Seimas nustatė nacionalinio lygmens profesinių sąjungų kriterijus (1)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas pritarė Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimams, nustatydamas konkrečius kriterijus, kuriuos turi atitikti profesinės sąjungos, siekiančios būti pripažintos kaip atstovaujančios nacionaliniu lygmeniu, norinčios dalyvauti nacionalinėse derybose ir pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį.

„Trišalėje taryboje tam buvo pritarta, dauguma profesinių sąjungų jau seniai laukia tokių kriterijų, kurie padėtų derėtis nacionaliniu lygmeniu, darbdavių organizacijos stebi šio įstatymo priėmimą, jie taip pat svarsto apie tokius kriterijus savo organizacijoms“, – svarstymo metu sakė projekto iniciatorė Seimo narė Aušra Papirtienė.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Tarptautinė darbo organizacija ne vienus metus ragina darbuotojų ir darbdavių organizacijas nusistatyti atstovavimo kriterijus siekiant užtikrinti tinkamą socialinių partnerių dialogo lygį, tačiau pavyzdinių kriterijų sąrašo nepateikė. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje yra reglamentuota, kad kriterijai neturėtų varžyti kitų mažesnių profsąjungų galimybės atstovauti savo nariams ir neturėtų varžyti galimybės jungtis ir veikti kaip profesinėms sąjungoms.
Nustatyta, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) turi juridinio asmens statusą;

2) veikia kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent trejus metus;

3) turi savarankišką organizacinę struktūrą;

4) turi ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;

5) organizacija jungia ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijose;

6) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;

7) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;

8) jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės ar savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos „Sodros“ biudžetui;

9) jungia ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;

10) priklauso Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis.

Darbo kodekso pataisoms pritarė 49, prieš balsavo 4, susilaikė 19 Seimo narių. Jos įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.