Kokie kraštovaizdžio išskirtinumai yra įamžinti padavimuose? Kokios tikrovės sąsajos su padavimais?
Šie klausimai keliami Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išleistame leidinyje „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Darius Ramančionis minėto leidinio straipsnyje „Gamtinio kraštovaizdžio atspindys padavimuose“ apžvelgia Šiaulių apskrities kraštovaizdį, gamtą ir bando susieti tai su padavimuose užrašyta atmintimi.
Straipsnį „Gamtinio kraštovaizdžio atspindys padavimuose“ galite paskaityti elektroninėje leidinio „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“ versijoje, o taip pat pasiklausyti Audioteka.lt garsiniu formatu.
Geriausiai klausytis per Audioteka.lt mobiliąją aplikaciją.
Šiaulių kraštas yra trijų upių Ventos, Nemuno ir Lielupės takoskyroje.
Čia trijų upių baseinais teka Dubysa, Venta, Mūša – didžiausios krašto upės – su intakais ir maitina didžiąsias Lietuvos bei Latvijos upes.
Šiaulių krašte yra didžiuliai pelkynai: Didysis tyrulis – trečia pagal užimamą plotą pelkė Lietuvoje, Praviršulio tyrulys – penkta, Rėkyvos pelkynas – aštuntas, Mūšos tyrelis, Kamanų pelkė.
Padavimuose pelkės minimos kaip velnių ir laumių buveinės.
Padavimuose kraštovaizdis ir istorinė atmintis dažniausiai išreikšta per gamtos reiškinius: audras, perkūnijas, potvynius, liūtis ir išskirtines kraštovaizdžio vertybes: slėnius, daubas, upes, ežerus, pelkes, kalnus, akmenis, šaltinius.
Padavimai apie iš po žemės išsiliejusius ežerus gali būti siejami su termokarstinės kilmės ežerais.
Šie ežerai atsirado ištirpus po žeme palaidotiems nuo ledyno atskilusiems ledkalniams, žemės paviršiui įsmukus ir prisipildžius vandeniu.
Tokias su ežerėliais ar užpelkėjusias daubas žmonės dar vadina velniaduobėmis.
Padavimuose menami įvykiai, kai vanduo, iš po žemės plūstantis stulpais, užlieja bažnyčias ir miestus (padavimas apie Talkšos ežerą).
Prasmegusį dvarą žmonės mena padavime apie vieno didžiausių Lietuvoje šaltinių Svilės versmes, trykštančias iš po žemės.
Šiaulių krašte įspūdingiausi toliai atsiveria nuo aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų šventkalnio.
Ne veltui šis kalnas apipintas daugybe padavimų apie jį pylusius milžinus, užneštas šventyklas, palaidotas kariuomenes, šalia priverktą Bulėnų ežerą.
Siekiant išsaugoti padavimais apipintas gamtos ir kultūros vertybes, prigimtinį kraštovaizdį, gyvosios gamtos įvairovę, yra įsteigtos saugomos teritorijos.
Skaitytojai ir klausytojai naujausiame leidinyje „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“ galės daugiau sužinoti apie nematerialias kultūros vertybes – ne tik apie gamtinio kraštovaizdžio atspindžius padavimuose, beti ir apie užpustytus Kuršių nerijos kaimus, apie sielininkystę Nemune, apie šilinių dzūkų grybavimo tradicijas, apie gamtos atspindžius Užgavėnese ir kt.
Anksčiau išleistus leidinius apie saugomų teritorijų vertybes taip pat galima rasti Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro skaitykloje, nacionalinių parkų ir rezervatų direkcijose, lankytojų centruose.
