Lietuva turėtų imtis lyderystės, tarptautiniu mastu keldama teisėto atlygio autoriams, kurių sukurtas turinys naudojamas dirbtiniam protui apmokyti, klausimus ir jų sprendimui teikti pirmenybę.
Tokia pagrindinė išvada nuskambėjo programos „Kurk Lietuvai“ kartu su Kultūros ministerija surengto forumo „Teisė į atlygį: kai susitinka dirbtinis protas ir autorių teisės“ dalyvių pasisakymuose ir diskusijose.
„Visi suprantame, kad sėkminga dirbtinio proto veikla pagrįsta aukštos kokybės turiniu, kuriam dažniausiai taikoma autorių teisių apsauga.
Taigi dirbtinio proto technologijos turėtų būti kuriamos gerbiant intelektinės nuosavybės teises – tobulėjant dirbtiniam protui autorių teisių apsauga ir priemonės taip pat turi būti gerinamos.
Neteisėtas autorių teisėmis apsaugoto turinio naudojimas kuriant ir mokant dirbtinį intelektą, nepakankamas jo naudojamų duomenų skaidrumas ir teisingas atlygis autoriams už jų kūrinių naudojimą dirbtinio intelekto mokymo modeliuose – tai vienos iš problemų, su kuriomis susiduriame šiandien ir susidursime ateityje, todėl turime ieškoti bendrų sprendimų.
Kūrėjų teisės turi būti apsaugotos“, – sakė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Pasak jo, šiandien Lietuva yra viena tarp pasaulio pirmųjų šalių, keliančių atlygio kūrėjams klausimą šioje srityje ir ieškanti galimų sprendimų.
Bendradarbiavimu su Kultūros ministerija šioje srityje pasidžiaugė ir programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Viktorija Orlovaitė.
Pagrindinė forumo pranešėja programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Agnė Mikštienė pristatė savo projekto „Dirbtinis protas ir kūrėjų problematika – koks Kultūros ministerijos vaidmuo?“ rezultatus ir pasiūlymus, įgalinančius teisingai atlyginti kūrėjams už autorių teise saugomo turinio panaudojimą dirbtiniam protui apmokyti.
„Vis dėlto turėtume suprasti, kad Lietuvos mastu priimti sprendimai gali būti nepaisomi tarptautinių dirbtinio proto kompanijų, todėl, sprendžiant atlygio klausimą šiame kontekste, itin svarbu surasti panašius sumanymus palaikančius partnerius kitose Europos Sąjungos šalyse ir su jais bendradarbiaujant teikti pasiūlymus dėl sprendimų ES lygmeniu.
2027 m. Lietuva per pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai turėtų pristatyti autorių teisių srities pirmenybę: sumanyti teisinį įrankį dėl atlygio kūrėjams dirbtinio proto kontekste“, – teigė A. Mikštienė.
Mokslo ir technologijų garsintojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Lukas Keraitis kūrybos, dirbtinio proto ir autorių teisių klausimus apžvelgė pranešime „Kūryba su dirbtiniu protu – apgaunu ar lieku apgautas?“, fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė skaitė pranešimą „Kūryba dirbtinio proto įrankiais.
Atlygis už autorinio turinio naudojimą dirbtinio proto treniravimui“, apie didelės apimties tekstynus ir iššūkius dėl autorystės kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas vyresnysis mokslo darbuotojas, Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas dr. Andrius Utka.
Bendrą diskusiją dirbtinio proto ir autorių teisių sankirtos klausimais moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos pirmininkas dr. Ramūnas Birštonas ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, INFOBALT valdybos narys, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys prof. Tomas Krilavičius.
Labai teisingai, kad už dirbtinio proto naudojamą turinį jo kūrėjai turi gauti atlygį, nes dabar portalų žurnalistai, redaktoriai didžiausias DI privarytas paklodes pateikia – ir skaityk tą DĮ skystalą. Jeigu naudojant DI parengtą turinį reikėtų jam atlyginti, tai suprantama, kad tos DI paklodės portaluose ženkliai sutrumpėtų.
Taip pat DI turėtų atlyginti portalams, kurių lankytojų komentarus naudoja treniravimosi praktikoje.