Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Literatūra

Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas (1)

leidėjų nuotr.

Sausio 27 d. 16.30 val.  Kauno įgulos karininkų ramovės (A.Mickevičiaus g. 19), Kunigaikščių salėje, vyks Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – Istorijos paveldo metraščio 8 tomo pristatymas. Dalyvaus Sigitas Birgelis, metraščio vyr. redaktorius, Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas, Nijolė Birgelienė, metraščio sekretorė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Benjaminas Kaluškevičius. Pranešimus skaitys: Jūratė Čirūnaitė (tema) Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė (tema) „Ko pravirko ąžuolai“ – A. Ramanausko-Vanago suėmimo 60-mečiui. Skaityti toliau

Didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovai tyrinės Lietuvos kultūros žemėlapį (0)

Vokietijjos vaiku leideju vizitas_LKI.Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės foto

Ruošiantis išskirtiniam Lietuvos kultūros pristatymui šių metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje kovo gale, Lietuvos kultūros institutas rengia dvylikos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų vizitą, kurio metu žurnalistai ne tik susipažins su daugeliu Leipcige pristatomų kūrėjų, bet ir ištyrinės Vilniaus bei Kauno miestus, atras sąsajas tarp mūsų šalių ir patirs žiemos gamtos grožį tolėliau nuo didmiesčių.

Sausio 23-27 dienomis į Lietuvą atvyks didžiųjų Vokietijos nacionalinių dienraščių, televizijos ir radijo kanalų, kultūros portalų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, Skaityti toliau

Nacionalinė biblioteka kviečia į susitikimą su Violeta Palčinskaite (0)

Violeta Palčinskaitė | V. Braziūno nuotr.

Sausio 17 d., antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Konferencijų salėje (V a.) vyks susitikimas su Violeta Palčinskaite. Renginyje bus pristatyta rašytojos atsiminimų knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose.

Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai bei klystkeliai, prisiminimai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus.

Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas (0)

Knygos Kursiu nerija kaip sazine.pristatymasSausio 19 dieną, 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje „Gerlacho palėpėje“  (H. Manto g. 25, Klaipėda) vyks knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas, kuriame dalyvaus ir knygos autorius – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Kuršių nerija kaip sąžinė“ tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dviejų kūrybinių metų rezultatas. Tai knyga apie vertybes dviejų valstybių rankose. Leidinyje pristatyti Kuršių nerijos, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės, išskirtinės visuotinės vertės elementai, nepaisant juos skiriančių valstybinių sienų. Skaityti toliau

Įdomusis paveldas. Panemunės pilis: pavadinimų daug, pilis – vienintelė! (0)

turistopasaulis.lt nuotr.

Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta, Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.

Perskaitę Vilniaus dailės akademijos knygelę „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ sužinosite visas pilies kaitos peripetijas: statybas ir perstatymus, nuosmukius ir pakilimus keičiantis šeimininkams.

Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

A. Guščius. Pamatinis statusas „Karalystėje“ (0)

Petras Dirgėla (1947-2015) | wikipedia.org, R. Tamošaičio nuotr.

Opių klausimų ir dėl Lietuvos praeities, ir dėl jos ateities nestokojama.  Neseniai išėjo dialogo knyga Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas.  Vilnius, „Naujasis Židinys-Aidai“, 2016.

Joje aplankytas jau sergantis Petras Dirgėla atsakė į lakoniškai pateiktus antikinę filosofiją studijuojančiojo V. Bartninko klausimus. Klausimai siauri, bet atsakymai platūs, juose ir asmeninė rašytojo patirtis, ir apmąstymai apie istorinį Lietuvos likimą.  Knyga buvo aptarta Rašytojų sąjungoje, – susirinko daug rašytojų, skaitytojų.  Apie knygą parašė rašytoją gerai pažinojusi ir jo kūrybą giliai išmananti profesorė Jūratė Sprindytė Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

K. Barėno literatūrinis apdovanojimas – K. Kazijevaitei-Astratovienei (0)

Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė | V. Braziūno nuotr.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia susipažinti su jauna autore, 2016 m. išleidusia išskirtinę knygą. Autorę domina istorijos, tikresnis jai – vaizduotės pasaulis. Tai – Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, apysakos „Septynios kartos“ kūrėja, už kurią komisijos sprendimu jai skirtas 2016-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinis  apdovanojimas.

Apdovanojimoteikimo šventė vyks 2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienį) 17 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Respublikos g. 14, Panevėžys). Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

„Laikinoji sostinė 10/160“ – kvietimas susipažinti ir iš naujo įsimylėti (0)

katalogas_lauko-parodu-virselis_istorineprezidentura-lt

Gruodžio 15 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko naujo leidinio „Laikinoji sostinė 10/160“ sutiktuvės. Miestiečių ir miesto svečių teismui buvo atiduotas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai/savininkai. Savo įžvalgomis dalinosi istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis, vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis.

Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugės rengėjai: svarbiausia – parodyti, kiek daug pasaulyje Lietuvos (0)

Vilniaus knygu-muge_2017Vasario 23–26 d. vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė lankytojus kvies kalbėtis, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame. Mugės rengėjų teigimu, tokia plati tema – tai atviras kvietimas pokalbiui, įkvėptas noro atrasti, kiek daug esame sukūrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.

„Lietuviški ženklai pasaulyje“ – galimybė apžvelgti, kur esame

Lietuvos literatūros ir tautosakos Instituto (LLTI) leidybos centro vadovo ir mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio teigimu, Skaityti toliau

Rašytojų sąjungos premija paskirta poetei Giedrei Kazlauskaitei (0)

Giedrė Kazlauskaitė | LRS nuotr.

26-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetei Giedrei Kazlauskaitei už naujausią eilėraščių rinkinį „Singerstraum“.

Apdovanojimas kaip visada bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

1980-aisiais gimusi G. Kazlauskaitė – poetė, literatūros kritikė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė, yra išleidusi apsakymų knygą „Sudie, mokykla“ (2001 m.) bei tris poezijos rinkinius – „Heterų dainos“ (2008 m.), „Meninos“ (2014 m.) ir „Singerstraum“. Už kūrybą poetė pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Lietuvos diplomato knyga – tarp dešimties geriausių istorinių knygų Lenkijoje (0)

URM nuotr.

Lenkijos nacionalinės bibliotekos Krasinskių rūmuose gruodžio 9 dieną įvyko iškilmingas geriausios metų istorinės knygos paskelbimas. Tarp dešimties knygų pristatytų garbingam Kazimiero Močarskio (Kazimierz Moczarski) apdovanojimui gauti pateko ir Lietuvos diplomato Audriaus Žulio knyga „Lenkija Lietuvos užsienio politikoje 1938–1939 m. Diplomatijos istorijos studija“.

Zofijos ir Kazimiero Močarskio fondas, Lenkijos nacionalinis kultūros centras ir rėmėjai jau aštuntus metus rengia šį konkursą. Pristatytas knygas įvertino iš žinomų istorikų sudaryta komisija.

Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Atsinaujinęs kultūrinis gidas „Vilniaus skulptūrų kelias“ kviečia į kalėdinį pasivaikščiojimą sostinėje (0)

knyga-vilniaus-skulpturu-kelias_mmcentras-lt

2016 metus Modernaus meno centras (MMC) baigia pristatydamas naują knygą – menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės parengtą kultūrinį gidą „Vilniaus skulptūrų kelias“. Tai jau trečias, atsinaujinęs itin didelio populiarumo sulaukusios knygos leidimas, papildytas naujais faktais ir 2014-2016 m. pastatytų skulptūrų istorijomis. Artėjant Kalėdoms autorė kviečia atsinaujinusio „Vilniaus skulptūrų kelio“ įdomybes atrasti keliaujant pamėgtais šventiškais sostinės keliais.

Pasak J. Marcišauskytės-Jurašienės Kalėdų maršruto skaitytojai neras knygoje, tačiau jis gali tapti įkvėpimu patiems planuoti sau įdomius pasivaikščiojimus sostinėje ir išmėginti kultūrinio gido naujienas, pavyzdžiui, „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ maršrutą. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose pristatyta knyga apie Lietuvos muziejų istoriją (nuotraukos) (0)

Valdovų rūmuose pristatyta knyga apie Lietuvos muziejų istoriją | D. Lopetaičio, V. Morkvėno nuotr.

Antradienio vakarą sostinės Valdovų rūmų Renenanso salėje atiduota duoklė šalies kultūrai ir istorijai – iškilmingai pristatyta monografija „Lietuvos Muzeologija“. Didelės apimties knygoje sudėta turtinga mūsų šalies muziejų istorija, pateikiami būdingiausi Lietuvos muzeologijos raidos bruožai nuo  XVIII a. iki  XXI a. antrosios pusės. Renginyje ypatingai pagerbta ir knygos autorė – doc. dr. Nastazija Keršytė (1948-2016). Mokslininkė šios knygos pati, deja, nespėjo pabaigti, tad jos darbą perėmė kolegos.

Renginio metu gausiai susirinkusiems svečiams savo performansus atliko senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis“,  pianistas Darius Mažintas, smuikininkė Agnė Doveikaitė bei primarijus Nerijus Juška. Oficialią vakaro dalį vedė Skaityti toliau

75-ąjį gimtadienį švenčiantis signataras R. Gudaitis Seime pristatys savo naują knygą (0)

gudaitis_krantai

Signataras Romas Gudaitis savo 75-ąjį gimtadienį įprasmins išskirtiniu renginiu. Gruodžio 9 d. 13.30 val. sukaktuvių proga Seime jis pristatys savo naują knygą „Vytauto vergo įdagas. Rudnia iškeliauja į dangų“. Seimo skaitykloje bus atidaroma ir R. Gudaičio knygų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui – 75“.

Naująją R. Gudaičio knygą sudaro istorinė apysaka „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių ciklas „Rudnia iškeliauja į dangų“. Apysakoje „Vytauto vergo įdagas“ netikėtu kampu atskleidžiamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, išryškinamos jo vidinės dramos, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

Susitikimas su ukrainiečių rašytoju Andrejumi Kurkovu (0)

rasytojas_kurkovas_lnb-lt

Gruodžio 1 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), III a. erdvėje prie vitražo, vyks susitikimas su garsiu Ukrainos rašytoju Andrejumi Kurkovu. Autorius pristatys naujausią savo romaną „Šengeno istorija“, pasakojantį apie Europą ir lietuvius joje. Knygoje daug dėmesio skiriama lietuviškoms tradicijoms, subtiliai atskleidžiami lietuviško charakterio ypatumai. Romano veiksmas vyksta Lietuvoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Pasak A. Kurkovo: „Pro pakeltus Šengeno šlagbaumus tūkstančiai lietuvių išvyko sutirpti bendrame Europos kultūros buljone.“

A. Kurkovas – daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis Ukrainos rašytojas, daugiau nei 20-ies knygų, scenarijų autorius, žurnalistas. Jo knygos išverstos į 36 pasaulio kalbas, tarp jų ir lietuvių:

Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Bistrampolio dvare paminėtos H. Senkevičiaus 100-osios mirties metinės (video) (1)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Panevėžio rajone esančiame Bistrampolio dvare paminėtos, šeštosios istorijoje (1905 m.), Nobelio premijos laureato, lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus 100-osios mirties metinės.

Dvare, kuriame lankėsi rašytojas, atidengta atminimo lenta, surengta diskusija apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Rašytojas H. Senkievičus šiame dvare yra lankęsis pas giminaičius. Čia 1884–1986 m. pradėjo rašyti romaną „Tvanas“. Skaityti toliau

26 naujos knygos padės Vokietijai atrasti ir pamilti Lietuvos kultūrą (4)

ambasadoje-berlyne-leipcigo-mugei-artejant_renato-neverbicko-nuotr

1997 m., kuomet kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuvai pirmą kartą buvo suteiktas išskirtinis dėmesys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, buvo pristatytos viso labo 5 lietuvių autorių knygos, išleistos vokiečių kalba. 2017 metais šimtus tūkstančių knygų gurmanų sutraukiančios šventės epicentre bus net 26 knygos – tarsi 26 langai į netrukus 100-metį švęsiančios Lietuvos kultūros istorijos peizažą, 26 kvietimai vokiečių skaitytojams ryškinti ir turtinti daug kuo artimos šalies pažinimo žemėlapį. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti (0)

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti vaikų literatūros kūrinius, kritikos darbus, vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikų literatūros premijai gauti.

Premijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą ir knygų skaitymą. Skaityti toliau

Vytauto Kubiliaus premija skirta literatūrologei Solveigai Daugirdaitei (0)

solveiga-daugirdaite_v-braziuno-nuotr

Minint vieno žymiausių XX a. lietuvių literatūrologų Vytauto Kubiliaus 90-ąsias gimimo metines, jo vardo premija įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Solveigai Daugirdaitei. Premija įvertinta literatūrologės studija „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre`u“ bei literatūros ir kultūros tekstai, svarstantys aktualius literatūros recepcijos,  funkcionavimo sociume klausimus. Skaityti toliau

Parengta Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui skirta virtuali paroda (0)

lnb_rasytojai_lnb-lt

Lietuvių ir anglų kalbomis parengta paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septyni dešimtmečiai istorijos“ kviečia lietuvių išeivijai ir literatūrai svetur neabejingus skaitytojus ir tyrėjus pakeliauti šios organizacijos veiklos keliais.

Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų ji veikė Lietuvoje, o 1946 metais nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukę

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth