Į daržą – su išmaniuoju telefonu: padės susiplanuoti darbus ir atpažinti piktžoles (1)

Asta Malakauskienė | Asmeninė nuotr.

Asta Malakauskienė | Asmeninė nuotr.

Beveik prieš du šimtus metų Anglijoje buvo išleistas pirmasis pasaulyje sodininkams skirtas žurnalas. Šiandien augalų mylėtojai gali rinktis iš šimtų skirtingų periodinių leidinių, skirtų sodininkystei, tačiau daugelis dažniausiai atsiverčia ne popierinius, o internetinius puslapius. Nenuostabu – į paieškos sistemą įvedus rūpimą klausimą, atsakymas pateikiamas akimirksniu, be to, internetas siūlo begales naudingų nuorodų, padedančių numatyti sodo darbus, pasirinkti tinkamiausią laiką jų sodinimui, patariančių, kokie augalai dera tarpusavyje.

„Šiais laikais išsiversti be interneto žmogui, besidominčiam augalais, jų auginimu, priežiūra yra įmanoma – yra begalės gerų knygų, TV laidų, žurnalų, tačiau tam reikia lėšų arba laiko apsilankyti bibliotekoje. Internetas įgalina viską sužinoti akimirksniu, jame galima rasti daug naujo apie dar neaugintus augalus, juos įsigyti sodinukais ar sėklomis, dauginti, išbandyti receptus su naujų augalų užaugintu derliumi, keistis žiniomis su kitais augintojais, prekiauti“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

Botanikos sodo žinovai aktyviai naudojasi žiniomis internete, nes be šių svetainių tą patį darbą jie atliktų daug kartų ilgiau, o visos naujienos juos pasiektų daug vėliau.

Svarbu atskirti pelus nuo grūdų

Dr. A. Malakauskienė pabrėžia, kad esant milžiniškam žinių kiekiui internete, pasitaiko ir klaidinančių įrašų. Vadovaujantis neteisingomis žiniomis, augalas prižiūrimas neteisingai, taip nenorom jam pakenkiant.

Kaip pavyzdį mokslininkė įvardina dažnai pasitaikančią padėtį, kaip neteisingai įvertinę žinias žmonės prisiperka brangių augalų, kurie mūsų sąlygomis nežiemoja. Pavyzdžiui, gerai žinomus rudeninius viržius pakeitus grakščiosiomis erikomis ištiks nesėkmė, nes ši rūšis pas mus nežiemoja, iššąla. Todėl dr. A. Malakauskienė pataria nepasitikėti vienu internetiniu šaltiniu, o tas žinias dar pertikrinti kituose, patikimuose.

„Patikimiausia naršyti pasaulinių ir Lietuvos botanikos sodų, įstaigų, dirbančių augalų auginimo, atrankos, apsaugos, tyrimų srityse, daugelį metų tam tikras augalų rūšis renkančių žinovų, mokslo įstaigų, patikimų daugelį metų dirbančių medelynų, arboretumų puslapius. Iš užsienio svetainių mūsų darbuotojai vertina www.bgci.org, www.tropicos.org, www.kew.org, iš lietuviškų – www.dendrologai.lt“, – sako pašnekovė.

Žinių apie augalų auginimą, kenkėjus ar ligas žinovai siūlo ieškoti svetainėse www.agrozinios.lt/, www.sodininkyste.lt/, https://manoukis.lt/, augalų lotyniškus pavadinimus tikrinti www.theplantlist.org/, lietuviškus – www.vlkk.lt/.

Adresu www.sodininkokalendorius.lt galima rasti skirtingomis dienomis suskirstytas žinias, kokius augalus sodinti, sėti, kokius sodo darbus atlikti. Svetainė https://identify.plantnet.org/ siūlo galimybę atpažinti nežinomus augalus. Jei nežinote, kokios piktžolės užžėlė daržą – nufotografuojate jas, įkeliate nuotrauką į svetainę ir gaunate lotynišką augalo pavadinimą, pagal kurį internete galite ieškoti daugiau žinių.

Danutė Urbonavičienė | Asmeninė nuotr.

Danutė Urbonavičienė | Asmeninė nuotr.

Internete randa naujų augalų veislių

Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.) gyvenanti 76-erių pensininkė Danutė Urbonavičienė daug metų dirbo agronome ir visą gyvenimą labai domėjosi augalais. Meilė jiems nesumažėjo ir sulaukus pensinio amžiaus – moteris turi nedidelį sodą, daržą, augina gėles ir rūpinasi šiltnamyje augančiomis daržovėmis.

Ji sako, kad internetas yra pagrindinis įrankis, padedantis susirasti reikiamų žinių apie augalus. „Internete dažnai randu naudingų patarimų, kaip augalus tręšti ir kovoti su kenkėjais. Taip pat internetas praverčia ieškant naujų rūšių sėklų. Pavyzdžiui, aš labai mėgau auginti vienos veislės gerai derančius pomidorus ir kasmet pirkdavau jų sėklas, kol vienais metais tų sėklų parduotuvėse tiesiog neberadau. Panaršius internete užtikau, kad, pasirodo, pasikeitė veislės pavadinimas, tad dabar ir vėl galiu auginti savo mėgstamus pomidorus“, – pavyzdžiais dalijasi ponia Danutė.

Anksčiau moteris augindavo daugiau įvairių pomidorų rūšių, nes susidomėdavo internete rastais jų aprašymais. Dabar ji teigia pasilikusi tris labiausiai pasiteisinusias veisles. Šiltnamyje šalia pomidorų dera ir paprikos, nes ponia Danutė sako, kad internete gausu įvairių receptų su paprikomis ir čili pipiriukais.

Pasakos apie virtualų sodą

Apie technologijų naudą sodininkaujant bus kalbama ir šiais metais jau tradiciniu tapusiame renginyje „Pensininkų dienos internete 2020“, vyksiančiame spalio 19–23 d. Spalio 23 d. 11 val. augalus mėgstantys žmonės kviečiami į e. sodą – tiesioginėje transliacijoje susitikti su dr. Algirdu Amšiejumi. Joje bus pasakojama apie virtualių sodo, daržo ar gėlyno planavimo subtilybes, atsakoma į klausimą, kaip technologijos susijusios su darbais sode ar darže, dalinamasi patarimais, kur ir kaip internete rasti svarbių žinių šia tema.

D. Urbonavičienė sako, kad internetu pradėjo naudotis prieš 15 metų, ją to išmokė vaikai, o pastaruoju metu skaitmenines žinias padeda tobulinti anūkai. Moters nuomone, interneto net negalima lyginti su laikraščiais ar žurnalais – jame yra tiek žinių, kiek į jokį popierinį leidinį nesutalpinsi.

„Per mano gyvenimą viskas pasikeitę: atsiradę naujos augalų veislės, trąšos, augalų apsaugos priemonės. Internetas gali padėti neatsilikti nuo gyvenimo ir nepražiopsoti šių naujovių, jei tik žmogus domisi ir ieško.

Be to, žmonės internete gali susirasti ir bendraminčių, pasitarti su jais, pasidžiaugti derliumi ar žydinčiomis gėlėmis. Aš daug bendrauju su „Facebook“ draugais, „Instagram“ sekėjais, mus vienija tie patys pomėgiai ir mes tarpusavyje dalinamės patyrimais, sėkmėmis ir nesėkmėmis“, – sako pensininkė.

„Prisijungusi Lietuva“ subūrė 100 lektorių komandą nemokamiems gyventojų mokymams internetu | welovelithuania.com nuotr.

„Prisijungusi Lietuva“ subūrė 100 lektorių komandą nemokamiems gyventojų mokymams internetu | welovelithuania.com nuotr.

Sumanymo „Prisijungusi Lietuva“ rengiama renginių savaite „Pensininkų dienos internete 2020“ siekiama paskatinti pensininkus aktyviau ir drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, žinoti saugaus elgesio taisykles internete bei kritiškai vertinti žinias. Atsižvelgiant į pandemijos sukeltą padėtį visi sumanymo renginiai rengiami skaitmeninėje erdvėje. „Pensininkų dienos internete 2020“ transliacijas galima stebėti keliais būdais – namuose „Prisijungusi Lietuva“ „Facebook“ paskyroje ir „Youtube“ kanale arba atvykus į artimiausią biblioteką. Daugiau informacijos galima rasti www.prisijungusi.lt.

Sumanymu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Mokslas, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: