Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities (19)

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime. Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir švietimas, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo vertybių, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos papročiais. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo vertybių dvasią.

Europos paveldo dienų atidarymo renginyje rugsėjo 10 dieną, 16 val. sostinėje, Mokslų akademijos salėje, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras paskelbs oficialią Europos paveldo dienų pradžią. Sveikinimo kalbas sakys kultūros, mokslo, Seimo atstovai.

Europos paveldo dienos gimė Prancūzijoje. 1984 metais jų sumanytoju buvo Prancūzijos kultūros ministras Džakas Langas (Jack Lang). Tada daugiakultūrinei Prancūzijai buvo svarbu, kad šalia gyvenančios skirtingos tautos, skirtingos religinės bendruomenės per kultūrą, per kultūros paveldo vertybes, tiksliau – per savo maldos namus, geriau pažintų ir suprastų viena kitą. Šis tikslas kiekvienoje šalyje svarbus iki šiol, todėl renginys nuo 1991 metų gana greit išplito po visą Europą. Dabar Europos paveldo dienos rengiamos penkiasdešimtyje Europos kultūros konvenciją pasirašiusių valstybių. Šie metai Lietuvoje paskelbti ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje, ir Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, todėl neatsitiktinai daug renginių gręžiasi ir į UNESCO Pasaulio paveldo vertybes Lietuvoje, ir į iš užmaršties kylančias žydų kultūros vertybes Lietuvoje.

Renginį koordinuojančio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras džiaugiasi, kad šiemet į Europos paveldo dienų rengimą įsijungę įvairios kultūros ir švietimo įstaigos, draugijos, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, kultūros paveldo objektų savininkai ir valdytojai kviečia net į 350 renginių, kurių metu bus išsamiau pristatyta 550 nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių. Tai tik maža dalelė turimo turto – iš viso į Kultūros vertybių registrą Lietuvoje yra įrašyta apie 26 tūkstančiai vertybių. Pažintiniai, mokomieji renginiai padės ne tik pažinti, bet ir pajausti daugelio paveldo reiškinių prigimtį. Dalis renginių – mokomieji užsiėmimai moksleiviams ir dar jaunesniems vaikams.

Europos paveldo dienos – tai ir puiki galimybė kiekvienam Lietuvos regionui, kiekvienai savivaldybei atkreipti visuomenės dėmesį į jų krašte esančias dėmesio vertas vertybes – ir seniai visiems žinomus, bet nauja veikla viliojančius, ir visuomenės dar neatrastus, nepelnytai pamirštus, iš griuvėsių kylančius. Tai ir puiki galimybė savivaldybėms pristatyti, ką jie savo valdose yra gero nuveikę paveldo labui.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras | EDP nuotr.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius V. Bezaras | EDP nuotr.

Europos paveldo dienos siekia visuomenei priminti, kad kultūros paveldo vertybės įdomios gali būti ne tik šių dienų metu. Paveldo reikšmę, jo vertę ypatingai pajutome šiemet, kai dėl COVID-19 pandemijos susiaurėjo tarptautiniai kelionių maršrutai, žmonės labiau pradėjo keliauti po Lietuvą. Ir tikrai jie ieškojo ne naujų statybų, kurių mastai dažnai gožia ar net kelia grėsmę paveldui, jie gręžėsi į kultūros paveldo vertybes, sutvarkytus piliakalnius, įdomiomis veiklomis atgijusius dvarus, restauruotus senamiesčius, išsaugotus etnografinius kaimus, jie ieškojo praeities pėdsakų, pastatų, kuriuose gyveno žymūs žmonės, kuriuose virė Lietuvai svarbūs įvykiai, klostėsi įdomūs likimai. Jie norėjo gilintis, pažinti, nes paveldas – tai mūsų valstybės pamatas, materialusis istorijos įrodymas, savęs pažinimas.

Daugelis mūsų kultūros vertybių gali būti įdomios ir užsieniečiams – juose daug istorinių, architektūrinių, kultūrinių sąsajų su Europa. Ir kiek kiekviena savivaldybė, bendruomenė įdeda pastangų į savo krašte esančio kultūros paveldo puoselėjimą, kiek jį atveria lankytojams, atgaivina pažinimui, tiek tos vietovės tampa įdomios atvykstantiems, patrauklios verslo vystymui, prisideda prie kultūros paveldo vertės supratimo, paveldo vietos visuomenėje suradimo, pilietiškumo, pagarbos ir pasididžiavimo savo kraštu ugdymo.

Vien Vilniaus regione numatomi 35 renginiai. Kultūros paveldo departamentas, įsikūręs dalyje Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblio statinių, taip pat atvers duris lankytojams. Departamento patalpose veiks šio kvartalo senųjų nuotraukų paroda, bus galima susidaryti vaizdą, kaip ši gatvė atrodė seniau. KPD kviečia ir į mokomąją ekskursiją po Bernardinų kapines. Vilniuje architektūros dirbtuvės pristatys archeologinius kasinėjimus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kur kasinėjimų metu visai neseniai buvo surastas senasis bažnyčios varpas. Lankytojų laukia ir restauruojami Vainių, dar kitaip vadinami Pociejų rūmai sostinės Domininkonų gatvėje. Vilniaus puodžių cechas ir senųjų amatų dirbtuvės atskleis Vilniaus amatininkų istoriją nuo Gedimino laiškų iki išskirtinių amatininkų dirbinių panaudojimo šiandien atkuriamuose dvaruose. Departamento teritoriniai skyriai taip pat žada išskirtinių renginių, pavyzdžiui, Gelgaudiškio dvare vyks paskaita apie senųjų koklinių krosnių restauravimo ir pritaikymo ypatumus remiantis įvairių Lietuvos dvarų krosnių restauravimo patirtimi. Šiuo metu restauruojama Panemunės pilis kviečia susipažinti su pilies sienų tapybos ir medžio dirbinių restauravimo ypatumais. Restauruotuose bajorų Moigių namuose, kuriuose dabar įsikūręs Panevėžio krašto muziejus, restauratoriai kviečia susipažinti su jų amato subtilybėmis.

Įdomių renginių žada ir Kaunas: veiks paroda, pasakojanti apie Laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą, restoranus, veikusius fabrikus, lankytojus pakvies kompozitoriaus Juozo Gruodžio, gamtininko Tado Ivanausko sodybos, istorinė Prezidentūra rengs kultūrinio paveldo pažinimo žaidimą „Operacija 112“.

Mažeikių rajonas kviečia susipažinti su restauruotos Tirkšlių kapinių koplyčios vertybėmis. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyks konferencija „400 metų Boguslavui Radvilai“, o keliaujant Biržų valdytojų Tiškevičių keliais bus galimybė išbandyti grafų pamėgtas pramogas. Į pažintinį pasivaikščiojimą po Ukmergę, kur neseniai miesto centre, ant Pilies kalno, buvo surasti mūro likučiai, bylojantys čia stovėjusią pilį, kviečia archeologas prof. Vykintas Vaitkevičius.

Šiauliuose rengiama turininga kelionė laiku – bus rodomi senieji filmai, atskleidžiantys, kaip keitėsi Šiaulių miestovaizdis. Filmuota medžiaga įtaigiai leis pajusti, ko netekome, suvokti to vertę ir privers susimąstyti, kaip svarbu bent esantį paveldą išlaikyti.

Klaipėdoje bus rengiamos virtualios restauravimo dirbtuvės, suteiksiančios žinių, kaip, pavyzdžiui, patiems išsiimti medinį langą ir jį restauruoti. Atvykę į Dzūkiją, Zervynų etnografinį kaimą, turės progą su vietiniu senųjų amatų meistru, kryždirbiu pasivaikščioti po Zervynas, pasigrožėti išsaugotu mediniu paveldu. Etnografinė sodyba lankytojų lauks ir Marcinkonyse. Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinėje sodyboje bus galima susipažinti su stogdengystės papročiais. Drevernoje – su laivadirbyste ir vėtrungių papročiais. Žagarėje, Raktuvės koplyčioje rengiamo mokomojo renginio tikslas – supažindinti, kaip restauravimu siekiama atskleisti kultūros vertybės estetinę ir istorinę reikšmę, išsaugoti kiek įmanoma labiau autentišką kūrinio pavidalą bei pratęsti jo gyvavimą. Utenoje ypač platus renginių, skirtų pažinti šio krašto žydų kultūrą, pasirinkimas.

Europos paveldo dienos Lietuvoje – tai ir gera proga mums patiems suvokti savo šalies kultūros paveldo vertę, galbūt palyginus su apkeliautų, matytų šalių specifika, suprasti, kad turistams galime būti įdomūs tik tuo, ką sugebėsime išsaugoti. Kultūros paveldo departamento specialistai, miestų ir miestelių muziejininkai, paveldotvarkininkai, bendruomenės, valstybinių parkų darbuotojai, suteikdami nepakartojamų galimybių prisiliesti prie kultūros paveldo, kviečia ir laukia Jūsų.

Renginių programa: 2020m. Bendra EPD programa

KPD informacija.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Žemyna:

    O, puiki proga mūsų Seimui pasidalinti patirtimi su Europa ir kt. žemynais, kaip jis pats tausoja, gerbia ir pasaulyje reklamuoja aisčių kultūrinį paveldą – kiek dėmesio tam skiria, kaip ateinančioms kartoms jį perduos, kaip jaunimą nuo kūdikystės su juo pažindina ir t.t…

    • Tvankstas:

      Europos paveldas savo pamatais yra iš prieškrikščioniško lietuviakalbių palikimo, trumpai, tai mūsų tautos išdalintas palikimas lietuvybę praradusioms tautoms.

      • Žemyna:

        Užčiaupti burną Romuvai, seniesiems papročiams, tautosakai reiškia NUSLĖPTI NUO EUROPOS VIENĄ SVARBIAUSIŲ ne tik mūsų, bet ir EUROPOS KULTŪRINIO PAVELDO DALĮ, JOS PERIMTĄ IŠ AISČIŲ, savotiškai apvogti pačią Europą, nuslėpus lizdą, kuriame jos tautos buvo išperėtos ir užaugo.
        ,,Moderninti” lietuvių kalbą, ,,apipjaustant” ją pagal svetimų kalbų pavyzdį = sąmoningai sunaikinti visos Europos iš aisčių perimto kalbinio paveldo, o tai reiškia ir to meto žmonijos mokslo žinių dalį (žodyno žodžiai rodo ne tik kasdienybei reikalingus žodžius, bet ir įvairių veiklos, pasaulio pažinimo sričių žinias, jų imtį). Tai yra, ,,praeities šešėlius” benaikinant, Europa (jos tautos) vis labiau pakibs ore, nes taip ,,besicivilizuojant” bus prarasta viskas, kas su ,,atsilikusia” LT ir aisčių paveldu susiję, o tai išspirs Europai jos pamatus iš po kojų.
        Kiekvienam skardžiabalsiui margaplunksniui gražuoliui paukščiui atsirasti reikėjo kiaušinio, kad išsiristų, ir lizdo, kuriame sparnus užaugintų, sutvirtėtų, pasaulį pažintų. Aisčiai su Kūrėjo jiems skirtu kraičiu buvo ir lizdas ir kiaušinis daugybei Europos tautų su jų kultūra, to meto religija ir kalba.

  2. T0mas J.:

    “Europos paveldo dienos” – negirdėjau iki šiol tokių.
    Iš to ką perskaičiau, supratau, kad su pavadinimu čia netvarka. Tai ne “Europos paveldo dienos”, tai “Paveldo dienos”. Mūsuose jau senokai bandoma kur reikia kur nereikia prijaukinti žodžius Europa ir euro. Juk Lietuvoje bus atkreipiamas dėmesys tik į LIETUVOS paveldą, ne Europos. Kaip ir 1984 m. Prancūzija rodė tik PRANCŪZIJOS paveldą, 1984 m. tą rodymą netikslu buvo vadinti “Europos paveldo dienos”. Tas pat buvo ir 1985 m. Ir t.t.

  3. Pajūrietis:

    Pirma, tai čia būtent Europos valstybių paveldo dienos pas mus? Antra, tai eilinė proga krikščionybę gaivinti?

  4. T0mas J.:

    Euroremontas… Ar daug rasite šalių kituose žemynuose, kuriose būsto remontą vadintų ŽEMYNO vardu?
    Eurotualetas.

  5. Padlyza:

    Per tokias dienas galima prisiminti paveldą, kai veždavome dešras į Maskvą, o dabar dešros naujoje sostinėje nebeveikia ir tos su konservantais.

    • Pajūrietis:

      Ar partškola yra paveldas? Kada bus knyga apie tą kalvę? Nebus? Ar buvę (?) superidėjiniai bolševikai ir bolševikės yra paveldas ar dar ne? Ar agentai (kas užslaptino?) yra paveldas ar dar ne? O lauko tualetai kaip? Juk paveldas? Dar ne?

  6. Vilnietis:

    Nėra ir nebus jokio europos paveldo. Laukiu nesulaukiu kada sugrius šita prak eikta išk-ry-pėlių sąjunga.

  7. Žemyna:

    Nepraleiskite: į Kauną atkeliauja tarptautinis folkloro festivalis „Baltų raštai“
    – diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/nepraleiskite-i-kauna-atkeliauja-tarptautinis-folkloro-festivalis-baltu-rastai-984786

  8. Galėtų būti ir atvirkščias renginys: Lietuvių (baltų) paveldas Europoje. Vien tik lietuvių (baltų) kalbinis substratas Europoje koks didžiulis yra, o kur dar pvz., bitininkystė, vandenystė ir t.t.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: