Devyniasdešimt neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigų užsienyje pasieks valstybės lėšos lituanistiniam vaikų ir suaugusiųjų švietimui.
Valstybės paramą gaus 32 lituanistinio švietimo įstaigos Didžiojoje Britanijoje, 15 JAV, 8 Norvegijoje, 6 Ispanijoje , 4 – Airijoje ir Vokietijoje, 3 Švedijoje, 2 Australijoje, taip pat Argentinos Kordobos mokykla, Armėnijos Jerevano mokykla, Čilės lituanistinė mokykla, Graikijos, Sakartvelo, Islandijos, Singapūro, Taivano, Turkijos, Italijos, Japonijos, Kanados, Kazachstano Karagandos, Liuksemburgo, Urugvajaus lituanistinės mokyklos.
„Lietuva prisideda prie lituanistinio švietimo išlaikymo ir stiprinimo pasaulyje, nes norime padėti užsienyje gyvenantiems lietuviams ar jų vaikams, vaikaičiams išsaugoti tvirtus saitus su Lietuva, būti šalies ambasadoriais.
Valstybės parama padeda pritraukti į lituanistinio švietimo veiklas daugiau vaikų, plėsti užsiėmimų įvairovę “, – sako viceministras Ramūnas Skaudžius.
Užsienyje veikiančios neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklos, vykdančios lituanistinio švietimo programas, Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis remiamos nuo 2023 metų.
Kasmet vienam vaikui apskaičiuojamas bazinis lituanistinio švietimo lėšų dydis.
Lėšas gali gauti tos lituanistinio švietimo įstaigos, kurios registruotos Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registre, o jų mokiniai – Mokinių registre, ir jų vykdomos programos atitinka bendruosius lituanistinio švietimo programų bruožus.
Lėšos lituanistinio švietimo įstaigai pervedamos einamiesiems kalendoriniams metams, lituanistinio švietimo įstaigai ir ministerijai pasirašius lituanistinio švietimo programų finansavimo ir vykdymo sutartį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lituanistinėms mokykloms šiemet skyrė beveik 1,7 mln. Eur, tai panaši suma, kaip ir pernai.
Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, užsienyje veikia 238 neformalios lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 9 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba per 1 000 mokytojų.
Tuščias pinigų švaistymas.
Komentuotojas ,,Šiaip” yra visiškai neteisus. Vis dėlto kyla klausimas: kodėl tik 7,5% išvykusių lietuvių vaikų lanko minėtas lituanistines mokyklėlias ? Ir dar viena- lietuvių etninėse žemėse Lenkijoj puikiai veikia normalios lietuviškos mokyklos ,įskaitant ir lietuvišką licėjų Punske bei yra daug aukštos kokybės lietuviškų ansamblių.Tad,kas nutiko,kad šio krašto lietuviškos kultūros sklaidos pateikti projektai 2024m. visiškai negavo finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos? O kaip bus su minėtų lietuviškų mokyklų finansine parama iš Lietuvos,nes Lenkijos kasmet priskirti finansai visiškai neužtikrina,deja, lietuviško švietimo poreikių.