Eismo įvykius sukeliančios aplinkybės ir priežastys Lietuvoje linkę kartotis – draudikų teigimu, kasmet dažniausia eismo įvykio aplinkybe tampa važiavimas atbuline eiga. Nesikeičia ir avaringiausios vietos – pagal avarijų skaičių keletą metų pirmauja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančios gatvės.
„Nors Lietuvoje nuolat garsiai kalbama apie saugumą keliuose, atkreipiamas vairuotojų dėmesys į dažniausiai jų daromas klaidas, situacija beveik nesikeičia. Ir toliau daug eismo įvykių sukeliama važiuojant atbuline eiga, neatsargiai manevruojant ir kliudant stovinčius automobilius bei atsitrenkiant į priešais važiuojančio automobilio galinę dalį. Dažniausiai tai techniniai įvykiai, tačiau ir kaltininkams, ir nukentėjusiesiems jie sukelia nemažai rūpesčių bei streso, kurio būtų galima išvengti, jei vairuotojai už vairo būtų kiek atidesni“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Avaringiausia gatvė – Klaipėdoje
Avaringiausia šių metų pirmąjį pusmetį tapo Vilniaus apskritis – čia įvyko net trečdalis visų Lietuvoje draudikų fiksuotų eismo įvykių. Antroje vietoje atsidūrė Kauno apskritis su 21 proc. eismo įvykių, trečioje – Klaipėdos apskritis, kur įvyko 14 proc. visų šalies eismo įvykių.
Gatve, kurioje įvyksta daugiausiai avarijų, jau ne pirmus metus tampa Klaipėdos Taikos prospektas. Kitos gatvės avaringiausiųjų penketuke savo pozicijų neužleidžia antrus metus iš eilės: Ukmergės gatvė ir Savanorių prospektas Vilniuje, Savanorių prospektas Kaune ir Šilutės plentas Klaipėdoje.
„Natūralu, kad vietose, kuriose yra didesni automobilių srautai, didesnė ir tikimybė įvykti eismo įvykiui, tad avaringiausios vietos keletą metų iš eilės išlieka tos pačios. Miestų gatvėse nevažiuojama itin dideliu greičiu, todėl įvykiai dažniausiai smulkūs, vis dėlto net ir tokių būtų galima išvengti, laikantis vienos paprastos taisyklės – vairuojant visas dėmesys turi būti skiriamas tik vairavimui“, – teigia draudimo ekspertas.
Važiavimas atbuline eiga reikalauja dvigubo atidumo
Išnagrinėję visus penkiose avaringiausiose Lietuvos gatvėse įvykusius eismo įvykius draudikai išskyrė tris dažniausias jų aplinkybes. 23 proc. eismo įvykių buvo sukelti važiuojant atbuline eiga, 17 proc. atvejų kliudyti stovintys automobiliai, 11 proc. eismo įvykių įvyko atsitrenkus į kito automobilio galinę dalį.
A. Žiukelis kaip pagrindinę klaidą, daromą važiuojant atbuline eiga, įvardija dėmesio trūkumą ir pernelyg didelį greitį. „Važiuojant atbuline eiga vairuotojai turėtų būti dvigubai atidesni, nes reikia stebėti ne tik vaizdą per šoninius ir galinį veidrodėlius, bet ir nepamiršti taip vadinamos „aklosios zonos“ – vietos automobilio šonuose, kurios per veidrodėlius pamatyti neįmanoma. Ypač svarbu nesiblaškyti ir neskubėti atbuline eiga važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose yra daug kitų transporto priemonių ir žmonių“, – pataria ekspertas.
Jo teigimu, kartais koją vairuotojams pakiša ir pernelyg didelis pasitikėjimas išmaniaisiais parkavimo pagalbininkais – specialiais davikliais ar atbulinio vaizdo kameromis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant važiuoti reikia apsidairyti ir įvertinti situaciją, atstumą nuo vairuojamo automobilio iki kitų objektų ar kliūčių, važiuojant išlaikyti minimalų greitį, naudoti posūkių signalus, o jei akivaizdu, kad manevravimas sudėtingas – paprašyti keleivių ar praeivių pagalbos. Jei aplinkui nėra kitų žmonių, vairuotojas turėtų pats išlipti iš automobilio ir įsitikinti, kad jo ketinamam atlikti manevrui pakanka vietos ir niekas netrukdo.
„Eismo įvykiai rodo, kad pagrindinės jų priežastys – atidumo stoka ir netinkamas automobilio gabaritų bei tarpų tarp automobilių apskaičiavimas. Vairuotojams vertėtų nepervertinti savo žinių ir automobilio galimybių ir geriau pasisukioti keletą kartų nei sukelti kad ir nedidelį techninį eismo įvykį“, – sako A. Žiukelis.
