Seimo lankytojų centre pristatoma paroda „Didžiojo tikslo link“, kurią parengė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.
„Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais.
Be pasakojimo apie ją neįmanoma papasakoti XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorijos.
Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje ši konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis“, – pažymi parodos rengėjai.
Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. XIX amžiuje prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi.
Tautinį identitetą formavo knygnešių epocha, nelegaliai platinama lietuviška spauda. Ryškus to meto fenomenas – pirmasis viešas spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“.
Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų skraistės ir vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninio veikimo svarbą ir laukė tinkamo momento, kad įgyvendintų Lietuvos viziją.
Netrukus susiklostė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui įgyvendinti. Pasaulio tvarką pakeitė Pirmasis pasaulinis karas.
Lietuvos teritoriją nuniokojęs karas dalį gyventojų privertė pasitraukti iš Lietuvos teritorijos į Rusijos gilumą, toliau nuo karo veiksmų vietos.
Siaučiant Pirmojo pasaulinio karo audroms vis garsiau veržėsi reikalavimas siekti Lietuvos nepriklausomybės.
Beveik vienbalsiai šį reikalavimą palaikė Lietuvoje likę lietuviai, Rusijos gilumoje atsidūrę lietuvių pabėgėliai, taip pat lietuvių emigrantai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje Pirmojo pasaulinio karo negandos paskatino lietuvių šalpos organizacijų kūrimą.
Jose dalyvavę lietuviai kėlė ir politinius tikslus.
Ypač reikšmingas vaidmuo teko Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti, kuri teikė karo pabėgėliams pastogę, medicininę pagalbą, rengė maisto tiekimą, dalijo labdarą.
Šios draugijos vadovybė brandino ir propagavo lietuvių atstovybės sukūrimo sumanymą. Taip gimė idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje.
Lietuvių konferencijai rengti į Vilnių 1917 m. rugpjūčio 1–4 dienomis buvo sukviestas konferencijos Organizacinis komitetas.
Jį sudarė Vilniuje likę lietuvių veikėjai, taip pat buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos apskričių.
Komitetas aptarė, kaip į Lietuvių konferenciją Vilniuje bus sukviesti delegatai, sudarė Konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą.
Vokietijos okupacinė valdžia neleido rengti rinkimų, todėl Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“.
Konferencijos organizacinį darbą atliko Tvarkomoji komisija, kuri rūpinosi Konferencijai tinkamos salės paieškomis, dalyvių pasitikimu ir apgyvendinimu, maitinimu, konferencijos iždu, dalyvių registracija.
Į Lietuvių konferenciją Vilniuje buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau į konferenciją atvyko 222. Parodoje pristatomas dalyvių išsilavinimas, amžius, profesijos, teritorinis atstovavimas.
Parodoje rodomos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.
Parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki gruodžio 30 d. pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–15.45 val. Įėjimas laisvas.
