V. Bakas: Ar teisiamos partijos atstovas turėtų vadovauti Seimui?

Po 2020 m. Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Jos sudarys Vyriausybę ir Seimo vadovybę. Derybų pradžioje nė 7 proc. rinkėjų balsų nesurinkęs, politinės korupcijos byloje teisiamas Liberalų sąjūdis pareiškė norą užimti Seimo Pirmininko ir trijų ministrų vietas.

„Jeigu taip nutiktų ir šis Liberalų sąjūdžio pirmūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašymas būtų patenkintas, pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėtume atvejį, kai vieną iš aukščiausių vietų valstybėje užima rinkėjų pasitikėjimą praradusi ir už papirkinėjimą teisiama partija“, – teigia Seimo narys Vytautas Bakas.

Seimo narys primena, kad 2018 metų balandžio mėnesį teismui buvo perduota vadinamoji „MG Baltic“ politinio papirkinėjimo byla. Joje pareikšti įtarimai trims juridiniams asmenims: šiuo metu vietų Vyriausybėje ir Seime siekiančiam Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“. Taip pat fiziniams asmenims – buvusiems šių partijų vadams ir kitiems nariams. Liberalų sąjūdis, kuriam po papirkinėjimo skandalo vadovauja V. Čmilytė-Nielsen, įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Anot V. Bako, Seimo Pirmininkas turi plačius įgaliojimus – jis teikia Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, pagal pareigas tampa Valstybės gynimo tarybos nariu. Konstitucijoje numatytais atvejais, Seimo Pirmininkas eina valstybės Prezidento pareigas, jam atskaitingi Seimo skiriami pareigūnai, jis skiria Seimo prižiūrėtoją, kuris, be kita ko, turi išimtinius įgaliojimus vertinant žvalgybų veiklos teisėtumą. Seimo Pirmininkas gali susipažinti su valstybės ir sąjungininkų paslaptimis, tokią teisę jis gali suteikti kitiems Seimo nariams.

V. Bako nuomone, jei atsitiktų taip, kad teisiamos už papirkinėjimo nusikaltimus partijos atstovas užimtų Seimo Pirmininko pareigas, turėtume susitaikyti su tuo, jog teisiama partija ir jos nariai, o per juos, tikėtina, partijai didelę įtaką turėjęs koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys, turėtų tiesioginę įtaką skiriant teisėjus, priimant sprendimus svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais.

Atsakymo reikalauja ir Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanija, kurios metu partijos socialiniuose tinkluose liejosi nepasitenkinimas Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, buvo kaltinami buvusieji jos vadovai. Ar ši aplinkybė neturėtų kelti susirūpinimo, kad, gavę daugiau valdžios, Liberalų sąjūdžio nariai bandys įtakoti teisėsaugą, keršyti pareigūnams, atskleidusiems žemus šios partijos politinės etikos reikalavimus ir galimai nusikalstamus veiksmus?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į premjerės vietą Ingrida Šimonytė teigia, kad jai atvirumas ir skaidrumas politikoje yra vienos svarbiausių vertybių.

Koalicijos sutartyje, kurią pasirašė daugumą sudarantys partijų vadai, kaip vertybinis įsipareigojimas įtvirtintas skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos reikalavimų įsipareigojimas. Remiantis juo, koalicijos vadai dorovinius ir etikos bruožus savo veiklai žada kelti tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir vien dorovinių priežasčių. Politinę kultūrą Valstybėje žadama stiprinti ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinti asmeniniu pavyzdžiu.

Sutartyje įtvirtinamas reikalavimas užtikrinti nulinį pakantumą papirkinėjimui. Ir lygiagrečiai – sutarimas atiduoti vieną aukščiausių Valstybėje vietų teisiamos už politinį papirkinėjimą partijos atstovams.

„Mano nuomone, toks skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos reikalavimų įsipareigojimas reiškia, kad teisiama partija negali užimti ne tik Seimo Pirmininko pareigų – jai negali būti patikėtos net ministrų pareigos“, – teigia V. Bakas.