Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.
Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Kaip numatyta įstatyme, šalyje galima auginti sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa) veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis ne didesnis kaip 0,2 proc. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje kasmet atliekami tyrimai rodo, kad iki šiol nė viename mėginyje, kuriuos iš kiekvieno sėjomainos lauko paėmė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, nerasta viršyto THC kiekio. Visos pluoštinių kanapių veislės buvo tinkamos auginti Lietuvoje.
Patvirtintus naują Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo redakciją, pasikeitę reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams ir pluoštinių kanapių produktų tiekėjams atvėrė dar platesnes galimybes.
Sušvelninti ne tik daug griežtesni nei kitose ES šalyse reikalavimai, bet ir suteikta galimybė auginti kanapes sodininkystei (agrotechniniais ar fitosanitariniais tikslais kanapės auginamos tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų) ne didesniame kaip 0,1 ha plote, taip pat atverti keliai mūsų sąlygoms tinkamiausioms naujoms vietinėms veislėms kurti.
Augintojai ir tiekėjai jau pajuto sumažėjusią finansinę naštą. Pavyzdžiui, pagal anksčiau galiojusius reikalavimus privalomi mėginiai THC kiekiui ištirti buvo imami iš kiekvieno deklaruoto plotelio. Visai tai kainavo nemažus pinigus.
Dabar mėginiai imami iš kiekvieno sėjomainos lauko, tačiau auginant tame pačiame lauke skirtingų veislių kanapes, mėginiai imami iš kiekvienos auginamos veislės pasėlio. 2016 m. iš sėjomainos laukų buvo paimti 283 pluoštinių kanapių mėginiai.
Auginantieji kanapes mažais plotais soduose ir daržuose irgi jau ramūs – iš šių plotelių nebeimami mėginiai THC kiekiui tirti. Privaloma tik informuoti Augalininkystės tarnybos regiono skyriaus darbuotojus, kad kanapės pasėtos sodininkystės tikslais, pateikti įsigytos sertifikuotos sėklos originalią pakuotę, informuoti apie žydėjimą bei pildyti apskaitos žurnalą.
Lietuvos selekcininkai atrankos būdu sukūrė naują kanapių veislę, pavadinę ją „Austa SK“. Ji skirta biokurui. Tam, kad augalo veislė būtų registruota, jai turi būti atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo, taip pat ūkinio vertingumo tyrimai bei pasiūlytas tinkamas pavadinimas. Išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai šiai veislei atlikti 2015–2016 m. Lenkijos augalų veislių tyrimo centre.
Augalininkystės tarnybai gavus teigiamą šių tyrimų ataskaitą, 2017 m. sausio mėn. mūsų šalyje šiai veislei suteikta teisinė apsauga ir ji įrašyta į Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašą.
Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymui leidus atlikti naujų augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimus, būtinus augalo veislei registruoti, šie tyrimai pernai pradėti Augalininkystės tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose ir bus tęsiami 2017 metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje galima auginti tik įteisintų pluoštinių kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą. Visi besidomintieji turi žinoti, kad sėti nesertifikuotą, savo ūkyje išaugintą pluoštinių kanapių sėklą yra draudžiama.
Pluoštinės kanapės Lietuvoje buvo auginamos jau nuo senų senovės. Tai mūsų tautinis paveldas, vertinamas visame pasaulyje – lietuviškos kanapės yra aukščiausios kokybės. Jos plačiai naudojamos tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės, biokuro gamybos srityse, taip prisidedant prie aplinkos tausojimo.
Auginant pluoštines kanapes sumažėja pesticidų naudojimas, nes šie augalai atsparūs daugeliui kenkėjų, dažnai net auginami šalia kitų kultūrų kaip kenkėjus atbaidanti priemonė. Kadangi kanapės palieka laukus be piktžolių kitiems po jų auginamiems pasėliams, todėl yra itin svarbūs augalai sėjomainai. Už šias savybes kanapes ypač vertina ekologiškai ūkininkaujantieji.
***
