R. Lapaitis. 30 metų nežinios virto karu (nuotraukos) (23)

Ganja rajonas, Azerbaidžanas | Eurasiadiary nuotr.

Ganja rajonas, Azerbaidžanas | Eurasiadiary nuotr.

Jau visą savaitę tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyksta tikras karas. Norint atsakyti kodėl jau beveik 30 metų nesiliauja susirėmimai, reikia paminėti istorinių faktų, apie kuriuos nei tada, nei dabar niekas nenori kalbėti.

Aktyvi konflikto fazė prasidėjo dar 1988 metų vasarį. iš Armėnijos Respublikos pasigirdo pretenzijos į Kalnų Karabachą. Armėnų nacionalistai tokie kaip Balajanas, Boneras, Kaputikjana, Šachnazarovas, Sitarjanas ir kiti iškėlė idėją atkurti mistinę Armėniją nuo jūros iki jūros. Armėnijos valdžios palaiminimu iš Armėnijos Respublikos buvo deportuota 300 tūkstančių ten gyvenusių azerbaidžaniečių. Pakeliui buvo nužudyta 216 azerbaidžaniečių, tarp kurių vaikai ir moterys. Didelė dalis jų liko Kalnų Karabache.

Žlugus SSRS Azerbaidžanas kartu su Kalnų Karabachu, kaip sudėtine Azerbaidžano teritorijos dalimi buvo priimtas į Jungtines Tautas. Armėnija taip pat priimta į JT, tačiau be Kalnų Karabacho. Tarptautinė bendruomenė Azerbaidžano sienas pripažino iškart, kai valstybė buvo pripažinta nepriklausoma. Armėnijos ir Azerbaidžano respublikos pasirašiusios 1991 m. gruodžio 21 dieną Almatos deklaraciją  įsipareigojo pripažinti ir gerbti teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą.

Jokiu būdu negalima kalbėti apie kažkokią ginčytiną teritoriją. Karas vyksta išskirtinai ir juridine teise pripažintoje Azerbaidžano teritorijoje. Priminsiu – per 1992–94 metų pirmąjį Karabacho karą armėnų karinės pajėgos okupavo 20 procentų Azerbaidžano teritorijos. Buvo užimti 7 rajonai Žemutiniame Karabache. Išplėšta ir sudeginta daugiau kaip 800 azerbaidžaniečių gyvenviečių. Sunaikinta 927 bibliotekos, 22 muziejai, 490 medicinos įstaigų, valstybiniai teatrai ir koncertų studijos. Bendri nuostoliai sudaro apie 30 mlrd. JAV  dolerių. Dėl Armėnijos agresijos Azerbaidžanas turi per milijoną karo pabėgėlių. Didelė dalis jų iki šiol gyvena taip vadinamoje priefrontės zonoje. Okupuotoje teritorijoje neliko nei vieno azerbaidžaniečio. Tuo metu pačiame Azerbaidžane iki šiol gyvena apie 20 tūkst. armėnų. Pačiame Baku centre stovi jų cerkvė.

Kai 1994 metais buvo pasirašyta ugnies nutraukimo sutartis – taikiam konflikto sprendimui ėmėsi tarpininkauti taip vadinama Minsko OBSE grupė (JAV, Prancūzija, Rusija). Per 30 metų vilties ir laukimo, nebuvo priimta jokių konkrečių sprendimų. Derybos vyko vardan derybų. Žmonės nustojo tikėti, jog apskritai derybos atneš kažkokios realios naudos. Tuo metu priefrontės zonoje azerbaidžaniečiai matė visai kitą realybę – nuolatiniai gyvenamųjų namų apšaudymai iš armėnų okupuotos teritorijos, jiems tapo kasdienybe. Raudonojo Kryžiaus Organizacija net pastatė 5 metrų aukščio sienas aplink azerų sodybas, jog apsaugoti taikius gyventojus  nuo snaiperių paleistų kulkų. Deja tai gelbėjo tik laikinai – nuolat žuvo žmonės, daug sužeistų. Visa tai buvo daroma, kad sudarytų nepatogumus, jog vietiniai azerai trauktųsi į šalies gilumą. O armėnų kariškiai galėtų pasistūmėti į priekį.

Azerų kantrybė trūko, kai šių metų liepą buvo įvykdyta karinė provokacija Tovuze. Per susirėmimus žuvo civiliai ir kariškiai. Deja, Tarptautinė bendruomenė nepasmerkė Armėnijos agresijos.

Vėliau po sprogimo Beirute, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas prakalbo apie pusės milijono ten gyvenančių armėnų perkėlimą į Azerbaidžano okupuotą teritoriją. Tai  aišku sulaukė neigiamos Baku reakcijos. Socialiniuose tinkluose buvo galima išvysti Armėnijos ministro pirmininko žmoną Anną Akopian su  kariška  uniforma ir Kalašnikovu rankose.

Pagaliau Azerbaidžano kantrybė baigėsi, kai rugpjūčio 5 Stepanakerte (Hankendi) Armėnijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Karabachas tai – Armėnija. Pasigirdo kalbos perkelti Okupuoto Karabacho sostinę į istorinį azerbaidžaniečių miestą Šušą.

Rugsėjo 27 dieną, ankstyvą rytą, visoje priefrontės linijoje įvyko rimti susirėmimai, naudojant sunkiąją artileriją, aviaciją ir bepiločius. Karas tęsiasi iki šiol ir iš abiejų pusių pareikalavo daug aukų. Nieko nėra baisiau už karą, kuris naikina viską savo kelyje. Tačiau pirmą kartą istorijoje susidūrėme su fenomenu, kai visa azerų tauta maldauja  savo armijos nesustoti ir toliau vaduoti okupuotas teritorijas. Baku gatvėse vyksta šventimas iki ryto vos išgirsta apie bent vieną išvaduotą jų kaimą. Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sako, jog su civiliais armėnais bei kariškiais patekusiais į nelaisvę bus elgiamasi laikantis visų tarptautinės teisės principų. Jog etniniai armėnai turi teisę likti ir gyventi Kalnų Karabache. Azerbaidžanas ne kartą išsakė idėją apie plačią armėnų autonomiją Azerbaidžano sudėtyje.

Ir dabar Azerbaidžano valdžia sako, jog jų armija sustos ten, kur prasideda Armėnijos valstybinė siena.

Šiame konflikte yra ir trečiosios šalys – tai Turkija ir Rusija. Rusija visada rėmė armėnus ir turi ten savo karinę bazę į kurią visai neseniai permetė didelį kiekį karinės technikos, nors patys sakė, jog tai statybinės medžiagos. Tuo metu Turkija išreiškė paramą Azerbaidžanui, bet į karinius veiksmus nesikiša.

Pakol didžiųjų valstybių  lyderiai ieško taikaus sprendimo būdo, Azerbaidžano kariškiai vaduoja vieną kaimą po kito. Akivaizdu, jog ateityje nebus galima imituoti derybų.Minsko ESBO grupės darbo procese daug kalbėta apie abipusius kompromisus. Bet, jei šalis okupantas nesilaiko susitarimų ar ne laikas taikyti tarptautinės teisės normas? Juk iki šiol nei viena iš keturių JTO priimtų rezoliucijų dėl Armėnijos okupacinės kariuomenės išvedimo iš Azerbaidžano teritorijos nėra įvykdyta. Nesiimta ir jokių sankcijų prieš šalį okupantą. Ir jeigu Armėnija toliau ignoruos tarptautinę teisę, neišvengiamai šis regionas atsidurs ties humanitarinės katastrofos riba.

Armėnijos-Azerbaidžano konfliktas pasiekė taip vadinamą “raudonąją liniją” kai derybų gali ir nebūti. Po antro pagal dydį azerbaidžaniečių miesto Giandžos raketinio apšaudymo, eilėje laukė kiti azerbaidžaniečių miestai. Buvo iššautos dvi vidutinio nuotolio raketos. Viena jų nutaikyta net į Apšerono rajoną, kita sprogo Mingečiavire. Armėnų tikslas buvo susprogdinti ten esančią vandens saugyklą ir elektrinę, kuri aprūpina didelę dalį Azerbaidžano elektros energijos vartotojų. Armėnų karinės pajėgos tuo nori parodyti, jog net Baku nėra saugus. Tuo pačiu, armėnų separatistai provokuoja Azerbaidžaną, atsako  smūgiams į Armėniją, jog galėtų įsikišti Rusija. Pačiame Kalnų Karabache yra Sarsango vandens saugykla. Ekspertai seniai nerimauja dėl jos saugumo. Jei būtų susprogdinta ši vandens saugykla, galinga banga nuplautų apačioje esantį visą Tertero rajoną, bei kitus azerų kaimus ir miestus. Kol kas  Tarptautinės organizacijos apart  raginimų sėsti prie derybų stalo, kitų priemonių nesiima. Karas Azerbaidžano teritorijoje tampa vis labiau nenuspėjamas ir žiaurus. Toks jis buvo ir 1992–94 metais kai žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Autorius yra Karo žurnalistas, Tarptautinio Fondo Europa – Azija atstovas Lietuvoje

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

23 komentarai

  1. stasys:

    Idomu tai jog tame konflikte Rusija laikosi tam tikro atstumo ir suprantama, juk Armėnija savo laiku pritaikė ta pačia , o vėliau putino ištobulinta žemėlapiu perbraižimo metodika . Taip jei Azerbaidžianas nenusileis provokacijoms Armėnijos ir sustos ties jos tarptautinėmis sienomis , Putinui nebus pagrindo įsikišti į konfliktą sąjunginės valstybės sutarties pagrindu . Deja tikslios informacijos apie to konflikto eiga labai sunku surasti . Visa medija pripusta feiku ir netikrų pergalės maršu iš abieju pūsiu . Autorius teisus , Alijevas kategoriškai atsisako nutraukti puolimą ir sėsti prie derybų stalo .

    • Kęstutis:

      Karabachas Azerbaidžano tiek pat kiek dabar “Kaliningrado” sritis “iskonno ruskije zemli”. Didžioji dalis istorinių Armėnijos žemių paliko Turkijoje ir Azerbaidžane… O kad Rusija kalčiausia dėl įtampos, tai net ir klausimų nebekyla. Taip kaip Stalinas Karabachą perdavė Azerbaidžanui, nors dauguma gyventojų buvo armėnai 3/4, taip vėliau Rusija paskatino Armėniją Karabachą atsiimti sudarydama karinę sąjungą su Armėnija. Dabar kai Rusija nusilpo, Turkija nusprendė prisidengusi azerais praplėsti atkuriamos osmanų imperijos valdas…

      • Žemyna:

        O ką – ar tik Vladimirui Vladimirovičiui leidžiama imperiją kurti? Turkai nori jam parodyti, jog jų imperijos istorija ne mažiau įspūdinga

      • ŽEMAITIS:

        Pritariu. Tik gaila, kad Rusija tuo naudojasi. Tačiau, deja, Armėnija ir Karabachas neturi kitos išeitis. Jei Vakarų šalys neužtaria – belieka Rusija.
        Tačiau faktas, kad Rusija remia Armėniją labiau, nei Azerbaidžaną NĖRA PAGRINDAS panaigti Karabacho armėnų teises.
        Beje, didžioji Azerbaidžano rėmėja Turkija pati yra okupavusi ne tik istorinę Armėniją, bet ir didžiąją Kurdistano dalį. Tad man erdoganinė Turkija mažai kuo skiriasi nuo putlerinės Rusijos. Toks pat blogis. Tik gaila, kad tokia šalis vis dar tebėra NATO nare. Aš jos neginčiau.

      • Socialistas:

        Tavo tiesa, Rusija pasielgė teisingai susigrąžinusi Krymą, kurį Chruščiovas atidavė Ukrainai. Ta pačia logika reminatis turi teisę susigražinti ir pribaltus į RF sudėtį, nes tai buvusios Rusijos imperijos gubernijos, kurias okupavo vokiečiai per 1PK. Nu o Klaipėdą derėtų atiduoti vokiečiams kartu su mažąja Lietuva nes tai taip vokiečių rytprūsiai (dabartinio Kalningrado teritorija).

  2. ŽEMAITIS:

    Kažkoks labai tendencingas straipsnis. Vsiškai pamiršatma, kad Karabacho teritorija nuo seno buvo gyvenama armėnų. Armėnų tauta skriausta ir turkų, ir azerų. Didelė armėnijos dalis yra Turkijoje, nemaža – formaliai Azerbaidžiane. Tik formaliai Azerbaidžanui priklaususi Armėnijos dalis sugebėjo atsispirti ir deklaruoti Nepriklausomybę. Tik gaila, kad šių dienų pasaulis visai pamiršo, ką reiškia Laisvo tautų apsisprendimo teisė. Mat jiem kažkokių sienų neliečiamumas tapo svarbiau. O jei tos sienos nenatūralios? Jei jos skaldo kažkada vientisą buvusią Armėniją?

    • Pajūrietis:

      „Tik gaila, kad šių dienų pasaulis visai pamiršo, ką reiškia Laisvo tautų apsisprendimo teisė. Mat jiems kažkokių sienų neliečiamumas tapo svarbiau.“ – vajetau, vajetau, kaip slidžiai ir įtartinai parašinėta! Tai, jei jiedinstviennikai kuriame nors Lietuvos pakraštį surengs „apsisprendimą“, tai ta Lietuvos teritorija bus jau ne Lietuvos pagal tamstos „tautų apsisprendimo teisę“?

    • stasys:

      O gal žemaitis teisus ? Imtume kur nors Sibire ir atkūrtume kokia mažają Lietuvą , tuo pačiu žemaičio apsispręndimo principu vadovaujantis ..? Vartant tautiečiu bylas tos teritorijos buvo tikrai ‘nebiednos’ gamtos ištekliais .

    • Socialistas:

      Būtina pažymėti, kad būtent TSRS politikos dėka susikūrė daug etniniu pagrindu autonominių regionų ir respublikų ir būtet TSRS politikos nuopelnas, kad visos tautos sugyveno taikiai, nebuvo tautinės neapykantos, (tarp kitko lietuvių niekas nedrįso vadinti žydšaudžiais). Nagorno Karabacho konfliktas prasidėjo paskutiniais TSRS gyvavimo metais, kuomet Gorbačiovas pradėjo demokratizuoti sąjungą, kuom “demokratizacija” baigėsi visi žino. Pasekmės juntamos iki dabar.

      • Pajūrietis:

        Buvo tautinė neapykanta: buvo viena didžioji, išskirtinė tauta ir buvo čiukčiai, iš kurių šaipomasi, labusai – fašistai ir kiti pribaltai, buvo čiurkos, buvo chocholai, bulbašai ir t.t. Buvo atvykėlių iš Rosijos nepasitenkinimas, kad Lietuvoje nekalbama visą laiką su jais rusiškai. Ir vėl skysčiausia bolševikinė propoganda skirta tiems, kurie tada negyveno, tada nesimokė ir tada nedirbo.

        • Organizatorius:

          Neskleis savo šovinistinio melo! Nebuvo TSRS tautinės neapykantos! Kirgizija, Turkmėnija iki TSRS neturėjo savo valstybių. Stalinui valdant buvo nustatytos tų teritorjų sienos pradžioje vadintos autonominėmis respublikomis, šiadie tose pačiose ribosi yra Kirgizijos ir Turkmėnijos respublikos. Moldavija įkurta, kur taikiai sugyvena moldavai su gagauzais, iš Moldavijos ATSR vėliau susikūrė Moldavijos TSR o dabar Moldavija. Žydų autoniminis regionas – carinėje Rusijojs žydai buvo mažuma, po 1917 m revoliucijos komunistų partija žydams suteikė visas teises, jie tapo pilnaverčiai piliečiai, jiems buvo skirta teritorija kurioje jie įkųrė ŽATSR kuris ir šiandien niekur nedingo. Ir t.t. O anekdotai apie čiukčius ir gruzinus nėra tautinė neapykanta.

  3. Mclaud:

    Kažkoks svaisčiojimas.pirmus pradėjo žudyti armėnus Azerbaijani. Giminės paskambino azerbams Armènijoj, tai per nakti visi nešė muila, nes suprato kas būs išaušus už armėnu pogroma.

  4. Socialistas:

    Jau įprasta, kad antirusiški propagandistai, palaiko antirusišką pusę, smerkia prorusišką pusę, o šiuo atveju Nagorno Karabacho gyventojų nuomonė net neįdomi. Infantiliška pozicija, bet ko tikėtis iš alko autorių.

    • stasys:

      Jus be reikalo taip karščiuojatės ponuli , ‘kalnu karabacho nepriklausoma respublika’ buvo sukurta tik padedant to meto atkurtos Rusijos valdininku dėka , kaip laikinas kompromisas stabdant karinius veiksmus tarp jaunu nepriklausomybe paskelbusiu respublikų . Reikia Tamstai priminti jog to meto Azerbaidžianas jau buvo JTO narė, jos sienos buvo tarptautiniu mastu pripažintos ir tuos beveik trisdešimt metu aneksijos ta JTO priėmė ne viena rezoliucija reikalaujančią išvesti Armėnijos karines pajėgas iš to regiono .Nacionalinis tapatumas to regiono nesuteikia teisės tos valstybės mažumoms perbraižyti valstybės sienas iš naujo tik savo apsisprendimu , tuose procesuose (referendume) turėjo dalyvauti visa visuomenė . O jei į ta problema pasižiūrėti plačiau ..visa tai imperinės Rusijos dirbtinai palaikomi ‘karštieji taškai’ per kurios pastaroji gina savo imperinius interesus regione . Tokiu konfliktu Tamsta gali priskaičiuoti ne viena buv. sov. Sajungos teritorijoje. Lieti kraują negerai, bet iš tikro kiek dar turės laukti Azerbaidžano visuomenė kol tas konfliktas bus išspręstas ? Sukurta Minsko taikos grupė tai problemai spręsti tik formali užuolaida po kuria kišo trumpos Putino interesų ausys .Beje jei Azerbaidžanas galiausiai atsiims sau priklausančias žemes atspėkitę ka tai galėtų reikšti kitiems smilgstantiems konfliktams ?

      • Socialistas:

        “Nacionalinis tapatumas to regiono nesuteikia teisės tos valstybės mažumoms perbraižyti valstybės sienas iš naujo tik savo apsisprendimu , tuose procesuose (referendume) turėjo dalyvauti visa visuomenė .”
        Sveikinu, puiki įžvalga, kuria remiantis lietuvių nacionalinis tapatumas nesuteikia teisės perbraižyti carinės Rusijos, o vėliau TSRS sienas.
        Ta pačia logika remiantis Kosovui irgi nevalia siekti nepriklausomybės nuo Serbijos. Bet čia vėl išlenda dvigubi standartai – Lietuva pripažino Kosovo nepriklausomybę.
        Ir eilė kitų ginčitynų teritorijų: Gibraltaras (Ispanija laiko savo teritorija, Difžioji Britanija savo), Falklandai (Argentina laiko savo teritorija, Didžioji Britanija savo) ir t.t.

  5. Vidinis Balsas:

    ” iš Armėnijos Respublikos pasigirdo pretenzijos į Kalnų Karabachą…. ” Karabachas yra Armėnų ištaka. Ten armėnai gyveno tūkstančius metų. Atėjo babajai , išžudė pusę gyventojų, atėmė žemes. Kokias vertybes gina Vakarai ? Lietuva ? Alkas ? Rusijos suprantamas. Ką tik Sirijoje bandė įvelti į karinį konfliktą su Turkija. NATO sekretorius suskubo pareikšti, jog pasipriešinimas Turkijai, reikštų NATO šalies užpuolimą ir visa Europą privalėtų pulti Rusiją. Rusai nei vieno karo nepradėjo ir nei vieno ne pralaimėjo. Rusai nesiduos išprovokuojami. Užjaučiu armėnus.

  6. Vidinis Balsas:

    Beje, dešimtys tūkstančių susirinko Briuselyje. Reikalauja sustabdyti armėnų genocidą. Nei politikai, nei žiniasklaida nieko nemato, nieko negirdi. Vien tik nuolatinė demonizacija dėl Navalno, Berlyne nužudyto čečėno, Baltarusijos. Kas vyksta ? Žūt būt kažkam reikia Trečio ir paskutinio ???

  7. Vidinis Balsas:

    Lietuva, kaip nei vienoje kitoje šalyje, turi dešimtis visokių garbės konsulatų Turkijoje. Pluša šimtai visokių ataše. Gal komjaunimo sekretorius galėtų imtis kažkokių iniciatyvų ?

  8. Vidinis Balsas:

    Kaip žinia, Kalnų Karabachą, lygiai kaip ir Krymą, atėmė iš teisėtų savininkų ir atidavė kaimynams TSRS Komunistų partija. Žemę su visais gyventojais. Ar žmonių kas atsiklausė, ar jie nori būt perleisti ?
    Ar komunistų sprendimai buvo teisėti ? Aš suprantu, jog LTSR komjaunimui, kompartijos nutarimai šventi ir nediskutuotini, bet kodėl Vakarai elgiasi lygiai taip pat ? Gal todėl, kad ir jie verda lygiai tą patį tautų jovalą, tik ant žymiai kaitresnės liepsnos ?

  9. koks skirtumas:

    Man labai skaudu, kad Lietuvoje nebeliko nei vieno padoraus žmogaus. Vien tik kiaulės, besipjaunančios prie suskilusios geldos.

  10. Bartas:

    Darykit išvadas patys. h t tps://www.youtube.com/watch?v=sGrTKoe7Udo&bpctr=1602967192&ab_channel=culinarymore

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: