K. Ž. Kerpauskas. Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą (video) (104)

Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta.

Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys – daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia – vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų.

Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai.

Sukūrėme vaizdo įrašą ir peticiją, kad tauta suprastų esamą situaciją ir galėtu pakeisti ją:

Peticija.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , .

104 komentarai

  1. jo:

    Kam čia šita kremlinė propaganda, kurios tikslas – skaldyti ir naikinti Lietuvą? Nėra nei žemaičių, nei aukštaičių tautų, šios etnografinės grupės sudaro lietuvių tautą.

    • R31:

      Nenusišnekiėk dil žemaitiu.
      Bet dil vatuos propogāndas prītaru. Tas Kerpausks iš Lėkštučiau chebruos, tik nesivaiden su anās labā akivaizdė.

    • ŽEMAITIS:

      Ne visai taip.
      Žemiačiai galėtų būti ir kaip atskira tauta, jei dauguma žemaičių turėtų savo atskirą savimonę.
      Dabar gi per 2011 m. gyventojų surašymą žemaičiais (kaip atskira tauta) užsirašė tik 2169 žmonės. Aišku, kur nors Vakaruose ši grupė (bet tik ši grupė) būtų laikoma atskira tauta. Tačiau Lietuvoje buvo nuspręstą vis tiek juos priskirti lietuviams (“LIETUVIŲ TAUTYBĖS GYVENTOJAI, SAVE PRISKYRĘ ŽEMAIČIAMS, PAGAL LYTĮ, AMŽIAUS GRUPES, RELIGINES BENDRUOMENES IR KALBŲ MOKĖJIMĄ”).
      Nesiimu vertinti, ar tai gerai, ar blogai. Žinoma, jei kritinė dauguma (daugiau kaip pusė Žemaitijos gyventojų) save vadintų tik žemaičiais – tuomet tikrai tokia tauta turėtų būti. Bet dabar tik kiek daugiau, nei 2 tūkst. – tai labai mažai. Tad lieka subetninis lygmuo.
      Tiesa, lyginti žemaičių su aukštaičiais, dzūkais ir pan tikrai nereiktų. Visai kita savimonė. Ir kas tie “aukštaičiai” – tai lietuvių (Rytų Lietuvos), sėlių, žiemgalių ir t.t. palikuonys. O dzūkai – tai salvizmo paveikti lietuviai (taip jų kilmę aiškina kalbininkai). Ir tik žemaičiai turi labai aiškią ir nepaneigiamą kilmę iš senovės žemaičių. Na, teisybės dėliai, vėliau “sužemaitinę” ir pajūryje gyvenusius kuršius. O ir šaindienos žemaičių savimonė yra visai kitame lygmenyje, nei aukštaičių, dzūkų ir pan. Tad sutapatinti tikrai nereiktų.
      Ir jokia čia “kremlinė propaganda” – tiesiog viskas kyla iš giluminio idealizmo. O Rusijos propagandinastai aplamai šiame kontekste nieko nenutuolia.

  2. Rimgaudas:

    Lietuvotyra sako, jog Lietuvoje šiuo metu išsiskiria 3 istoriškai susiklosčiusios etnogeografinės gentys su tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektomis, kurios sudaro lietuvių tautą. Dalis tautos, spaudžiant aplinkui geografinį Europos centrą, liko už respublikos ribų (nalšėnai, žiemgaliai,jotvingiai – sūduviai, etniniai prūsai, etc.).
    Tvirta kasa yra pinama iš trijų sruogų. Tokia yra Lietuva ir viena sruogų, žemaičiai, yra laisvi spręsti savo vėliavų atrodymo klausimus.

    • vilius:

      “liko už respublikos ribų (nalšėnai, žiemgaliai,jotvingiai – sūduviai, etniniai prūsai, etc.”

      Pievos! Jotvingiai ir prūsai (!) buvo dalis lietuvių tautos? 🙂 O gal lietuviai buvo “dalis prūsų tautos”? 🙂 Be to, kuršių, žiemgalių ir sėlių pietinės dalys neliko “už respublikos ribų”. Jos liko Lietuvoje ir sulietuvėjo. Jotvingių šiaurinė dalis – irgi. Toks likimas būtų ištikęs ir likusias jų dalis, jei ne karai su kryžiuočiais. Paradoksalu, bet latvius nuo suvokietėjimo išgelbėjo Lietuvos valstybės slenkstis, o nuo sulietuvėjimo – Livonijos ordinas, stabdęs Lietuvos sienos stūmimą į šiaurę.

      • ŽEMAITIS:

        Beje, ir žiemgalių genai daugiau prisidėjo ne prie latvių, o prie lietuvių tautos susiformavimo. Juk apie trečdalis Žiemgalos teritorijos yra Lietuvoje. O po XIII a. sukilimų žiemgaliai ir iš Latviškosios Žiemgalos masiškai bėgo į Žemaitiją bei Lietuvą. Tad čia dar didelis klausimas, ar lietuviai ir žemaičiai, ar latviai turi daugiau žiemgalių genų.

  3. Pagal senąją pasaulėžirą turėti atskirą vėliavą reiškė turėti atskirą Dievą. Jas reiškė turėti vėlei vietą pas savo Dievą. Mūšiuose būtent vėliavos, kiti atitinkami uniforminiai ženklai rodydavo kuriam Dievui priklauso žuvusiojo vėlė. Šie ženklai kartu ir magiškai apsaugodavo, kad žuvusiųjų vėlės neatitektų velniui…
    Be abejonės tautos atskirumui buvo būtina turėti ir atskirą kalbą. Ar ne nuo to derėtų pradėti kalbas dėl atskirų vėliavų reikalingumo… Tai dalykai, kuriais žaisti nederėtų…

  4. Rimgaudas:

    >> Saulės Vilnai
    Žodis Dievas išsikoduoja kaip Veidas. Genties veidas atsispindi jos gyvenimo būde, o koks jų gyvenimo būdas šiandien, įskaitant istorinę atmintį, žemaičiams derėtų spręsti patiems. Vertinant išėjimo iš Veido į vėlių Veidą istoriją (žr. praeitą sakinį), bendros žemaičiams vėliavos vaizdas atitinkamai ir turėtų būti sprendžiamas.

    • vilius:

      “Žodis Dievas išsikoduoja kaip Veidas.”

      Žodis “dievas” yra giminiškas žodžiui “diena” ir vedamas iš indoeuropiečių prokalbės “*dieus” ‘dienos šviesa’. Kaip jūs ten ką “koduojat”, tai jau jūsų fantazijos reikalas, niekaip nesusijęs nei su etimologija, nei apskritai su kalbotyra.

  5. Memelschvanz:

    Jau laikas mum vienytis ir y kova kilt! Tam vėliava bus labei raikalinga!

  6. Kitas Praeivis:

    Kažkoks keistas herbas. Šarvai – 15 amžiaus pradžios vakarų Europos aukštesnuo rango sunkiosios kavalerijos kariškio . Kardas tokio platumo ir svorio , kad jo paskirtis matyt tik kaip atrama. Meška su ankakliu , matyt simbolizuoja žemaitijos valstiečius baudžiauninkus nuo 15 amžiaus pradėjusius eiti lažą.
    Ta moteris su inkaru tai gal Platelių ežero jachklubo simbolis ? Man neteko girdėti , kad žemaičiai būtų jūreiviai , nes prie jūros išėjimo neturėjo.
    Tai va , visas atsakymas į šlovingą išgalvotą praetį kaip esi paveiktas 19 am Vokiško romantizmo.

  7. Dievas kaip esybė buvo suprantamas kaip išvaizdos davėjas, jos dėvėtojas, tausotojas, turėtojas, laikytojas, taigi žodis Dievas yra radęsis iš ‘duoti, dėvėti”. Manau, kad jo ‘iškodavimas” iš ‘veidas’ yra kalbiškai problemiškas, kiek nerimtas, be to, nėra būtinas.

    • vilius:

      Toks pat kalbiškai problemiškas ir jo kildinimas iš “duoti, dėvėti”. Niekaip. 🙂

      • Na, v’ – ‘d’ keitimas vietomis kaip žodžių daryba yra tiesiog triukas, juolab, šiuo atveju, kai turima liet. duoti- davė- duos, rus.datj – angl.give (čia kalbiškai arti ir germ. got – ‘dievas’) arba daugybė žodžio duona ‘uo’ tarmiškų tarimų, pagaliau ar ne iš tokių senovės supratimo gelmių ateina ir pasakymas: “Dievas davė dantis – duos ir duonos”…
        Gi veidas yra tai, kas yra matoma, veizima, iš ko atpažįstama, nustatoma panašumas su kitais ir t.t. ir pan.
        Vargu ir, kad žodis ‘dievas” galėtų būti vedamas iš indoeurop. “*dieus” – ‘dienos šviesa’. Diena vardą veikiau gali būti gavusi pagal požymį, kad yra nuolat einant, niekada nesustojanti.Tuo ji išsiskiria iš kitų reiškinių. Nuolat einantis, nesustojntis yra laikas, taigi diena yra laiko mato skačiavimo žodis. „Diena“ tiek pagal skambesį, tiek savo reikšme giminiuotinas su graikų dina – ‘jėga’, o šis žodis vestinas iš liet. ‘eiga’, beje, taip pat judėjimą reiškiančio. Taigi žodžiui dievas „diena šviesos“ reikšmė peršama nepagrįstai, ‚diena‘ kaip ir laiko matų žodžių draugijai priklausytų…

        • vilius:

          Yra istorinės fonetikos dėsniai, mieloji. Pravartu būtų susipažinti, užuot būrus iš kavos tirščių ar dar ko nors.
          ht tps://etimologija.baltnexus.lt/?w=dievas

          • vilius:

            Estų / suomių baltizmas “taev / taevas” ‘dangus’ kildinamas iš baltų senesnės formos “deivas” ‘dievas’. Tai tik patvirtina žodžio “dievas” semantinę sąsają su “šviesa”.

            • Anaiptol, – lietuvių žodis dangus yra vestinas iš dangintis, dingti, pradingti, dausos – “kaip pradingimo esatis”, o ne iš “šviesa”. Tad ir estų/suomių “taev/taevas” – reikšme ‘dangus’ veikiau sietinas su pradingimo, slypėjimo būsenos požymiu, t.y. giminiuotinas su liet. žodžiais slypėti, paslaptis, slėptuvė, lobis bei rus. tajit – “slepia”, taina – “paslaptis”, kas dėl fonetinių skirtumų, tai jie tokie yra galimi tarp skirtingų kalbinių grupių. Tokiu atveju estų/suomių “taev/taevas” -‘dangus ‘ laikytinas baltizmu/slavizmu “dingti, pradingti” tiek semantine, tiek fonetine prasme, tad vargu ar gali būti siejamas reikšmės atžvilgiu su žodžiu “deivas” – ‘dievas’ pagal “šviesa” požymį.

              • vilius:

                “Anaiptol, – lietuvių žodis dangus yra vestinas iš dangintis, dingti, pradingti, dausos”
                🙂

                “Dangus” iš “dengti”. Naujas žodis. Senesnis “dangaus” pavadinimas buvo “debesis”. Jį yra išlaikę latviai (“debess”, daugiskaita “debesis”), rusai (“nebo”, “nebesa”), hetitų “nepiš”.
                Dėl d/n kaitos ide. kalbose plg. lie. devintas : pr. nevints, lie. namas : lot. domus ir kt.

                • “Dangus” yra senas žodis, tai rodo galūnė “-us”. Tad patikimiau būtų jį giminiuoti su “dingti> dingus> dangus”. “Dingus” – vieta, kurioje yra galimybė dingti. Pagal pasaulėžiūrą – tai vieta kur iškeliaudavo mirusiųjų vėlės. Ją palydint varpai skambėdavo „dangun, dangun“…, gal tai ir galėjo lemti dvigarsio ‚in‘ virtimą ‚an‘…
                  “Dengti” yra kitašaknis (buitinės kilmės) žodis giminiuotinas su “anga, nuoga (atvira vieta) “.
                  Nėra negalima, kad indoeuropiečiai dangui pavadinti turėjo neb-/nep- šaknies (kito požymio) žodį (rus.”nebo”,het. “nepiš”), kurie vestini iš liet. “žiebti, žibėti, žaibas”.
                  Dėl n/ž(š) plg. ol.noord : liet. šiaurė, angl. next : liet. sekantis, pagaliau liet. nūnai, nūdiena : šiandien, šiūdienis, liet. sekantis : latv. nakamais.
                  Vargu ar liet. “debesis”, lat. “debess” gretintinas su rusų “niebo”. Veikiau, kad – su rus. “oblako”, bet visų pirma su pr. šaknimi deb- (šaknį sakau iš atminties), turinčią didumo, daugumo reikšmę.
                  Kas istorijoje galėjo nulemti tokį latvių “debess” – ‘dangus’ reikšmės atskirumą yra įdomu.

          • Žodžių etimologijos privalo neprieštarauti ne tik fonetiniams dėsningumams (nors šie, beje, taip pat nelaikytini šventi, jais gali būti abejojama), bet ir jų semantiniams laukams…
            Kalbotyroje kaip ir kituose moksluose dėsningumai gali kisti, visuotinai įsigalėjusių pozityvizmo principų įtakų joje taip pat, matyt, neišvengta, imant konkrečiai ir ‘dievo’ kilmės aiškinime…

  8. “Alkui” tikrai nevertėtų skelbti tokius separatistinius straipsnius apie kažkokią “atskirą žemaičių tautą”.

    Iš šio straipsnio akivaizdžiai kyšo Lekštučio “Būkime vieningi” ausys.

    • Pajūrietis:

      Parašymas „Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą“ labai jau įtartinas. Ką reiškia „vieną vėliavą“? Vieną – tą su juodu pliušiniu meškinu? O LR valstybinė vėliava kaip? Siūlyčiau perskaityti straipsnį ht tps://ww w.15min.lt/ikrauk/naujiena/svarbu/ka-reiskia-zemaitijos-veliavos-nuotraukos-515-251788. Ten rasite įdomių pastebėjimų. Kodėl visa tai labai panašu į galimai nešvarų politinį žaidimą, kuris galėtų būti naudingas kam?

    • ŽEMAITIS:

      Prie ko čia “separatizmas”? Žemaičiai nesiveržia sukurti savo tautos – tai įrodė 2011 m. gyventojų surašymas, kur tik apie 2169 žemaičiai užsirašė žemaičiais (t.y., ne lietuviais). Kiti sutinka su dabartiniu savo statusu – kaip unikali, stipriai autonomiška lietuvių (plačiąja prasme) grupė. Kurią “ne nuodėmė” vadinti ir tauta (be kokių nors politinių kėslų).

  9. Rimgaudas:

    >> Kitas praeivis
    Dėkoju už diskusinį atsiliepimą. Šių metų pavasarį Plungėje turėjo vykti konferencija “Žemaičių meška poledyninio ežero vandenyje”, tačiau rajono savivaldybės Kultūros skyrius, apžvelgęs programą ir galimybes, būti organizatoriumi miesto teritorijoje atsisakė: COVID’o baimė, matyt, čia suveikė.
    Tarpe pranešimų konferencijoje buvo ir toks, kur žemaičių genties plotas 9,4 tūkst. m. atgal vakaruose ėjo krantu nuo Klaipėdos iki Šventosios plius dar dabartinės Latvijos gabaliukas. Plateliai su ežeru, suprantama, buvo beveik viduryje, todėl inkaras bendrame žemaičių herbe vietą sau tikrai galėtų rasti.

    • Kitas Praeivis:

      p Rimgaudui
      O tai kur kuršius ištrėmėte ? Jei nesunku , išvardinkite bent penkis žemaitiškos kilmės jūrinius terminus : laivo , galinčio plaukti jūroje detales , vėjo krypčių pavadinimus ir tt.
      Neverta gaišti laiko diskusijai dėl kažkieno fantazijų. Tik paradoksalu , kad herbo kūrėjai remiasi vokiečių romantizmo piešiniais , nors Vokiečių ordinas buvo priešas Nr 1.

    • Kur ten bus kokia žemaičių gentis 9.4 tūkst. m. atgal, jeigu net jau 13-14 amž. Popiežiaus bulėse jie nėra minimi. Visi kryžiaus žygiai buvo skelbiami ir vykdomi skirtingais laikotarpiais atitinkamai minint prūsus, kuršius, žiemgalius, lietuvius.
      Vis stengiamasis savo istorijas statyti ant vištos kojos, kažkas tiek nevyriška, nerimta, kad net sunku suvokti kaip tai dygsta…

      • Arūnas:

        Skaičiau, kad 14 amž. tikrai minimi, bet minimi Žemaičiai, o ne Žemaitija

        • Žemyna:

          Europoje ne viena teritorija vadinama būtent ten gyvenusios/-čios tautos ar etninės grupės vardu (t.y., ne -ija, bet -ai).
          Pvz., mes vadiname Prūs-ija, o jie – Prūs-ai (Preußen). Tiesiog buvo įvairūs laikotarpiai, įvairios mados.

          • Arūnas:

            Vokiečių kalboje iki Prūsijos žlugimo nebuvo atskirų žodžių įvardinti prūsus ir Prūsiją, nors kraštas lotyniškai buvo vadinamas Borussia. Savo atsakymu Saulės Vilnai norėjau pasakyti, kad 14 amž. buvo žinomi žemaičiai. Vytauto laikais buvo kalbama apie žemaičius, o Žemaitija minima tik vėliau

            • Žemyna:

              Taip, ir senuose žemėlapiuose parašyta ,,…čiai”, bet tai nieko keisto.

            • Taip, laikoma, kad dabartinis žemaičių vardas yra paminėtas 14 amž. pradžioje, konktrečiai 1315 m. rugpjūčio mėn. Dusburgui kronikoje nurodant, kad “Lethowini de Samethia” puolė Ragainės pilį. Tas pavadinimas verčiamas kaip “Lietuviai iš Žemaičių”. Tačiau ‘Samethia’ kaip žodis, jo kalbinė istorija nėra nuodugniau tyrinėta. Aš jį giminiuočiau su liet žymėti, žymė, rus. zamietka, zamok. Tai ištyrus paaiškėtų ir pavadinimo Žemaičiai istorinė ir kalbinė kilmė. Be abejonės pavadinimas yra susijęs su feodalizmo plėtojimusi, su karinės ir ūkinės tarnybos pasienio gynybinėse ir ūkinėse pilyse istoriškai kilusiu būtinumu.

              • Žemyna:

                Kodėl naujakurė rusų kalba turėjo duoti vardą nebe pirmą tūkstantį metų čia gyvenusioms aisčių tautoms?
                Man tai panašu į teiginį, kad tokius žodžius, kaip galva, ranka, žemė ir pan. mes iš slavų pasiskolinome. Tai ar tūkstančius metų iki slavams atsirandant tautos ir gentys neturėjo žodžių pagrindiniams dalykams pavadinti?
                Reikia kasti giliau.

                • O kur čia yra pasakyta, kad rusų kalba davė pavadinimą aisčių tautoms? Kažkaip pamirštama, kad kalbotyros mokslo yra pripažinta, jog pati slavų kalba radosi iš lietuvių (baltų) pakraštinių tarmių.

                • Žemyna:

                  Tamsta pats čia paminėjote ,,zamok”, ar kitą kažkokį. Taigi ir sakau, kad būsimieji slavai nuo mūsų prokalbės atsiskyrė jau gavę kraičio solidų žodyną. Tad mums, žodyno DONORAMS, kaip ir nereikėjo iš jų sau žemių pavadinimų skolintis.
                  Nors… visko būna – ana va LRT laidų vedėjams lietuviškų žodžių ,,trūksta”, nors plyšk – vis nabagai angliškų panaudai prisigraibo.

                  • Bet, – nurodžiau, kad zamietka, zamok yra iš liet. žymėti, žymė. O žymimos buvo žemių ribos, kas feodalizmui plėtojantis buvo labai svarbu. Taigi apslavinti zamok’ų vardai radosi kaip pasienio pilių pavadinimai. Mozūrų suslavėjimas 13 amž. buvo pakankamas, Prūsija, Lietuva jiems buvo gerai žinoma, tad labai tikėtina, kad Dusburgas lietuvių pasienio pilį užrašė mozūriškai vadintą – “Samethia” vardu.
                    Kaip tokios praktikos pavyzdį galima nurodyti, kad Vilniaus pakraštyje buvęs lenkų vadinamas Zameček yra išverstas “Pilaitė”.
                    Tai toks liet. žymėti, žyma reikšmių apslavėjimo kelias.
                    Ar žemaičių pavadinimas galėjo rastis iš tokių pasienio pilių saugotojų, turbūt, vadintų – zamokais, zamočiais yra reikalinga nuodugnesnių trymų. Tačiau, kaip žinome, 30 metų nepriklausomi, o Lietuvos istorijos kertiniai dalykai nė krust… Antai, LRT savo programose turistinio lygio istorijos plepalėlius sau džazuoja ir papūsk tu jiems, kad nori… Visur tik džiazas…

          • vilius:

            Letuviškai taip pat. Jei žodį Žemaičiai, Aukštaičiai rašysit didžiąja raide, žodis reikš teritoriją, ne etnosą. Pavadinimai Žemaitija, Aukštaitija yra lotynizuoti priesaga -ija.

          • Čia ne mados ar filologinis reikalas, o teisinis klausimas. Gyvenančiuosius tam tikroje teritorijoje įvardijant tautos vardu, reiškia, kad teritorija, kurioje gyvena, nelaikoma jiems priklausančia nuosavybės teise. Teritoriją įvardijant šalies vardu, reiškia, kad ji yra jos nuosavybė.

      • Rimgaudas:

        Gerb. Saulės Vilna,
        Lietuvotyra Europoje nėra pastatyta ant vienos vištos kojos, o stovi ant keturių Vilko kojų pagrindo. Tos kojos yra struktūrinių astronomijos observatorijų Vilniuje (senumas 9,3 t. m.), prie Platelių (senumas 9,4 t. m.), Palangoje (senumas 9,6 t. m.), prie Magdeburgo Gozeke – Goseck (senumas 7 t. m. a) buvimas.
        Buvimas, stebint planetų (aštria akimi matosi iki Saturno) ir kitų dangaus kūnų judėjimo periodiškumus, byloja, kad tų laikų lietuviai puikiai suprato esant Aukščiausiąjį Kūrėją Kūrą, Kūroną visa tai sukūrusį. Nenugalimi (force major) jo atstovai žemėje yra Dievai, įeinantys į kosmoso Dievų struktūrines visumas. Religijos yra mažos Aukščiausiojo Kūrėjo žemėje veiklą norminančios dalys ir kiekviena jų mano darančios tai teisingiausiai. Kas su tuo nesutinka, to laukia vyraujančios religijos priešpriešos, kurios įpainiojamos į pasaulietinius reikalus. Nuo jų pas mus turėtų sulaikyti konstitucinės valstybės nuostatos. Jų nesilaikymas tautoje, kuri turi seno ir maironiško tikėjimo moralinius pagrindus, trikdo vienybę. Tačiau susitarimai tūkstančių metų gausme tautai vis leisdavo atsitiesti. Ne išimtis, manau, yra ir šie laikai.

        • Matyt, kad dar menkas Lietuvotyros stovėjimas nors ir ant tų keturių Vilko kojų, jeigu ta 9,3 t.m. senumo astronomijos observatorija Vilniuje nesutraukia milijoninių turistų srautų, jeigu apie ją net LRT “džazuojanti istorija” neprabyla…
          Gal, sakyčiau, pirmiau astronominį švietimą Lietuvoje derėtų pastatyti ant kojų, tada ir matematika jaunimui taptų įdomesnė.
          Dabar ką bepaklaustum, ar Lietuvos leičiai astronominį laiką skaičiavo, ar tik „letterius“ – laiškus nuo karaliaus pasaulin rašė, pakraipo pečiais ir nieko negali pasakyti…, viens kits dar sumurma – į dangų neturiu laiko žiūrėti…
          Tai gal Lietuvotyrą parėmus dar penkta – priekine “leičių, Lettowios” koja visas reikalas astronomiškai pajudėtų…

          • Rimgaudas:

            >> Saulės Vilna
            Taigi, kad menkas, todėl ir kalbame.
            Manyčiau, kad ji remiama, pasakant, jog lietaus periodų, traukiantis ledams link šiaurės (šylant – lyja, šąlant, kai grįžta kiek atgal, – sninga), skaičiuotojai leičiai – leitšiai – lietšiai kartu su Lettowia, buvo tie Lettowijos lietuviai, kurie liko prie ledo krašto su dviem vyresnėm seserim, kai jauniausioji Eglė sutiko tekėti už Žalčio ir pasitraukė nuo ledo krašto toli į pietus (paguglinti: XVII. Eglė žalčių karalienė – kelioninis lietuvių epas). Ledynas nuo Skandinavijos kalnų į priekį slinko pietryčių kryptimi. Vidurinioji sesė prie ledo krašto visą laiką buvo pietinėje pusėje, o Vyriausioji – pietrytinėje pusėje. Laiką skaičiuoti lengva – šilimo ir vėl šąlimo periodus prie ledo krašto nusakė F. Kavoliūtė iš VU. O astronominis Vilkas Vilniuje žiūrėdavo į lietšius – lietčius, uodega, kai reikia, vis pridengdamas lietčių Liettowiją nuo per didelio lietaus.

            • Išeitų, kad ‘leičiai” vardą gavę ne nuo ‘laikas ir skaičiuoti’, o nuo ‘lietus’, taigi su prieš 9,3 t.m. laiko skaičiavimo observatorijų veikimu vargiai siejasi. “Lettowijos”, kurių gyvavimas Mindaugo laikais yra istorinių šaltinių patvirtintas ir kurias būtų galima laikyti to prieš 9.3 t.m. skaičiuoto laiko užrašymo observatorijų palikimu, tačiau ir jos pasirodo pavadinimą gavusios ne nuo angl. letter – ‘laiškas’.
              Na dar ‘Lettowia’ būtų galima gretinti su Liškiavos < 'Laiškuvos' vieta, bet nei čia joje, nei atitinkamai danguje nėra aptikta jokių prieš 9 t.m. metų gyvavusios astronominės observatorijos pėdsakų. Nors sako tarsi kažkiokų "astronominių Vilkų" per vilkolakius čia pasirodo…
              Kad jį kur šimts, – visos keturios "astronominio Vilko" kojos kaip ir pakimba ore ir taip Lietuvotyra belieka toliau vis ant vištos kojos bestovinti…

              • Rimgaudas:

                >> Saulės Vilna
                Dėl “vištos kojos” apsirinkate. Perskaitykite, prašau, lietuvotyros knygą (google: “Apie seniausiuosius laikus I, II” ir nuobodžiauti, jeigu esate ne paprasta skaitytoja, o ieškanti tiesos mokslininkė, jums neteks.
                Geriausi palinkėjimai kantrybėje. Iki.

    • ŽEMAITIS:

      Tikroji etninė (ne politinė, o etninė) Žemaitija iš tiesų neturėjo išėjimo į jūrą.
      Palangos (pilnai), Kretingos (pilnai), Skuodo (pilnai), Mažeikių (didžiąja dalimi, mažytis pakraštėlis – jau Žiemgala)), Plungės (pilnai), Telšių (nedidelė dalis, likusi dalis – Žemaitija), Klaipėdos miesto ir rajono (didžia dalimi) savivaldybės – tai lietuviškasis Kuršas, kurį vėliau asimiliavo žemaičiai.
      Tikroji (etninė) Žemaitija apima šias savivaldybes: nedidelę dalį Klaipėdos rajono, Šilalės (pilnai), Rietavo (pilnai), Kelmės (pilnai), Telšių (didžiąją dalį), Šiaulių rajono (didžiąją dalį), Tauragės (dalinai; likusi dalis – Salva), Jurbarko (iš esmės tik Eržvilkas; likusi dalis – Skalva ir Centrinė Lietuva), Raseinių (didžiąją dalį, be Ariogalos (C. Lietuva)), ir gal dar Radviliškio pakraštėlį (likusi – C. Lietuva).
      Šiuo metu etnografinės Žemaitijos riba iš esmės atitinką etninę tik rytinėje dalyje. Visa vakarinė dalis – tai asimiliuotas Kuršas; Šiaurinė dalis – taip pat asimiliuotas Kuršas ir dalis Žiemgalos (nedidelė Mažeikių dalis, taip pat Akmenės sav.); Pietuose – asimiliuotos Skalvos bei C. Lietuvos dalys; Šilutės savivaldybėje – asimiliuota Lamata.
      Tad dabartinės Žemaitija yra mažesnė nei politinė-istorinė Žemaitijos seniūnija (kuri buvo iki pat Nevėžio), tačiau gerokai didesnė, nei etninė Žemaitija.

  10. Rimgaudas:

    >> Saulės Vilna
    Yra tokia filosofinė kategorija kaip lietuvotyra (litvovedenije, V. Toporovas). Žinios apie žemaičių gentį, buvusią 9,4 tūkst. m. atga lvyksta šioje, o ne istorijos, baltistikos, lituanistikos ar religinėje plotmėje, todėl manęs ir nesuvokiate. Nieko tokio, nes laiko tam reikia. Labanaktis.

  11. Pajūrietis:

    Prisiminiau pasus. Labai, labai įtartinas reikalas buvo. Mergaitė su inkaru atrodo tokia atsipūtus… O gal ir gerai, kad taip? Iš kur ji gavo inkarą? Iš kuršių? Šarvai žemaičių? Tokius jie nešiojo?

  12. Vidinis Balsas:

    Gal jau gana Samogitiją žeminti ? Kodėl vieni yra aukštai, kiti žemai ? Kur Lietuvos genčių lygybė ? Baltų lieta sulieta į Lietuva ir negali būti jokio žeminimo.

  13. Algimantas Lebionka:

    Aš manau, kad Žemaičių “tauta” tai pilsuckinė-sorošinė-kremlinė propaganda, labai pavojinga Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai. Gal mums reikia Lietuvos balkanizacijos? Amžinų konfliktų tarp lietuvių? Greitai taip ir prie Perlojos respublikos nepriklausomybės prieisime. Nejau šitas aptemusio proto ponas Kerpauskas nesupranta savo veiklos pražūtingumo? Jo propagandos tikslas – skaldyti ir naikinti Lietuvą. Jos šaltinis ne tik Kremlius, bet ir Sorošas, ES “tėvai” steigėjai, tai ir šiandieninė “regioninė ES politika”, o prieškaryje – pilsuckinė Lenkija, okupavusi dalį Lietuvos, tam ieškanti pateisinimų. Šiandieninių globalistų tikslas – sugriauti valstybes, sugriauti šeimas, sugriauti moralę. Belyčiai ir betaučiai funkciniai beraščiai, Kudenhove-Kalergi “kiekybės žmonės” – jų siekis. Šiems Lietuvos priešų tikslams tarnauja ir ponas Kerpauskas.

  14. A co to, panowie?:

    Europos geografinio centro kompleksą siūloma perduoti Vilniaus rajonui
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/europos-geografinio-centro-kompleksa-siuloma-perduoti-vilniaus-rajonui.d?id=85402019

    • Ir komentaras:

      Vilius Kavaliauskas 04.10.2020 09:33:44
      Bus šeimininkas. geriau nei nieko. Graži vieta, gerai architektų pergalvota.
      Pirmais metais labai mėgta turistų – už kelis litus išdavinėjo dokumentus, kad lankėsi Europos centre. Kolona – vienas paskutinių skulptoriaus Gedimino Jokubonio kūrinių.
      Tas Europos centras reikalingas tik mums (ypač stojant ir oirmais ES metais), galima ginčytis dėl vietos. Pamenu, net Džonas Meidžoras, kuriam šiuo centru gyrėmės, sakė manęs, jog Europos centras yra Anglijoje. Liūdna žiūrėti į tą parką dabar – nudžiūvę ir valstybės vadovų sodinti ąžuoliukai.

  15. Kęstutis:

    Ne į temą, bet labai įdomus straipsnis apie Zarasus parašytas 1864 metais. Straipsnis prasideda pasakojimu apie Senąjį Tikėjimą, taip blaiviai aprašytas, kad šių dienų krikščionys, ne visi aišku, atrodo kaip urviniai laukiniai tik išmokę kalbėti, tiksliau urgzti ant kitaip tikinčiųjų… 😉
    htt ps://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomi-lietuva/zarasai-pries-150-metu-kaip-tuomet-zurnale-pasirodes-straipsnis-aprase-si-miesteli-ir-jo-gyventojus-1162-1384756

  16. ŽEMAITIS:

    Žemiačiai galėtų būti ir kaip atskira tauta, jei dauguma žemaičių turėtų savo atskirą savimonę.
    Dabar gi per 2011 m. gyventojų surašymą žemaičiais (kaip atskira tauta) užsirašė tik 2169 žmonės. Aišku, kur nors Vakaruose ši grupė (bet tik ši grupė) būtų laikoma atskira tauta. Tačiau Lietuvoje buvo nuspręstą vis tiek juos priskirti lietuviams (“LIETUVIŲ TAUTYBĖS GYVENTOJAI, SAVE PRISKYRĘ ŽEMAIČIAMS, PAGAL LYTĮ, AMŽIAUS GRUPES, RELIGINES BENDRUOMENES IR KALBŲ MOKĖJIMĄ”).
    Nesiimu vertinti, ar tai gerai, ar blogai. Žinoma, jei kritinė dauguma (daugiau kaip pusė Žemaitijos gyventojų) save vadintų tik žemaičiais – tuomet tikrai tokia tauta turėtų būti. Bet dabar tik kiek daugiau, nei 2 tūkst. – tai labai mažai. Tad lieka subetninis lygmuo.
    Tiesa, lyginti žemaičių su aukštaičiais, dzūkais ir pan tikrai nereiktų. Visai kita savimonė. Ir kas tie “aukštaičiai” – tai lietuvių (Rytų Lietuvos), sėlių, žiemgalių ir t.t. palikuonys. O dzūkai – tai salvizmo paveikti lietuviai (taip jų kilmę aiškina kalbininkai). Ir tik žemaičiai turi labai aiškią ir nepaneigiamą kilmę iš senovės žemaičių. Na, teisybės dėliai, vėliau “sužemaitinę” ir pajūryje gyvenusius kuršius. O ir šaindienos žemaičių savimonė yra visai kitame lygmenyje, nei aukštaičių, dzūkų ir pan. Tad sutapatinti tikrai nereiktų.

    • Pajūrietis:

      Kaip tamsta nustatote tą lygmenį, kokiu būdu, jei teigiate, kad „žemaičių savimonė yra visai kitame lygmenyje“? Kaip išmatuojate ar pasveriate? Ir kuo gi? „savęs išskyrimas iš aplinkos, savęs vertinimas, savo veiksmų, jausmų, elgesio motyvų, interesų ir savos vietos visuomenėje įsisąmoninimas. Savimonė būdinga tiek individui, tiek visuomenei ar jos daliai. Ji atsiranda sąmonei pasiekus tam tikrą išsivystymo lygį. Savimonė – būtina asmenybės formavimosi sąlyga“ – tai iš istorijatau lt.

    • Rimgaudas:

      >> Žemaitis
      Dinaminė tautos formavimosi ir po to išlikimo sąlyga yra trijų giminiškų genčių sruogų bendras vijimas į kasą, kas parodyta Teodoro Narbuto knygos “Lietuvių tautos istorija” (leid. “Mintis”, Vilnius/1995) antro tomo tarp puslapių 224 – 225 esančiame piešinyje pavadinimu Amual – Lauma. La ūma, atitinkamai, išsikoduoja kaip La ūma, kas reiškia natos “lia” banginio dažnio esybės prerorgatyvą tam tikroje geografinėje platumoje susiformuoti.
      Kai ledynmečiu buvome Egipte, tokias sąlygas mums suteikė struktūrinės Cheopso piramidės skleidžiamas dažnis (patikrinta skaičiavimais). Kai, šylant ledynams, iš pradžių aisčių (eisčių) vardu atėjome čia, tokias bangines sąlygas mums sudarė Kuršių Nerijos per vandenis skleidžiamas “lia” natos infradažnis (patikrinta skaičiavimais). Jį labai skaido Kauno marių užtvankos su turbinomis buvimas – reikalingas rimto žuvėtakio padarymas. Neries su intakais mums pradeda nebeužtekti. Juolab, kad bangą labai sugadintų dar siurbliai vandenio į Astravo branduolinę jėgainę tiekimui. Tai – fizikos darnoje su kitais mokslais duomenys.
      Manant, kad žemaičių gentis sudaro atskirą tautą, yra daroma didelė klaida, nes tik iš trijų gentinių vijų vijama lietuviška kasa turi tvirtą energinį potencialą gyvuoti per amžius.

  17. Bartas:

    Man atrodo taip. Labai, labai senai , Žemaitiją išskirti iš Lietuvos valstybės vientisumo, labiausiai rūpėjo vokiečių ordinams.
    Reikėjo parodyti “tarptautiniu ” lygiu, kad toje žemėje gyvenantys žmonės (nekrikštai) yra kita tauta nei lietuviai. Taigi, visi Žemaitijos puolimai , niokojimai su Lietuva nieko bendro neturi ir kryžiokai tai teisino , nes ordinų susijungimui trukdė.
    Visa ši “propoganda” baigėsi Žalgirio laukuose, bet pasėta pikta sėkla, neišrauta – kutena.
    Tarp kitko. Jei pas mane kibiras kraujo, tai pusė kibiriuko nuo Laukuvos kalvų .

    • Pajūrietis:

      Kažkas (galima spėti, kas) laikas nuo laiko patampo smagiai už virvelių, o lėlės yra tik lėlės.

    • Sprendžiant iš istorinių žinių, Žemaičiai buvo ne gentis, o socialinė grupė, tad ištisos savo teritorijos neturėjo. Žemaičių buvo visur. Dažniausiai jais buvo vadinami atskiri lietuvių didikų dvarai – piliakalniai, esantys Lietuvos pasienyje su Ordinu ar Mozūrais. Tuos dvarus kaip Lietuvos didikai jie gaudavę nuosavybėn iš Lietuvos valstybės už įsipareigojimą tarnauti Lietuvai, jie privalėjo ginti valstybės teritoriją nuo Ordino ar Mozūrų antpuolių.
      Tokiu atveju kitaip ir negalėjo būti – radosi išdavystės tarp dvarų- pilaičių valdytojų – perėjimų į kryžiuočių pusę ir kovojimo jų pusėje prieš Lietuvą, kad sugrįžtų į paliktus dvarus jau kaip Ordinui priklausančias teritorijas. Tokios buvo to meto realijos. Panašu, kad ir šis atgarsis yra iš tų laikų…
      Beje, tas pats vyko ir 100 metų po Saulės mūšio Šiaulių žemėje. Į ją kėlėsi didikai iš Lietuvos (Nalšios, Vilniaus apylinkių, iš kitur ), kūrėsi dvarus – pilaites, kad gintųsi ir gintų nuo Livonijos kaip po Saulės pergalės atitekusią Lietuvai teritoriją – Šiaulių žemę.

      • Rimgaudas:

        >> Saulės Vilna
        Sutikčiau, kad iš pradžių žemaičiai buvo socialinė grupė, kalbanti žemaičių tarme, nes prieš 10 tūkst. m. visame pasaulyje buvo 10 – 20 milijonų gyventojų (JTO duomenys). Demografinis sprogimas, tarpe kitų grupių, paveikė ir socialinę žemaičių grupę – ji susitelkė į gentį.

        • Tas – “iš pradžių…” – negali reikšti ką nors mistiško buvus dėl tautos gyvavimo, o tik tai, kad žemaičius kaip lietuvių socialinę grupę formavo 13 amž.paspartėjęs feodalizmo plėtojimasis, kuris spartėjo ir dėl Lenkijos, abiejų Ordinų karine jėga nešamos krikščionybės. Esmė ta, kad “iš pradžių” tos socialinės grupės žmonių imtų vadinti žemaičių vardu buvo visoje Lietuvos teritorijoje. Susidaryti žemaičių kaip tam tikros vietos tarmei objektyviai aplinkybių nebuvo. Ir žemaičiai kaip lietuviai kalbėjo lietuviškai. Stiprėjant Lietuvos valstybei ir prie jos sienų radusis Ordinui, jai kiek daugiau žemaitiškos tarnybos prireikė būtent pasienyje su Ordinu, taip čia ir susitelkė kiek didesnis jų kiekis negu kitose Lietuvos teritorijos vietose.
          Kalbėjimas dabartine lietuvių kalbos žemaičių tarme formuotis turėjo vėliau ir palaipsniui, tai sąlygojo įvairūs istoriniai veiksniai, konkrečiai kuršių, nalšių substratas ir pan. Tačiau tai, kad ją mokslas nustato, kaip lietuvių kalbos tarmę, viską pasako ir padeda tašką žemaičių tautos objektyvaus galimumo klausimu. Gi dirbtinai ją kurti – kokia prasmė…

  18. “aukštaičiai” – tai lietuvių (Rytų Lietuvos), sėlių, žiemgalių ir t.t. palikuonys. O dzūkai – tai salvizmo paveikti lietuviai (taip jų kilmę aiškina kalbininkai). Ir tik žemaičiai turi labai aiškią ir nepaneigiamą kilmę iš senovės žemaičių”, – rašo Žemaitis.
    Tai gryniausia švarnonė, rodanti, kad labiausiai slavizmo paveikti yra tie pora tūkstančių žemaičių, tarp jų bene labiausiai autorius.
    Apie tokią gentį, kaip “senovės žemaičiai”, istorijos šaltiniai apskritai nekalba. Dabartine kalba sakant žemaičių vardu, sprendžiant iš 13 amž. šaltinių, buvo vadinami lietuviai kariai pasieniečiai, tuo metu vykdę Lietuvos pasienio pilių- dvarų apsaugą ir kartu dirbę dvaro ūkio darbus. Taigi žemaičių varde etniškumo nė kvapo, jis ne etninės, o socialinės kilmės.
    Kas dėl “dzūkų kilmės”, tai apie juos galima kalbėti, kaip apie Tacito minimų aisčių genčių palikuonis. Mat, Tacitas mini, kad aisčiai kariai nešioja šernų statulėles, kurios jų manymu apsaugo nuo priešų net atsidūrus jų apsuptyje. Šernus dzūkai vadina žodžiu “dzykiai”. Kalbiška giminystė tarp “dzykis” ir “dzūkas” nėra negalima. Taigi nuo “dzykio” amuleto nešiojimo gali būti užsilikęs ir jo nešiotojų pavadinimas ‘dzūkai’. Nors dzūkai ir dainuoja: “Mes esam dzūkai girių karaliai, o karalienė Dzūkija…”, bet tas būti lietuviu jiems netrukdo.
    Suprantama, autorius piktas tiek ant dzūkų, tiek ant aukštaičių, kad šiems jo idėja fiks dėl virtimo žemaičių tauta nei galvoj, nei uodegoj…

  19. Kitas Praeivis:

    Vaikystėje ” dzykais ” vadindavome musės lervas ant kurių žvejodavome. Matyt todėl , nes dzukai savotiški Lietuvos ” čiukčiai ” buvo. Suvalkiečiai – taupūs ir skūpūs , žemaičiai užsispyrę , o dzukeliai – tokie durneliai . Biednas kraštas ta Dzukija. Žemės prastos – smėlėtos . Nei vieno žyvesnio dvaro ar pilies jų teritorijoje . Viskam loginis ryšys .
    O Žemaičiai – atskira tauta. Tik tas herbas butaforija.

  20. ŽEMAITIS:

    Beje, žemaičių statuso tema labai įdomiai rašoma Vikipedijoje:
    https: //lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemai%C4%8Diai (panaikinti tarpus)
    Kai kas (pvz., kad žemaičių kalba tarptautiniu lygiu oficialiai pripažįstama kaip atskira kalba) man naujiena. Reik pasidomėti giliau.

  21. ŽEMAITIS:

    O angliškame Vikipedijos variante dar įdomiau:
    Samogitians (Samogitian: Žemaitē, Lithuanian: Žemaičiai, Latvian: Žemaiši, Slavic: Zhmud) are a subgroup of Lithuanians that inhabit the region of Samogitia in Lithuania. Many speak the Samogitian language, sometimes regarded as a dialect of the Lithuanian language.

    Even though Samogitians are politically not considered to be an ethnic group, 2,169 people declared their ethnicity as Samogitian during the Lithuanian census of 2011, of whom 53.9% live in Telšiai County.[1]
    Šaltinis: https: //en.wikipedia.org/wiki/Samogitians

    Taigi (vertimas), žemaičiai kalba “žemaičių kalba, kuri kartais laikoma lietuvių kalbos dialektu” 🙂

    • Pajūrietis:

      Apie Vikipediją: bet kas (!) ten gali rašyti, taisyti, tobulinti, pvz., jau esančius tekstus ar naujus sukurti, tik reikia užsiregistruoti, o tai – labai paprasta. Neabejoju, kad tie pataisymai ir pan. yra sekami. Kokia Vikipedijos politika – nežinau.

      • ŽEMAITIS:

        Gal ne visai taip. Esu porą straipsnelių rašęs ir aš. Bet priima ne iš karto, reikia laukti patvirtinimo patvirtinimo.
        Lietuviška Vikipedija yra silpna. Nors, esu radęs klaidų (ne kalbos, o dalykinių) net ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomuose. Iš savo srities. Rašiau laiškus – padėkojo, pataisė. Tad ir ten ne viskas tobula.
        Esu skaitęs akspertų vertinimus angliškam Vikipedijos variantui. O jie labai geri. Iš tiesų angliškas jos variantas yra labai geras, su daugybe nuorodų į šaltinius ir pan.
        Žinote, nėra aiškaus pagrindo, kada galima skirti atskirą kalbą, o kada – laikyti tam tikros kitos kalbos dialektu. Pvz., šiaurės tautų kalbos yra labai susikaldę. Eskimų kalba ar kalbos? Skirtingų didžiulio eskimų (inuitų) regiono skirtingų vietų gyventojai nesusikalba, nors kalba “ta pačia kalba”.
        Skiriant tautą svarbiausiu argumentu tampa savimonė. Konservatyvesnis požiūris – ar kritinė (t.y., dauguma) etninės-subetninės (?) grupės gyventojų laiko save kita tauta (etnosas), art tik kitos tautos kultūriškai autonomiška dalimi (subetnosas). Liberalesnis požiūris – pakanka nedidelės grupelės gyventojų, kurie pareiškia esą “kita tauta” – ir tai užskaitoma. Pvz., per gyventojų surašymus Lietuvoje elgiamasi gana konservatyviai, tuo tarpu kai kuriose Vakarų šalyse (daugumoje – iš viso nesiteiraujama tautybės) – galima užsirašyti bet kuo (kad ir “džidajais” – būta JK) – ir tai pripažįstama, nes “tokia savimonė”. Kažkada, po 2011 m. surašymo, apie tai skaičiau spaudoje. Asmeniškai man priimtinas konservatyvusis požiūris – kur reikalinga absoliučios daugumos. Tad žemaičiai, nežiūrint poros tūkstančių save laikančių atskira tauta, vis tik lieka lietuvių tautos subetnosu.
        Dėl kalbos savarankiškumo – čia gal jau kilmės pagrindu? Jei kalbiniai skirtumai nėra dideli (pvz, kaip tarp gramatinės lietuvių k. ir žemaičių tarmės/kalbos), tuomet žiūrima į kilmę. Jei tarmė kilusi didesnei kalbai pasklidus tam tikroje teritorijoje ir dėl izoliacijos atsiradus tarminių skirtumų – tai tarmė (nebent skirtumai labai dideli – tuomet jau kalba). Jei tarmė/kalba kilusi iš ankstenės savitos kalbos (pvz., senovės žemaičių kalba), vėliau ją dalinai asimiliavus įtakingesnei kaimynų kalbai (pvz., lietuvių) tuomet jau gali būti skiriama kaip atskira kalba. Tokių variantų yra ir daugiau, ne vien žemaičių k.: bavarų kalba/tarmė, škotų kalba/tarmė (čia kalba ne apie keltišką škotų gėlų, o apie germaniška škotų kalbos variantą, kuris labai panašus į anglų k.), valonų kalba ar pranc. kalbos tarmė, flamandų kalba, ar olandų k. tarmė? Ir dar labai daug panašių atvejų.

      • Žemyna:

        Ogi jokia:
        kai čia prasidėjo kalbos apie TM teises, peržiūrėjau, kas kitomis kalbomis V-joje tuo klausimu yra, taip pat ir rusiškai. Aiškinimai skyrėsi. – O juk neturėtų.
        Kai Valdemaras pradėjo kalbėti apie visiškai absurdiškus dalykus skelbti (ir vis labiau kiršinti savo publiką), pagal kuriuos nesvarbu, kad okupacija nutraukta ir okupantas išėjo, jis ir viskas, kas su juo susiję, kas jo ĮNEŠTA – tam viskam ir toliau teikiamos privilegijos: jis lieka privilegijuotas, nežiūrint, kad tai prieštarauja Tarpt. teisei okupacijos klausimais ir niekaip nedera su TMAPK! Jei taip, tai kam tas išsivadavimas, jei jis ir toliau aukščiau tavęs lieka? Vėl ir vėl einu į V-ją dar kartą perskaityti, ogi akurat – Valdemaras pagal rusišką TM aiškinimą ,,dirba” (t.y., prieštaraujantį aiškinimui kitomis kalbomis ir pačiai TMAPK).
        Beje, ir Google vertyklė vieną ir tą pačią ištrauką iš EN, DE, FR ir kt. kalbų į rusų kalbą vienodai klaidingai vertė – kaip ir rusų V-ja jas aiškino(!!!). Nors verčiant tą patį gabalą EN-DE, EN-FR ar atvirkščiai – viskas gerai. Įdomu tai, kad pataisyti tos vertimo vietos Gūglas neleido…
        Tada jau sulindau į TMAPK iki ausų, aiškinausi kas ir kaip šiuo klausimu kitose šalyse, šmirinėjau į V-ją ir atgal, tik staiga įvyko stebuklas – netrukus iš RU Vikipedijos tas tekstas apskritai išnyko (nežiūrėjau, kaip šiandien yra). Dar ilgai vis patikrindavau, bet jis nebuvo sugrąžintas.
        Ar ne todėl, kad LT jis jau atliko savo vaidmenį, o pačioje RU jokių TM ,,nėra” – ten visur ,,ispokon russkaja zemlia”? 🙂
        Tai va, yra temų, kur V-ja ne patarėjas. O kad tokias atskirtum, turi pats nemažai išmanyti. Sumanios tarnybos naudojasi galimybe žmones kvailinti – juk atsakomybės už sąmoningus iškraipymus nėra. .

        • Pajūrietis:

          Tarptautinė teisė tarpvalstybiniuose santykiuose/užsienio politikoje yra tik popieriuje. Jei ji būtų veikianti, nebūtų nei nesibaigiančių karų, nei svetimų žemių užgrobimų ir t.t. Visos nuorodos į tarptautinę teisę, nepykite, prašau, yra naivios.

          • ŽEMAITIS:

            Pritariu.
            Nėra juk tokios “Pasaulio konstitucijos”, tad tarptautinės teisės normos dažnai nedera, prieštarauja tarpusavyje. Prie viso to – dažnai jų ir nesilaikoma. Kas nebūtų įmanoma nacionalinėje teisėje (šalyse, kur teisinė viršenybė – Konstitucija), tas labai dažnai pasitaiko Tarptautinėje.
            Lebai geras pavyzdys – paimkime dvi TT normas – 1960 JT deklaraciją “Dėl laisvo tautų apsisprendimo teisės” ir 1975 m. Helsinkio susitarimus dėl “Valstybių teritorinio vientisumo ir jų sienų neliečiamumo” (beje, šį dokumentą inicijavo SSRS). Kaip gi galima įgyvendinti laisvo apsisprendimo teisę Katalonijai, Baskų Šaliai ir t.t., kai pvz., Ispanija pagal tą pačią TT reikalaus garantuoti jos “teritorijos vientisumą”…
            Aš manau, kad 1975 m. Helsinkio susitarimas yra visišką nesąmonė, užkirtusi kelia tokioms tautoms, kaip katalonai, baskai, kurdai, tibetiečiai, čečėnai Karabacho armėnai ir t.t. į TEISĖTĄ GALIMYBĘ SUSIKURTI SAVO VALSTYBĘ.

            • Labai jau mėgiškai – žurnalistiškai suprantate teisę. Pvz. gali būti, kad pagal Ispanijos konstituciją šalies teritorija nėra vientisa, o joje fiksuota, kad tam tikra dalis yra Ispanijos teritorijoje kaip tautinės mažumos teritorijos dalis.
              Tuo atveju tautinei mažumai su ta teritorija nustatyta tvarka atsiskiriant nuo Ispanijos, jos vientisumas nebus pažeistas, nes konstituciškai ji susidėjo ne iš vientisos teritorijos.

              • Pajūrietis:

                Dar kartą: pasaulyje vyksta nesibaigiantys karai, svetimų žemių pasisavinimas ir kitos baisios nelaimės. Tarptautinė teisė ne šiandien išgimdyta, o ar ji sustabdė I, II pasaulinius karus ir prieš tai kas vyko? JT, įskaitant Saugumo tarybą, yra tarptautinės teisės bejėgiškumo įrodymas. Kur tarptautinė teisė veikia, tai, pvz., transporte: tarptautinėje laivyboje, tarptautiniuose skrydžiuose ir pan. Aišku, ne tik ten. Bet tik ne užsienio politikoje. Čia kas ką nori, tas tą daro: kas stipresnis, tas laimi, kas silpnesnis, tas…

          • Žemyna:

            Kam, jei ne mažoms valstybėms kartu iškelti šį klausimą ir pareikalauti ,,pašlakstyti gyvuoju vandeniu” tą popierių?
            Kai anais laikais abejojome, ar mums, įstrigusioms tarp dviejų niekaip neprisiryjančių ,,sesučių”, pavyks, V.L. ir kiti ramino, siūlė pažiūrėti į ES mažylės – jei jos tiek metų saugios, tai ir mums bus užtikrintas saugumas.

        • ŽEMAITIS:

          Gali būti. Aš rusiška nepasitikiu. Jei reikia – skaitau angliškoje, nes ji patikimesnė.
          Gal ir subjektyvi mano nuomonė, gal “neužsiroviau”, tačiau bent jau kol kas angliškas Vikipedijos variantas tikrai manęs nenuvylė.

          • Žemyna:

            Tačiau mūsų atveju, kai mums kažkas agresyviai, aršiai ŽT, TM teises bei mūsų atsilikėliškumą aiškina, labai pravartu pažiūrėti, o iš kur tokio aiškinimo kojos gali dygti.
            Juk tie, kas nestudijavo EN ar kt. kalbų tokiu lygiu, kad net niuansus pagautų, nesikankina, perskaito rusišką variantą ir tiek. Arba gūglinį vertimą, Ypač viena LT dalis. Juk dalykinius, teisės tekstus netgi gimtąja kalba reikia mokėti skaityti, o ką kalbėti apie svetimą kalbą!

      • Pajurieciui apie vikipedija:

        Pabandykite Vikipedia pataisyti…
        pvz. , kad Gediminas buvo karalius ne kunigaikstis…
        ( saltiniu juk daugybe yra )
        ir pamatysite kokia ten laisve ….iskolios negyvai….
        tie patys tautieciai administratoriai….

  22. Žemyna:

    Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos
    − tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/neredaguota.lt.-vytautas-sinica-kova-del-istorijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: