Literatūra

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau

Žymus rašytojas J. Melnikas nenustoja stebinti (0)

Rašytojas Jaroslavas Melnikas | Asmeninio albumo nuotr.

„Kaip žiūrėti į mirtį? Likimą? Kur yra žmogaus laisvės ribos ir kas yra Dievas? Detektyvo žanras sukuria puikią dirvą apmąstymams šiomis temomis“, – teigia po kelerių metų pertraukos su nauja knyga grįžtantis rašytojas Jaroslavas Melnikas, stebinantis netikėtu posūkiu savo karjeroje. Ilgą laiką siurrealistine proza bei fantastiniais romanais garsėjęs autorius šiandien drauge su leidykla „Alma littera“ pristato skandinaviška dvasia persmelktą detektyvinį romaną „Adata“. Šiame kūrinyje susipina ir erotinės froidizmo šmėklos, ir žmogžudystė niūria dargana aptrauktame Vilniuje. Skaityti toliau

Berlyne pristatyta grafinė novelė „Sibiro haiku“ (0)

Knygos pristatymas Berlyne | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 15 d. Berlyno tarptautiniame literatūros festivalyje „Graphic Novel Day“ pristatyta iliustratorės Linos Itagaki ir rašytojos Jurgos Vilės grafinė novelė „Sibiro haiku“. Be lietuvių, savo kūrinius čia pristatė kūrėjai iš Austrijos, Belgijos, Italijos, Čekijos, Vengrijos ir Ispanijos. Renginyje žiūrovai galėjo susipažinti su autorėmis, sužinoti apie knygos kūrimo užkulisius, darbo eigą, skaitytojų reakcijas Lietuvoje ir užsienyje. „Sibiro haiku“ vokiečių kalba pasirodys kitų metų pavasarį.

Tarptautinis Berlyno literatūros festivalis vyksta 19-ąjį kartą.

Skaityti toliau

G. Genio istorinių romanų trilogijoje – sudėtingas Lietuvos istorijos tarpsnis (0)

žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.

„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau

Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą (2)

Pasisako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d., po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Pensininkų klubo nariai.

Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas įžymus poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą ir rašytoją Gediminą Skvarnavičių. Visos LŽS ir Pensininkų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Su tėčiu pasėdėti jo suole (0)

Regina Jasukaitienė Prie Prezidento A.Smetonos stalo | asmen. nuotr.

Mokyklinėje nuotraukoje savo tėtį-mokinuką atpažinau iš … judesio – kairės rankos linkio, išlikusio visą gyvenimą. Įgimta detalė, gauta gimstant ir kurios niekas niekad taip pat nepakartos. Vaikystės nuotraukų tėtis neturėjo. Šeima gyveno neturtingai, Juodvisinės kaimas – pamiškėje, žemė nederlinga, iš visų pusių krūmynai kemsynai, o miškas – vieni alksniai.

Nuotraukoje Lėno pradžios mokyklos mokinukai basi, berniukai rudinukėmis apsivilkę. Susispietę prie pastato, dengto šiaudais – mokykla buvo prisiglaudusi pas ūkininką. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekos lankytojai išsakė nuomonę apie būsimą knygos muziejų – „Bibliopolį“ (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2019 m. balandžio-gegužės mėnesį buvo vykdyta bibliotekos lankytojų apklausa dėl bibliotekoje kuriamo knygos muziejaus „Bibliopolis“. Bibliotekos lankytojams, dalyvavusiems bibliotekos renginiuose, buvo išdalytos anketos su klausimais, ką jie mano apie tokį muziejų (ar jis reikalingas, ką jame tikisi pamatyti, ko pageidautų šiame muziejuje ir pan.). Iš viso sulaukta 23 atsakymų. Visi atsakiusieji patvirtino, kad knygos muziejaus Vilniuje reikia. Būta ir itin entuziastingų atsakymų: „Taip, labai reikalingas“, „Būtinai!“, „Taip, be išlygų!“ Skaityti toliau

Pasirodė V. Prėskienytės-Diavaros knyga apie žmones, gyvenusius brukamame „rojuje“ (0)

Viktorija Prėskienytė-Diavara (Diawara) „Džiaugsmo ašaros“ | Lietuvos rašytojų sąjungos nuotr.

Antroji Viktorijos Prėskienytės-Diavaros (Diawara) knyga – apsakymų rinkinys „Džiaugsmo ašaros“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) – tai pasakojimai iš pokarinio laikotarpio, rašytojos jaunystės metų, tai daugelį metų brandintos istorijos. Pagrindinės knygos veikėjos – jaunos moterys. Jos gyveno tuo metu, kai tvyrojo užslėpta neapykanta okupantams, kai netrūko ir keliaklupsčiaujančių prieš juos. Pilkoje, be prošvaisčių sovietinėje kasdienybėje tokia buvo išdavystės kaina, jeigu nenorėjai likti nuošaly nuo privilegijuotųjų. Skaityti toliau

Nidoje vyks kultūros vakaras skirtas 90-oms K. Balmonto ir V. Krėvės draugystės metinėms paminėti (0)

kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“ | Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus nuotr.

Rugpjūčio 6 d., antradienį, 18 val., Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) įvyks Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus rengiamas kultūros vakaras „Bičiulystės atspindžiai“. Tai vienas iš ciklo „Pasaulio įžymieji – V. Krėvės bičiuliai“ renginių, skirtas poeto Konstantino Balmonto ir rašytojo Vinco Krėvės 90-osioms draugystės metinėms paminėti. Dviejų talentingų kūrėjų bičiulystė užsimezgė K. Balmontui gyvenant Prancūzijoje.

Konstantinas Balmontas – poetas simbolistas, rašęs rusų kalba ir vienas pirmųjų vertęs į ją lietuvių autorių tekstus, taip Skaityti toliau

Psichologės atskleidė, kaip tėvams reiktų bendrauti su paaugliais vaikais (0)

Knygos „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ viršelis | „INK agency“ nuotr.

Tėvų ir jų paauglių vaikų santykiai tarsi amerikietiški kalneliai. Vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi negalėdami surasti kompromisų. Psichologės ir knygų tėvams autorės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė sako, kad dažnai pamirštame, jog su paaugliu svarbu bendrauti kitaip nei su vaiku. Kai tarpusavio santykiai tampa įtempti, norint išvengti potencialios krizės šeimoje, teks papildyti žinių bagažą ir kaip reikiant pasistengti. Tam, kad paauglystės laikotarpį išgyventi būtų lengviau, psichologės sukūrė tikrą išgyvenimo gidą tėvams. Specialistės pristato Skaityti toliau

Prof. Boguslavas Gruževskis apie laimę (video) (0)

Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius Boguslavas Gruževskis | VU nuotr.

Pokalbių cikle „Viena tema“ nagrinėjama viena tema, neturinti vieno atsakymo. Pokalbio vedėjas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas pasikvietė Lietuvos darbo rinkos tyrimų instituto vadovą profesorių Boguslavą Gruževskį. Pokalbis sukosi apie prof. B. Gruževskiui akademiškai artimą temą – laimę.

G. Dabašinskas pabrėžė, kad vienas svarbesnių dalykų kalbant apie laimę yra vaizduotė – fantastiniai romanai, įsivaizdavimas, kaip galėtų būti geriau. Kita vertus, gyvenimas, tikrovė lieka su tam tikra nelaimės doze. Skaityti toliau

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius (0)

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius | R. Jakaičio nuotr.

Liepos 31 d., 18 val., Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba kviečia į susitikimą su gamtininku, edukologu, biologu, parašiusiu knygų vaikams ir suaugusiems, skirtų gamtos pažinimui – Almantu Kulbiu GAMTA PO STOGU ciklo renginyje „Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius“.

Renginys, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, vyks Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25).

Po A. Kulbio knygos „Medžiai milžinai“ pristatymo renginio dalyviai įmins bent kelias žaliųjų milžinų paslaptis. Tai pat gebės atsakyti į tokius klausymus kaip: „Jei tikra žolė – bananas gali praaugti kelių aukštų namą, tai kokie užauga tikrieji milžinai arba kada atsirado pirmieji medžiai? Ir sužinos dar daug visokių įdomybių apie medžius. Skaityti toliau

Išleista nauja knyga 1941 metų Vilkijos geto aukoms atminti (1)

Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygos „Vilkijos getas 1941 metais“ viršelis. Dailininkas Albertas Broga | Leidėjų nuotr.

Nauja Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knyga „Vilkijos getas 1941 metais“ skirta sunaikintų per holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 Skaityti toliau

D. Šlekys: Lietuvos ir Vakarų šalių požiūris į karą skiriasi (1)

Deividas Šlekys | vu.lt nuotr.

Ką manome apie karą ir su kuo jį siejame? Kuo skiriasi lietuviškoji karo samprata nuo kitų Vakarų šalių? Kokie bus ateities karai? Į šiuos ir panašius klausimus atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas doc. dr. Deividas Šlekys.

„Lietuvoje vyrauja egzistencinio karo samprata, kuri esmingai skiriasi nuo Vakaruose dominuojančios instrumentinės karo interpretacijos. Jeigu Vakaruose karas laikomas įrankiu, kuris yra naudojamas tik pačiu ekstriniu atveju ir turi būti visais įmanomais būdais ribojamas, tai lietuviškame mentalitete karas yra tragiškas, Skaityti toliau

Pristatoma pirmoji M. Lasinsko knyga „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ (0)

M. Lasinkas | KAVB nuotr.

Liepos 4 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žolininko, lektoriaus Mariaus Lasinsko knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ pristatymas. Į pažintinę kelionę nuostabiu vaistažolių taku kviečiami visi!

Vaistininko, žolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento, sveikatinimo veiklos „Mariaus žolelės“ įkūrėjo, VDU ŽŪA doktoranto Mariaus Lasinsko leidinyje pristatomos populiariausios vaistažolės (čiobrelis, mėta, jonažolė, ramunė, liepa, gaurometis, medetka, Skaityti toliau

Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės (0)

Juozas Vilčinskas | mab.lt nuotr.

Liepos 2 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2019-ųjų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais proga, pirmąkart bus pristatyta inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis.

Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis, istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį Skaityti toliau

Ką naujo atskleidžia lituanistinio XVI–XVIII a. paveldo tyrimai? (0)

Jono Bretkūno „Postilė“ | ktu.lt nuotr.

Gyvybingi archyvų šaltiniai pateikia vis naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus. Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė atskleidė iki šiol nežinotų duomenų apie XVI XVIII a. Mažosios Lietuvos lituanistinį paveldą.

„Archyvuose iki šiol galima aptikti naujų žinių apie Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Jokūbą Perkūną, Henriką Lyzijų, Jokūbą Brodovskį, Got­fry­dą Ostermejerį ir Mažosios Lietuvos kūrėjus.

Skaityti toliau

Kviečiama teikti paraiškas pirmosios knygos konkursui (0)

Knygos vaikams | Pixabay nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programos pilotinį projektą „Knygų startas“, kurio tikslas aprūpinti naujagimių sulaukusias šeimas pirmosiomis knygomis ir metodine medžiaga apie ankstyvojo skaitymo naudą, kviečia rašytojus ir dailininkus sukurti paveikslėlių knygą, atitinkančią 0‒3 metų vaikų psichologinės ir motorinės raidos, ankstyvojo amžiaus recepcijos ypatumus, poreikius ir interesus. Skaityti toliau

Klaipėdoje veikti pradės pirmasis Lietuvoje bibliotekos knygomatas (0)

Knygomatas | klavb.lt nuotr.

Lietuvos vartotojai jau priprato prie paštomatų, vilniečiai išbando „Barboros“ maistomatus, o klaipėdiečiai taps pirmaisiais, kurie knygas skaityti galės pasiimti iš knygomato.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka pirmoji šalyje visuomenei pristato naują paslaugą – automatizuotą knygų išdavimo sistemą – knygomatą. Bibliotekos lankytojams, turintiems skaitytojo pažymėjimą, nuo šiol pasiimti naują leidinį bus labai paprasta ir patogu – tai bus galima padaryti ne bibliotekoje, o prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kur birželio 26 d. bus pristatytas pirmasis knygomatas. Skaityti toliau

Išleista pirmoji lietuvių autorių knyga apie džiazo istoriją vaikams (0)

Knygos „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?!“ eskizas

Birželio 18 dieną, 16.30 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks pirmosios lietuvių autorių knygos apie džiazo istoriją vaikams pristatymas. „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?!“ – gausiai iliustruota, nuotaikinga knyga kartu su kūrybinėmis užduotimis vaikams, natomis, muzika. Pridėtoje laikmenoje, garsinėje knygos medžiagoje – žinomiausi džiazo muzikos standartai, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ vaikų atliekamos populiarios džiazo melodijos, pamokos kaip svinguoti, pagrindiniai džiazo muzikos terminai. Skaityti toliau

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį (0)

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje lankėsi VšĮ „TV vizijos“ kūrybinė grupė, kurianti dokumentinį filmą apie kraštietį Antaną Bielinį – spalvingos biografijos šviesuolį, pažįstamą kaip savojo krašto tautosakos rinkėją. Archyvuose saugoma daugybė jo užrašytos etnografinės medžiagos, pasakojimų, dainų. Lietuvos visuomenei jis žinomas kaip tikras patriotas, pradėjęs lietuvybės puoselėjimo veiklą lenkmečiu, persekiotas už lietuviškos spaudos platinimą. Vėliau, keičiantis valdžioms, už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Armijos veikloje ištremtas į Sibirą, kur praleido daugiau kaip dešimt metų. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (31)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau

G. Jakavonis. Kodėl prie Vyriausybės rūmų stovi paminklas Vincui Kudirkai? (5)

V.Kudirkos tiltas? | Alkas.lt koliažas

Keistas klausimas. Todėl, kad Vincas Kudirka yra „Tautiškos giesmės“, tapusios mūsų valstybės himnu, autorius, atsakytų daugelis. Tik retas dar prisimintų, kad V.Kudirka kaip kūrėjas reiškėsi ne tik poezijoje, o ir prozoje, publicistikoje, net muzikoje.

Turėjau puikią literatūros mokytoją, kuri mus, besimokančius tarybinių laikų mokykloje, sugebėjo įtikinti, kad viską, ką parašė „Tautiškos giesmės“ autorius, reikia skaityti labai atidžiai, akcentuodama „Lietuvos tilto atsiminimus“. Klasėje, pamokose ne kartą analizavom šį satyrinį apsakymą, gavę užduotį kūrėm rašinius šia tema.

Trumpai priminsiu šio satyrinio apsakymo turinį. Stovėjusį per Šešupės upę pastatytą tiltą rusų valdininkai Rylosujev, Kopeikoliubov, Nikčemnicki, Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą (3)

1918 m. M. Šalčius Japonijoje (pirmas iš dešinės) | Voruta.lt nuotr.

Gegužės 26-ąją sukako 79-eri metai, kai Lietuva neteko garsaus žurnalisto, keliautojo, visuomenės veikėjo ir savo krašto garsintojo Mato Šalčiaus. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, dabartiniame Prienų rajone, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. Neseniai, gegužės 17 d., Prienuose įvyko konferencija, kurios pavadinimas parinktas pagal kažkada laiškuose artimiesiems parašytus žodžiu „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“. Joje buvo skaitytas humanitarinių mokslų daktaro, prof. Benedikto Šetkaus pranešimas apie M. Šalčiaus gyvenimą ir veiklą. Skaityti toliau

Gėlių dienai – 100 metų (0)

Gėlių dienai – 100 metų | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau

Paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai (0)

| Lietuvos leidėjų asociacijos nuotr.

Gegužės 22 d. vakarą, Briuselyje, buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų:

Laura Fredentaler (Laura Fredenthaler) Austrija, Pija Leino (Piia Leino) Suomija, Sofy Daul (Sophie Daull) Prancūzija, Reka Man-Varegi (Réka Mán-Várhegyi) Vengrija, Beka Adamašvili (Beqa Adamashvili) Sakartvelas, Nikas Krysas (Nikos Chryssos) Graikija, Žana Karson (Jan Carson) Airija, Džiovani Dozini (Giovanni Dozzini) Italija, Daina Opolskaitė Lietuva, Marta Dzido Lenkija, Skaityti toliau

Žurnalui „Karys“ – 100 metų (1)

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau