Etninės kultūros globos taryba siūlo iš esmės tobulinti Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą dėl šiuo metu derinamo Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto. Šį projektą parengusi Kultūros ministerija atmetė beveik visas EKGT anksčiau pateiktas pastabas dėl projekto trūkumų. EKGT nuomone, dauguma paaiškinimų dėl pastabų atmetimo yra abejotini, todėl ji savo pastabas išdėstė pakartotinai.

Viena iš svarbiausių pastabų – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte vengiama termino etninė kultūra. EKGT nuomone, šiame dokumente atsirandančių menkų užuominų apie etninę kultūrą nepakanka siekiant etninės kultūros valstybinės globos įtraukimo į bendrąją kultūros politiką. Taip pat trūksta tikslu, uždavinių ir priemonių, kuriais remiantis būtų įgyvendintas tautinio tapatumo siekis.

Kita pastaba – projekte būtina labiau pabrėžti Seimui atskaitingų ekspertinių institucijų (EKGT, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos) vaidmenį kultūros politikos kūrime.

Dar vienas reikšmingas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto trūkumas – neaiškus kultūros sričių apibrėžimas, nenurodant konkrečių kultūros sričių. EKGT nuomone, atsisakant aiškiai įvardyti atskiras kultūros sritis prasilenkiama su kitų valstybių (pvz., Estijos, Latvijos, Danijos, Suomijos ir kt.) kultūros politikos reikalavimais, kurie grindžiami atskirų kultūros sričių specifikos pripažinimu ir siekiu remtis tų sričių žinovų gebėjimais, valstybės įsipareigojimu sistemingai atlikti šių sričių mokslinius tyrimus ir rūpintis kiekvienos srities plėtra.

EKGT nuomone, Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte labai trūksta aiškaus kultūros politikos pirmenybių nustatymo. Jo derinimo pažymoje į šią pastabą buvo neatsižvelgta teigiant, kad pirmenybės yra įtvirtintos Lietuvos kultūros politikos strategijoje. Tačiau nurodomoje strategijoje įvardyto aiškaus kultūros politikos pirmenybių sąrašo nerasime, nors joje ne kartą paminėtas poreikis tokias pirmenybes nustatyti.

EKGT pakartotinai atkreipia dėmesį, kad projekte trūksta apibrėžimų, kas yra kultūros politika, kultūros sritys, viešieji visuomenės kultūriniai poreikiai. Ne mažiau reikalingas kultūros kompetencijų centrų sąvokos išaiškinimas. Trūksta aiškumo, kokiais bruožais remiantis yra pripažįstami tokių centrų gebėjimai, kaip tokie centrai pasiskirstys veiklomis pagal atskiras kultūros sritis, nes paliekama daug laisvės laisvai vertinti veiklų centro statuso suteikimo galimybes, kai toks statusas gerokai išplečia tų institucijų galias ir netgi leidžia reguliuoti kitų kultūros įstaigų veiklą bei kurti vieningus teikiamų paslaugų reikalavimus.

EKGT nuomone, analizuojamą Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą būtina iš esmės tobulinti.

Šios pastabos išdėstytos Seimo Kultūros komitetui adresuotame EKGT 2020 gruodžio 4 d. rašte „Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4463“.