Sveikatos ekspertų taryba paragino spręsti COVID-19 duomenų surinkimo ir tvarkymo nesklandumus

Lapkričio 12 d. Prezidentas Gitanas Nausėda į susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariais, kurie pristatė atnaujintus COVID-19 pandemijos raidos Lietuvoje scenarijus ir patarimus dėl duomenų kokybės.

Šalies vadovas tardamas įžanginį žodį pabrėžė, kad SET narių dėka esami ir būsimi COVID-19 krizės valdytojai susėdo prie bendro stalo ir sutarė dėl sklandaus krizės valdymo perdavimo. Prezidentas taip pat padėkojo ekspertams už tęsiamą darbą, kuris reikalauja didelių laiko ir jėgų išteklių.

„Pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai. Valdžios institucijos atsižvelgia į Jūsų teikiamus pasiūlymus, ir jau galime matyti pirmuosius pokyčius gydymo įstaigų veiklos srityje“, – sakė šalies vadovas.

Atsižvelgdama į Prezidento iniciatyva suburtos SET pasiūlymus, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė nurodė nesunkių ligonių priežiūros perdavimą regionų ir rajonų ligoninėms, taip pat sutiko su pasiūlymais dėl teisės aktų pakeitimų, susijusių su medicinos praktikos licencijose numatytos veiklos išplėtimu. Daugelis regionų ir rajonų ligoninių vadovų jau pradėjo pasirengimo darbus COVID-19 ligonių priėmimui.

SET nariai, kurių dauguma susitikime dalyvavo nuotoliniu būdu, pristatė Prezidentui epidemiologinės situacijos Lietuvoje apžvalgą. Konstatuota, kad lapkričio 5–7 dienomis fiksuotas COVID-19 atvejų šuolis neigiamai koreguoja ankstesnius pandemijos raidos Lietuvoje scenarijus, o pritaikytų pandemijos valdymo priemonių poveikis kol kas nėra pilnai pastebimas.

Ekspertai numato pandemijos piką lapkričio 20–27 dienomis, kai bendras aktyvių COVID-19 atvejų skaičius pesimistiniu scenarijumi gali siekti iki 35 tūkst., o optimistiniu – 22 tūkst., su sąlyga, kad dabartinės karantino priemonės bus veiksmingos. Tuo pačiu metu esminiai su COVID-19 ligonių hospitalizavimu susiję rodikliai – užimtų lovų, ligonių, kuriems reikalingos deguonies kaukės, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gulinčių, ventiliuojamų ligonių skaičiai – nepalankiu scenarijumi gali išaugti iki dviejų kartų.

SET nariai taip pat nurodė susiduriantys su daugeliu iššūkių dėl nepakankamai profesionalaus COVID-19 duomenų valdymo. Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu nėra vieno patikimo duomenų šaltinio: Sveikatos apsaugos ministerija skelbia tik vienos dienos situaciją, o Statistikos departamento ir Registrų centro duomenys, nors apima ir COVID-19 plitimo istoriją, dažnai nesutampa. Be to, duomenys skelbiami nereguliariai, nepateikiant apibrėžimų, nepaaiškinant ir neištaisant pasitaikančių netikslumų. Ekspertai taip pat pasigenda išsamesnių duomenų, tokių kaip COVID-19 sergančiųjų skaičius atskirose ligoninėse.

Visa tai gerokai apsunkina su COVID-19 susijusių duomenų rinkimą, analizę ir pandemijos raidos Lietuvoje prognozavimą. Todėl SET pataria duomenis apie COVID-19 skelbti nustatytu laiku, automatizuotai, naudojant vieną patikimą šaltinį, atvirų duomenų formatu ir pateikiant išsamų aprašymą. Siekiant kuo tikslesnės analizės, būtina testų, naujų atvejų, ligonių rodikliams pateikti visus įmanomus pjūvius ir istorinius duomenis. Atsiradus duomenų paskelbimo nesklandumų ar klaidų, būtina nurodyti, kada duomenys bus pataisyti ir atnaujinti.

Ekspertai taip pat pataria skelbiant duomenis taikyti automatinę kokybės sistemą, rinkti informaciją, kuri leistų pamatuoti epidemijos valdymo priemonių efektyvumą, ir siekti, kad kuo daugiau duomenų būtų atvirai prieinami Lietuvos ir užsienio tyrėjams. Taip pat siūloma įvertinti, ar šiuo metu COVID-19 duomenis tvarkančios institucijos gali toliau kokybiškai vykdyti šias funkcijas, ir esant reikalui svarstyti šios funkcijos perdavimą kitai institucijai.

Susitikime gyvai dalyvavo duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Žemlys-Balevičius. Nuotoliniu būdu kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros prof. Mindaugas Stankūnas, Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė ir LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, taip pat dalyvavo ir kiti SET nariai.