Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Lietuvos žydai 1918–1940 m. (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra paskelbti Lietuvos žydų metai. Apie žydus Pirmojoje Lietuvos Respublikoje ir jai kuriantis mes kalbėsimės su mūsų nuolatiniu svečiu, istoriku Algiu Kasperavičiumi, kuris taip pat dirba Vilniaus universitete.

Žydai Lietuvos moderniosios, naujųjų laikų, valstybės kūrime suvaidino tam tikrą vaidmenį. Per Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo pakankamai nukentėjusi grupė.

Duomenų tikslių nėra (kadangi Lietuvos teritorijos ribas sunku nustatyti – kiek gyveno Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Seimas, seimeliai ir XVIII amžiaus reformos (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga mes galime panagrinėti ir plačiau Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Ta tema kalbėsimės su XVIII amžiaus tyrinėtoja Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

XVIII amžius yra gana ypatingas amžius, kurį galima išskirti kaip atskirą temą. Seimų istorijoje XVIII amžius taip pat išsiskiria… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video) (0)

Darius Vilimas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Ta proga galime pakalbėti ir plačiau apie Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Su mumis – istorikas Darius Vilimas, kuris yra tyrinėjęs XVI–XVII a. istoriją, tame tarpe 1564–1566 m. administracinę reformą, kuri svarbi ir parlamentarizmo istorijos atžvilgiu.

Kas keičiasi Lietuvos Seimo istorijoje XVI amžiuje?

Dėl Seimo yra daug ginčų ir daug įvairių versijų, bet XVI amžius vis dėlto pasižymi tuo, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Steigiamojo Seimo darbai – Konstitucija ir Žemės reforma (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien vėl pakalbėsime Steigiamojo Seimo tema. Mes jau su mūsų svečiu istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi pradėjome pokalbį apie Steigiamąjį Seimą, kalbėjome apie jo sušaukimo aplinkybes, kontekstą ir asmenis, o dabar pakalbėsime apie pačius Steigiamojo Seimo nuveiktus darbus.

Didžiausi darbai bus Konstitucija, dėl kurios jis ir vadinamas Steigiamuoju Seimu (netgi kartais vadinama „konstituanta“) ir taip pat yra svarbus Žemės reformos įstatymas ir kai kurie kiti darbai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Steigiamasis Seimas – koks jis buvo? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Praėjusį kartą mes jau pradėjome kalbėti apie Steigiamąjį Seimą, kurio šimtmetį šiemet minime, ir šie metai yra paskelbti Steigiamojo Seimo metais. Mūsų svečias Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius jau papasakojo apie visą kontekstą ir rinkimus.

Baigėme tuo, kad į Steigiamąjį Seimą susirinko dauguma krikščionių demokratų bloko atstovų. Jų buvo truputį daugiau kaip pusė, bet buvo ir kitų. Antri pagal deputatų skaičių ir gautus rinkėjų balsus buvo valstiečiai liaudininkai (jie susidėjo iš dviejų grupių). Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Steigiamasis Seimas – nuo idėjos iki rinkimų (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Apie šį seimą mes kalbėsimės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu Algiu Kasperavičiumi.

Jau vien paviršutiniškai pažiūrėjus į to meto platesnį kontekstą, matosi, kad Steigiamojo Seimo, steigiamojo parlamento, susirinkimo idėja buvo plačiai paplitusi tuo metu. Netgi Rusijoje po bolševikų perversmo dar jį bandyta sušaukti, nors jį paskui ir išvaikė… Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video) (0)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo, tai yra Steigiamojo Seimo, sušaukimo. Ta proga LR Seimas yra paskelbęs Steigiamojo Seimo metus. Tačiau Steigiamasis Seimas buvo tik pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas, o pati parlamentarizmo tradicija yra žymiai senesnė.

Ta proga mes ir pakalbėsime apie pačias Lietuvos parlamentarizmo ištakas.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video) (7)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.

Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.

Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio, kuris įvyko 1320 metais. Tai buvo vienas iš svarbiausių mūšių dėl Žemaitijos.

Mes jau kalbėjome apie kovas dėl Žemaitijos, kaip įvadą šiam mūšiui – parengėme dvi laidas su istorike Inga Baranauskiene. Šiandien mes pakalbėsime apie patį tą mūšį ir apie Gedimino laikų kovas dėl Žemaitijos. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mes tęsiame pokalbį apie kovą dėl Žemaitijos su kryžiuočiais, kuris dedikuojamas vienam svarbiausių šitos kovos mūšių – Medininkų mūšiui, įvykusiam 1320 m. Šiemet sukanka 700 metų nuo šio mūšio.

Tačiau mes aiškinomės kontekstą. Praėjusioje laidoje kalbėjomės apie karo dėl Žemaitijos pradžią. Ji pasirodo esanti 1289 m. Prasidėjo gana staigiai ir dramatiškai.

Toliau seka Vytenio valdymas, kuriam ir paskirsim šią laidą. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Aizkrauklės mūšis ir karas dėl Žiemgalos (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 750 metų nuo Karusės mūšio. Mes jau skyrėme dvi laidas šitam mūšiui – prie jo negrįšime. Tačiau po Karusės mūšio kovos nesibaigė. Traidenis (kaip mes jau užsiminėme praėjusioje laidoje) pasiekė svarbią pergalę prie Aizkrauklės ir tarsi tuo užbaigė tą žygį, kuris buvo pradėtas Karusės mūšiu.

Taigi, mes su istorike Inga Baranauskiene pakalbėsime apie Traidenio valdymo pabaigą ir jo laimėta Aizkrauklės mūšį. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo unikalus Karusės mūšis? (video) (3)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusioje laidoje mes pradėjome temą „Karusės mūšis“. Kalbėjome apie to mūšio metu valdžiusį valdovą – Traidenio atėjimą į valdžią, jo kilmę – ir priėjome prie paties mūšio. Šitą laidą mes skirsime būtent Karusės mūšiui.

Su mumis – istorikė Inga Baranauskienė.

Kaip įvyko tas didysis žygis? Jis iš tikrųjų siekė toli. Pats mūšis įvyko ant ledo, žiemą, tarp žemyninės Estijos ir Saremos salos – prie Muhu salos, o žygio metu kariuomenė turėjo pereiti per visą Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Traidenio iškilimo paslaptys (video) (2)

Inga Baranauskienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir įkopėme į 2020 metus, ir šiemet viena pirmųjų sukakčių yra 750 metų nuo Karusės mūšio. Jis įvyko 1270 m. vasario 16 d. Data kalendoriuje sutampa su kita žymia švente, kurią mes visi žinome, ir, ko gero, lieka jos šešėlyje. Bet šiandien mes apie ją būtent ir pakalbėsim.

Kalbamės su istorike Inga Baranauskiene.

Pradėsim pokalbį ne nuo pačio mūšio. Tai yra pirmoji didelė naujojo Lietuvos valdovo Traidenio pergalė. Traidenio Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos ir Lietuva (video) (21)

Dainius Razauskas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Jėzuitų misijos metais. Mes jau turėjom vieną pokalbį šia tema su mūsų svečiu Dainiumi Razausku – jis yra religijos tyrinėtojas. Kalbėjome apie jėzuitus – jis pakankamai kritiškai nusiteikęs jėzuitų ir ne tik jų atžvilgiu.

Bet vis dėlto jėzuitai vykdė misijas ir rašė ataskaitas. Šiandien mums tos ataskaitos yra žinių apie to meto Lietuvą šaltinis. Tad pakalbėkim ne tiek, ką jie blogai darė, bet vis dėlto, ką mes iš jų sužinom? Juk tose misijų ataskaitose yra žinių apie mitologiją, apie kaimą, apie tai, kuo gyveno žmonės.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Jėzuitų misijos Lietuvoje: vaikai naudoti prieš tėvus? (video) (31)

Dainius Razauskas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime dar viena šių metų tema: šiemet yra paskelbti Jėzuitų misijos metai. 1569 metais į Lietuvą atsikrausto jėzuitai ir netrukus įkuria Jėzuitų kolegiją, kuri vėliau išauga į universitetą.

Su mumis – religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jo požiūris į jėzuitus – skeptiškas.

„Jeigu visai atvirai pasakius, mano požiūris nėra atskirai į jėzuitus, o į tam tikrą santykį tarp žmonių. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: JAV lietuviai sovietmečiu ir po jo (video) (0)

Juozas Skirius | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pratęsime temą, skirtą pasaulio lietuvių metams. Jau aptarėme ir kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, ir išeivijos santykius su Lietuva nepriklausomybės metais. Deja, 1940 metais įvyko okupacija, ir tada išeivijos vaidmuo vėl pasikeitė. Kaip jis pasikeitė, ir ką išeivija darė okupacijos metais, vėl kalbėsime su istoriku Juozu Skiriumi, daugelio knygų apie išeiviją autoriumi, ypač JAV išeiviją. Štai naujausioji sintezė „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“, aišku, duoda atsakymus į tuos klausimus, bet mes juos išgirsime gyvai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Pirmoji Lietuvos Respublika ir JAV lietuviai (video) (0)

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsim vėl Pasaulio lietuvių metams skirta tema. Praėjusį kartą kalbėjom apie Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių paramą besikuriančiai Lietuvos valstybei, o dabar kalbėsim apie santykius tarp Amerikos lietuvių ir Lietuvos jau tai valstybei susikūrus, Tarpukaryje.

Su mumis kalbasi istorikas Juozas Skirius, daugelio knygų Amerikos lietuvių tema autorius, tame tarpe apie Lietuvos valdžios santykius su Amerikos lietuviais 1926–1940 metais, taip pat apibendrinanti studija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video) (3)

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime viena tema, bet skirta net dviem šiemet Seimo paskelbtiems metams, tai yra Laisvės kovų metams ir Pasaulio lietuvių metams.

Su mumis kalbėsis istorikas Juozas Skirius – daugelio knygų išeivijos tema autorius. Ypač išskirtina naujausioji, apibendrinanti monografija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Ji išėjo visai neseniai – pernai metais, tų metų išvakarėse. Turbūt mažai kas Lietuvoje šitokiu būdu pasitiko Pasaulio lietuvių metus – kapitalinis darbas…

Ir iš tikrųjų 1918 metai kaip tik yra beveik pradžia tų laisvės kovų Lietuvoje. Nors Amerikoje kovos nevyko, bet Amerikos lietuviai nebuvo abejingi. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mums sako ir kaip prarandami vietovardžiai? (video) (15)

Filomena Kavoliutė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs (be kitų sukakčių ir istorinių minėjimų) ir Vietovardžių metus. Vietovardžiai taip pat, be kita ko, yra istorijos šaltinis. Ta proga mes kalbamės su geografe, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto darbuotoja dr. Filomena Kavoliute. Ji nemažai tyrinėjo vietovardžius, naujausia jos knyga – „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ – apie jau išnykusius, panaikintus vietovardžius (kaimovardžius).

Ką iš tikrųjų galima pasakyti apie vietovardį – ką jis sako? Štai K. Būga vietovardžius yra pavadinęs „žemės kalba“. Ką ta žemė mums kalba vietovardžiais? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką sako naujausi Žemaitijos piliakalnių tyrimai? (video) (11)

Gintautas Zabiela ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt., J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet Seimas yra paskelbęs Žemaitijos metus, todėl šios laidos tema bus susijusi su Žemaitija. Kadangi laidos svečias – žinomas archeologas, piliakalnių tyrinėtojas iš Klaipėdos universiteto Gintautas Zabiela, pakalbėsim apie Žemaitijos piliakalnių naujausius tyrimus, kuriuos Gintautas ir vykdė.

Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio metais teko tirti keturis piliakalnius Žemaitijos teritorijoje – istorinėje Žemaitijoje. Garsiausias piliakalnis yra Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (8)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Tremties atmintis: sibiriečių, tremtinių ir kolaborantų perspektyvos (video) (6)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pasikalbėsime apie tremčių atmintį su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja rasa Čepaitiene.

Ką gi darė tie sovietiniai kolaborantai, kurie asmeniškai ir jų palikuonys dabar siekia sovietinio revanšizmo, juodindami tuos žmones, kurie kovojo prieš juos ar jų pirmtakus, tėvus? Tremtiniai yra pasisakę dėl Noreikos lentos grąžinimo. Tai buvo oficialus jų pareiškimas Ariogaloje. O štai sovietinė tardytoja Faina Kukliansky (kurios tėvas buvo ypatingų bylų tardytojas) yra kitoje pusėje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Turėjome savo dangų ir savo žemę (video) (12)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie dangišką temą, tai yra, ką senovės lietuviai žinojo apie žvaigždes ir apie dangaus skliautą. Su mumis studijoje – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Kas ta etnokosmologija ir ką ji tyrinėja? Ji susideda iš dviejų žodžių: ethnos – tauta, o kosmologija – tai apibendrintos žinios apie visatą, apie visumą. Ir, ką tauta mąsto apie visumą, apie pasaulį, apie dangų, apie dangaus šviesulius, ta mokslo sritis Lietuvoje gavo tokį vardą, nors pasaulyje ta sritis vadinama ir kitais vardais: etnoastronomija, arba kultūrinė astronomija, netgi dar kažkada buvo vadinama astroarcheologija, archeoastronomija. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Šaulių sąjunga – kitokia kariuomenė? (video) (6)

Mindaugas Nefas ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie Šaulių sąjungą, kadangi šie metai yra paskelbti Šaulių sąjungos metais ir Šaulių sąjungai sukanka 100 metų.

Su mumis – disertacijos „Šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919-1940 m.“, apgintos 2017 m., autorius Mindaugas Nefas.

Kas ta Šaulių sąjunga, kuo ji reikšminga? Ar tai nėra tiesiog viena iš visuomeninių organizacijų, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką A. Smetonos valdymas davė Lietuvai? (video) (9)

Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes tęsime pokalbį apie vieną žymiausių Lietuvos istorijos veikėjų, prieškario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, atsižvelgiant dar ir į tai, kad šie metai Seimo yra paskelbti Antano Smetonos atminimo metais.

Su mumis pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Praėjusioje laidoje mes aptarėme ankstyvąjį A. Smetonos veiklos etapą iki jo pirmojo išrinkimo prezidentu dar Lietuvos Taryboje. O susirinkus Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Antano Smetonos kelias į didžiąją politiką (video) (7)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais (nemažai atmintinų datų šiemet yra paskelbta), todėl mes šioje laidoje pakalbėsime apie Antaną Smetoną.

Kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku, mums jau gerai pažįstamu Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kas tas A. Smetona? Pradėkim nuo kilmės, nes seniau valdovai kildavo iš labai kilmingų giminių, šiuo atveju – ne taip. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaunas kaip laikinoji sostinė (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs ir Laikinosios sostinės atminimo metais, nes 1919 m. sausio 2 d. Lietuvos sostinė dėl karinių veiksmų buvo perkelta į Kauną ir ten užsibuvo faktiškai visą tarpukario laikotarpį – kiek gyvavo Pirmoji Lietuvos Respublika.

Apie šitą laikotarpį, apie tai, kaip Kaunas tapo laikinąja sostine, ką jis davė Lietuvai, mes kalbamės su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Taigi, kokios aplinkybės privertė Lietuvos sostinę perkelti į Kauną, kuriame ji niekada nebuvo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Nepriklausomybės kovos su lenkais (video) (3)

Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime apie vienas dramatiškiausių kovų Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijoje – kovas su lenkais. jos buvo ne tik nepriklausomybės kovos, bet faktiškai užsitęsė (bent jau pasyvia forma) beveik iki pat nepriklausomybės pabaigos.

Su mumis studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Kaip prasidėjo kovos su lenkais ir kokią jos reikšmę turėjo? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: kovose su bolševikais gimusi kariuomenė (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiandien toliau kalbėsimės apie Nepriklausomybės kovas, kadangi šiemet yra ir Nepriklausomybės kovų atminimo metai – jų šimtmetis (skaičiuojant muo 1919 metų).

Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto istorikas Algis Kasperavičius.

Pakalbėkim konkrečiau apie pačias kovas. Kaip jos prasideda? Iš pradžių Lietuvos nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 m. vasario 16 d. , ir kaip ir niekas nevyko… Skaityti toliau