Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities

www.alkas.lt
2020-09-09 01:03:00
19
Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.
Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime. Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir švietimas, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo vertybių, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos papročiais. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo vertybių dvasią.

Europos paveldo dienų atidarymo renginyje rugsėjo 10 dieną, 16 val. sostinėje, Mokslų akademijos salėje, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras paskelbs oficialią Europos paveldo dienų pradžią. Sveikinimo kalbas sakys kultūros, mokslo, Seimo atstovai.

Europos paveldo dienos gimė Prancūzijoje. 1984 metais jų sumanytoju buvo Prancūzijos kultūros ministras Džakas Langas (Jack Lang). Tada daugiakultūrinei Prancūzijai buvo svarbu, kad šalia gyvenančios skirtingos tautos, skirtingos religinės bendruomenės per kultūrą, per kultūros paveldo vertybes, tiksliau – per savo maldos namus, geriau pažintų ir suprastų viena kitą. Šis tikslas kiekvienoje šalyje svarbus iki šiol, todėl renginys nuo 1991 metų gana greit išplito po visą Europą. Dabar Europos paveldo dienos rengiamos penkiasdešimtyje Europos kultūros konvenciją pasirašiusių valstybių. Šie metai Lietuvoje paskelbti ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje, ir Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl neatsitiktinai daug renginių gręžiasi ir į UNESCO Pasaulio paveldo vertybes Lietuvoje, ir į iš užmaršties kylančias žydų kultūros vertybes Lietuvoje.

Renginį koordinuojančio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras džiaugiasi, kad šiemet į Europos paveldo dienų rengimą įsijungę įvairios kultūros ir švietimo įstaigos, draugijos, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai kviečia net į 350 renginių, kurių metu bus išsamiau pristatyta 550 nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių. Tai tik maža dalelė turimo turto – iš viso į Kultūros vertybių registrą Lietuvoje yra įrašyta apie 26 tūkstančiai vertybių. Pažintiniai, mokomieji renginiai padės ne tik pažinti, bet ir pajausti daugelio paveldo reiškinių prigimtį. Dalis renginių – mokomieji užsiėmimai moksleiviams ir dar jaunesniems vaikams.

Europos paveldo dienos – tai ir puiki galimybė kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei atkreipti visuomenės dėmesį į jų krašte esančias dėmesio vertas vertybes – ir seniai visiems žinomus, bet nauja veikla viliojančius, ir visuomenės dar neatrastus, nepelnytai pamirštus, iš griuvėsių kylančius. Tai ir puiki galimybė savivaldybėms pristatyti, ką jie savo valdose yra gero nuveikę paveldo labui.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras | EDP nuotr.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras | EDP nuotr.

Europos paveldo dienos siekia visuomenei priminti, kad kultūros paveldo vertybės įdomios gali būti ne tik šių dienų metu. Paveldo reikšmę, jo vertę ypatingai pajutome šiemet, kai dėl COVID-19 pandemijos susiaurėjo tarptautiniai kelionių maršrutai, žmonės labiau pradėjo keliauti po Lietuvą. Ir tikrai jie ieškojo ne naujų statybų, kurių mastai dažnai gožia ar net kelia grėsmę paveldui, jie gręžėsi į kultūros paveldo vertybes, sutvarkytus piliakalnius, įdomiomis veiklomis atgijusius dvarus, restauruotus senamiesčius, išsaugotus etnografinius kaimus, jie ieškojo praeities pėdsakų, pastatų, kuriuose gyveno žymūs žmonės, kuriuose virė Lietuvai svarbūs įvykiai, klostėsi įdomūs likimai. Jie norėjo gilintis, pažinti, nes paveldas – tai mūsų valstybės pamatas, materialusis istorijos įrodymas, savęs pažinimas.

Daugelis mūsų kultūros vertybių gali būti įdomios ir užsieniečiams – juose daug istorinių, architektūrinių, kultūrinių sąsajų su Europa. Ir kiek kiekviena savivaldybė, bendruomenė įdeda pastangų į savo krašte esančio kultūros paveldo puoselėjimą, kiek jį atveria lankytojams, atgaivina pažinimui, tiek tos vietovės tampa įdomios atvykstantiems, patrauklios verslo vystymui, prisideda prie kultūros paveldo vertės supratimo, paveldo vietos visuomenėje suradimo, pilietiškumo, pagarbos ir pasididžiavimo savo kraštu ugdymo.

Vien Vilniaus regione numatomi 35 renginiai. Kultūros paveldo departamentas, įsikūręs dalyje Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblio statinių, taip pat atvers duris lankytojams. Departamento patalpose veiks šio kvartalo senųjų nuotraukų paroda, bus galima susidaryti vaizdą, kaip ši gatvė atrodė seniau. KPD kviečia ir į mokomąją ekskursiją po Bernardinų kapines. Vilniuje architektūros dirbtuvės pristatys archeologinius kasinėjimus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kur kasinėjimų metu visai neseniai buvo surastas senasis bažnyčios varpas. Lankytojų laukia ir restauruojami Vainių, dar kitaip vadinami Pociejų rūmai sostinės Domininkonų gatvėje. Vilniaus puodžių cechas ir senųjų amatų dirbtuvės atskleis Vilniaus amatininkų istoriją nuo Gedimino laiškų iki išskirtinių amatininkų dirbinių panaudojimo šiandien atkuriamuose dvaruose. Departamento teritoriniai skyriai taip pat žada išskirtinių renginių, pavyzdžiui, Gelgaudiškio dvare vyks paskaita apie senųjų koklinių krosnių restauravimo ir pritaikymo ypatumus remiantis įvairių Lietuvos dvarų krosnių restauravimo patirtimi. Šiuo metu restauruojama Panemunės pilis kviečia susipažinti su pilies sienų tapybos ir medžio dirbinių restauravimo ypatumais. Restauruotuose bajorų Moigių namuose, kuriuose dabar įsikūręs Panevėžio krašto muziejus, restauratoriai kviečia susipažinti su jų amato subtilybėmis.

Įdomių renginių žada ir Kaunas: veiks paroda, pasakojanti apie Laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą, restoranus, veikusius fabrikus, lankytojus pakvies kompozitoriaus Juozo Gruodžio, gamtininko Tado Ivanausko sodybos, istorinė Prezidentūra rengs kultūrinio paveldo pažinimo žaidimą „Operacija 112“.

Mažeikių rajonas kviečia susipažinti su restauruotos Tirkšlių kapinių koplyčios vertybėmis. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyks konferencija „400 metų Boguslavui Radvilai“, o keliaujant Biržų valdytojų Tiškevičių keliais bus galimybė išbandyti grafų pamėgtas pramogas. Į pažintinį pasivaikščiojimą po Ukmergę, kur neseniai miesto centre, ant Pilies kalno, buvo surasti mūro likučiai, bylojantys čia stovėjusią pilį, kviečia archeologas prof. Vykintas Vaitkevičius.

Šiauliuose rengiama turininga kelionė laiku – bus rodomi senieji filmai, atskleidžiantys, kaip keitėsi Šiaulių miestovaizdis. Filmuota medžiaga įtaigiai leis pajusti, ko netekome, suvokti to vertę ir privers susimąstyti, kaip svarbu bent esantį paveldą išlaikyti.

Klaipėdoje bus rengiamos virtualios restauravimo dirbtuvės, suteiksiančios žinių, kaip, pavyzdžiui, patiems išsiimti medinį langą ir jį restauruoti. Atvykę į Dzūkiją, Zervynų etnografinį kaimą, turės progą su vietiniu senųjų amatų meistru, kryždirbiu pasivaikščioti po Zervynas, pasigrožėti išsaugotu mediniu paveldu. Etnografinė sodyba lankytojų lauks ir Marcinkonyse. Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinėje sodyboje bus galima susipažinti su stogdengystės papročiais. Drevernoje – su laivadirbyste ir vėtrungių papročiais. Žagarėje, Raktuvės koplyčioje rengiamo mokomojo renginio tikslas – supažindinti, kaip restauravimu siekiama atskleisti kultūros vertybės estetinę ir istorinę reikšmę, išsaugoti kiek įmanoma labiau autentišką kūrinio pavidalą bei pratęsti jo gyvavimą. Utenoje ypač platus renginių, skirtų pažinti šio krašto žydų kultūrą, pasirinkimas.

Europos paveldo dienos Lietuvoje – tai ir gera proga mums patiems suvokti savo šalies kultūros paveldo vertę, galbūt palyginus su apkeliautų, matytų šalių specifika, suprasti, kad turistams galime būti įdomūs tik tuo, ką sugebėsime išsaugoti. Kultūros paveldo departamento specialistai, miestų ir miestelių muziejininkai, paveldotvarkininkai, bendruomenės, valstybinių parkų darbuotojai, suteikdami nepakartojamų galimybių prisiliesti prie kultūros paveldo, kviečia ir laukia Jūsų.

Renginių programa: 2020m. Bendra EPD programa

KPD informacija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europos paveldo dienos kviečia perprasti XX a. pradžios skonį
  2. Praėjo „Europos paveldo dienos“
  3. Europos paveldo dienos: pažinti ir pramogauti kvies Karklė
  4. „Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos)
  5. Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę
  6. Rugsėjo 21-23 d. vyks Europos paveldo dienos 2018: atraskime Šimtmečio paveldą
  7. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  8. Europos paveldo dienos kvies perprasti XX a. pradžios skonį (dienotvarkė)
  9. Atrasti Šimtmečio paveldą kviečia Europos paveldo dienos
  10. Per savaitgalį Lietuvoje įvyko beveik 200 Europos paveldo dienų renginių
  11. Europos paveldo dienos Palangoje kvies paveldėti savo ateitį (dienotvarkė)
  12. Vėl vyks Europos paveldo dienų renginiai
  13. Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime
  14. Europos paveldo dienose šiemet bus pabrėžtas bendruomenių vaidmuo
  15. Į Rietavą susirinks Europos paveldo dienų renginio dalyviai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    O, puiki proga mūsų Seimui pasidalinti patirtimi su Europa ir kt. žemynais, kaip jis pats tausoja, gerbia ir pasaulyje reklamuoja aisčių kultūrinį paveldą – kiek dėmesio tam skiria, kaip ateinančioms kartoms jį perduos, kaip jaunimą nuo kūdikystės su juo pažindina ir t.t…

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Europos paveldas savo pamatais yra iš prieškrikščioniško lietuviakalbių palikimo, trumpai, tai mūsų tautos išdalintas palikimas lietuvybę praradusioms tautoms.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Užčiaupti burną Romuvai, seniesiems papročiams, tautosakai reiškia NUSLĖPTI NUO EUROPOS VIENĄ SVARBIAUSIŲ ne tik mūsų, bet ir EUROPOS KULTŪRINIO PAVELDO DALĮ, JOS PERIMTĄ IŠ AISČIŲ, savotiškai apvogti pačią Europą, nuslėpus lizdą, kuriame jos tautos buvo išperėtos ir užaugo.
        ,,Moderninti” lietuvių kalbą, ,,apipjaustant” ją pagal svetimų kalbų pavyzdį = sąmoningai sunaikinti visos Europos iš aisčių perimto kalbinio paveldo, o tai reiškia ir to meto žmonijos mokslo žinių dalį (žodyno žodžiai rodo ne tik kasdienybei reikalingus žodžius, bet ir įvairių veiklos, pasaulio pažinimo sričių žinias, jų imtį). Tai yra, ,,praeities šešėlius” benaikinant, Europa (jos tautos) vis labiau pakibs ore, nes taip ,,besicivilizuojant” bus prarasta viskas, kas su ,,atsilikusia” LT ir aisčių paveldu susiję, o tai išspirs Europai jos pamatus iš po kojų.
        Kiekvienam skardžiabalsiui margaplunksniui gražuoliui paukščiui atsirasti reikėjo kiaušinio, kad išsiristų, ir lizdo, kuriame sparnus užaugintų, sutvirtėtų, pasaulį pažintų. Aisčiai su Kūrėjo jiems skirtu kraičiu buvo ir lizdas ir kiaušinis daugybei Europos tautų su jų kultūra, to meto religija ir kalba.

        Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    5 metai ago

    “Europos paveldo dienos” – negirdėjau iki šiol tokių.
    Iš to ką perskaičiau, supratau, kad su pavadinimu čia netvarka. Tai ne “Europos paveldo dienos”, tai “Paveldo dienos”. Mūsuose jau senokai bandoma kur reikia kur nereikia prijaukinti žodžius Europa ir euro. Juk Lietuvoje bus atkreipiamas dėmesys tik į LIETUVOS paveldą, ne Europos. Kaip ir 1984 m. Prancūzija rodė tik PRANCŪZIJOS paveldą, 1984 m. tą rodymą netikslu buvo vadinti “Europos paveldo dienos”. Tas pat buvo ir 1985 m. Ir t.t.

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Pirma, tai čia būtent Europos valstybių paveldo dienos pas mus? Antra, tai eilinė proga krikščionybę gaivinti?

    Atsakyti
  4. T0mas J. says:
    5 metai ago

    Euroremontas… Ar daug rasite šalių kituose žemynuose, kuriose būsto remontą vadintų ŽEMYNO vardu?
    Eurotualetas.

    Atsakyti
  5. Padlyza says:
    5 metai ago

    Per tokias dienas galima prisiminti paveldą, kai veždavome dešras į Maskvą, o dabar dešros naujoje sostinėje nebeveikia ir tos su konservantais.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Ar partškola yra paveldas? Kada bus knyga apie tą kalvę? Nebus? Ar buvę (?) superidėjiniai bolševikai ir bolševikės yra paveldas ar dar ne? Ar agentai (kas užslaptino?) yra paveldas ar dar ne? O lauko tualetai kaip? Juk paveldas? Dar ne?

      Atsakyti
  6. Vilnietis says:
    5 metai ago

    Nėra ir nebus jokio europos paveldo. Laukiu nesulaukiu kada sugrius šita prak eikta išk-ry-pėlių sąjunga.

    Atsakyti
    • Pšeprašam panovie, bet... says:
      5 metai ago

      nepainiokime Europos su Europos sąjunga…
      Bent kol kas ir mūsų Seimo pastangomis nuo Europos slepiamas aisčių paveldas – seniausia jo dalis.

      Atsakyti
  7. Žemyna says:
    5 metai ago

    Nepraleiskite: į Kauną atkeliauja tarptautinis folkloro festivalis „Baltų raštai“
    – diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/nepraleiskite-i-kauna-atkeliauja-tarptautinis-folkloro-festivalis-baltu-rastai-984786

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      O gal ką sudomins tai;https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/26894/dokumentinis-filmas-akademikas-toporovas-lietuviai-laike-ir-erdveje?gclid=Cj0KCQjw-uH6BRDQARIsAI3I-Ue2wZF8LHHadA4ADVVrM6KN-f3WDmYQPZaJaFF_ZH1NgHSzgE7EvWoaAmMKEALw_wcB

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Toks didelis AČIŪ!

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Na bet vertimą reiktų perdaryti.

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          5 metai ago

          Vertimas stebėtinai prastas.

          Atsakyti
      • Tvankstas says:
        5 metai ago

        AČIŪ, Bartai.
        Šio filmo šviesoje V. Toporovo mintims yra tartum šarikovų puolimas : prof. A. Butkaus ir dr. S. Lanza rašinėjimai klastojant ir pritempinėjant savo nuomonei įgyvendinti – šmeižti ir niekinti J. Statkutę – Rosales, visokių bumblauskų, baranauskų ir t.t. šaipymasis iš Č. Gedgaudo ‘Mūsų praeities beieškant’.
        Ką man davė šis filmas ?
        Pirma, tai Schwentine upė per Kiel miestą Vokietijoje – ar tai lietuviškas vietovardis – iki šiol neatsakė prof. A. Butkus ir VDU šarikovų gauja, o V. Toporov labai aiškiai su žemėlapiu tai parodo.
        Antra, galėjau pasitikrinti savo žinojimą ir pasilyginti. Būsiu nekuklus – ką pamačiau ir išgirdau filme, tai tėra tik maža dalelė mano žinojimo, tai nėra kiekybinis žinojimas lyginantis su V. Toporov, bet tai yra kokybinis žinojimas.

        Atsakyti
  8. Saulės Vilna says:
    5 metai ago

    Galėtų būti ir atvirkščias renginys: Lietuvių (baltų) paveldas Europoje. Vien tik lietuvių (baltų) kalbinis substratas Europoje koks didžiulis yra, o kur dar pvz., bitininkystė, vandenystė ir t.t.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      + + + !!!

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      … metalurgija, statyba, karyba, ekonomika, tekstilė, žemės ūkis, ….

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 paprastos taisyklės vasaros mitybai
  • Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo
  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

Kiti Straipsniai

Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Kultūros ministerijos premijos – Pasvalio, Radviliškio, Joniškio kultūros centrams | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerijos premijos – Pasvalio, Radviliškio, Joniškio kultūros centrams

2025 07 02
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo režisieriaus J. Juodelio „Balta drobulė“ | lrkm.lrv.lt nuotr.

D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo režisieriaus J. Juodelio „Balta drobulė“

2025 06 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tyrimas atskleidė – mėsos gaminių etiketėse esantys įrašai pirkėjams yra svarbūs

Tyrimas atskleidė – mėsos gaminių etiketėse esantys įrašai pirkėjams yra svarbūs

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai