iki šiol nerandame savo valdovų insignijų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

1931 m., atidarius Karališkąją kriptą Vilniaus katedroje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio bei Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai su karūnomis ir kitomis insignijomis. Praeitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbėjomės apie tai, ar toje pačioje kriptoje nebuvo rasti ir nuslėpti Vytauto Didžiojo palaikai, o šioje laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis toliau gilinasi į Karališkosios kriptos paslaptis.

Kur dingo valdovų insignijos? Kodėl jų neturime ir net neieškome, nors jos buvo žinomos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video) (1)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Vasario 16-osios akto atradėjas prof. Liudas Mažylis pajuokavo, kad dabar atėjo eilė atrasti Vytauto Didžiojo kapą. „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis nejuokauja, o rimtai gilinasi į Vytauto palaikų atradimo problemą.

Ar gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų atradimas iš tiesų bus sekantis simbolinę reikšmę turintis atradimas po Vasario 16-osios akto? Kaip atsitiko, kad jis apskritai buvo „pamestas“? Ar kalta maskvėnų invazija 1655–1661 m.? O gal – visai kiti įvykiai? Kiek valdovų iš viso buvo palaidota Vilniaus katedroje ir kiek jų iki šiol nerasta? Kartu su kokiais valdovais buvo paguldyti Vytauto Didžiojo palaikai tuo metu, kai jų buvimo vieta buvo užmiršta? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Apšvietos epocha kūrė naują Europą? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie Apšvietos epochos idėjas Europoje ir Lietuvos indėlį į jas.

Apšvietos epocha, iškėlusi proto, kaip pagrindinio pasaulio pažinimo įrankio, idėją, valdžių padalijimo ir visuomeninės sutarties politiniame mąstyme, suformulavo tuos principus, kurie tapo Europos civilizacijos pagrindais. Tačiau ar galima sakyti, kad Apšvietos epochos veikėjai, skelbdami karą prietarams, siūlė ateizmo alternatyvą? Kaip absoliutizmo principus klibinančios idėjos galėjo būti skelbiamos ir plėtojamos absoliutinėje monarchijoje? Ar lietuviai dalyvavo švietėjų veikloje, ar pačios švietėjų idėjos plito Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar galime didžiuotis pirmąja Europos švietimo ministerija? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbasi apie 1773–1803 m. Lietuvos švietimo sistemai vadovavusią Edukacinę komisiją, kuri laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Kodėl prireikė švietimo reikalams steigti valstybinę instituciją? Ar Edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Ar ji lenkino Lietuvą? Kokią vietą tuo metu užėmė idėja įvesti vieną bendravimo kalbą – lenkų? Kaip Edukacinės komisijos veikloje ir jos parengtuose vadovėliuose atsispindėjo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl kaimyninės valstybės pasidalino Lietuvą ir Lenkiją? (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.

Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas rasta ir kas prarasta Vilniaus pilių tyrinėjimuose? (video) (3)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje aptariame Vilniaus pilių komplekso tyrinėjimus – didžiausio masto archeologinius tyrinėjimus Lietuvos istorijoje. Apie juos kalbasi laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.

Kas ištirta ir kas dar neištirta Vilniaus pilių teritorijoje po ilgamečių tyrinėjimų? Ar tyrimai buvo vykdomi atsakingai ir davė pakankamai mokslinės informacijos?

Gintautas Zabiela pateikia šokiruojančių aplaidumo pavyzdžių, dėl kurių netekome unikalios informacijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje tęsiame pokalbį apie XVIII a., Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimo išvakarėse, vykdytas reformas, kuriomis siekta šią valstybę išgelbėti. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su žinoma XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene kalbasi apie žymiausią šių reformų etapą – Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės 3-osios Konstituciją.

Kodėl būtent 1788 m. Abiejų prasidėjo naujas ryžtingų reformų etapas? Kas naujo buvo Ketverių metų Seimo reformose? Kaip teisingai įvardyti ir suprasti 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kultūros kūrimas ir žlugdymas: antivalstybinė Lietuvos kultūros politika (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas tęsia pokalbį su dailininku Aloyzu Stasiulevičiumi apie Lietuvos meno raidą. Šio pokalbio tema – meno padėtis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

Kodėl Lietuvos valstybės kultūros politiką ėmė diktuoti žmonės, simpatizuojantys neobolševikinėms „Fluxus“ griovimo idėjoms? Kodėl Gariūnai Lietuvos kultūrai padeda daugiau, nei Kultūros ministerija? Ar ją dar apskritai galima vadinti Kultūros ministerija, o gal ji jau – Antikultūros ministerija? Kas vyksta valstybės išlaikomose „kultūros“ įstaigose? Ar pateks į Lietuvos meno istoriją tai, ką rėmė Lietuvos Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (video) (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video) (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video) (6)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?

Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie Didžiųjų geografinių atradimų epochą ir jos ištakas.

Kokį vaidmenį jos pradžiai turėjo kryžiaus žygiai, kovos su islamo pasauliu ir legenda apie toli Rytuose esančią krikščionišką kunigo Jono karalystę? Kokie nuopelnai pasaulio pažinimui priklauso didiesiems viduramžių keliautojams Vilhelmui Rubrukui ir Markui Polui? Ką rado didieji naujųjų amžių atradėjai – Bartolomėjus Diasas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama ir Fernandas Magelanas? Kodėl kelio į Indiją paieškos „pagimdė“ dvi Indijas – Rytų ir Vakarų? Kaip portugalai ir ispanai pasidalijo visą pasaulį? Ar Amerikos atradimas 1492 m. buvo Viduramžių pabaigos ir Naujųjų amžių pradžios gairė? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau