Lietuvos automobiliai maudosi druskoje

Šalies kelininkams per pastarąjį mėnesį keliuose išpylus net pusę viso praeito žiemos druskos kiekio, vairuotojai perspėjami labiau tausoti automobilius. Drėgna sniego ir druskos košė aplipdo automobilių dugną, užpildo ratų arkas, patenka į durelių apačią ir skatina rūdžių susidarymą bei plitimą.

Jei automobilį rūdys pažeidžia labai stipriai, tokia transporto priemonė gali nepraeiti techninės apžiūros. Degalinių tinklo kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis atkreipia dėmesį, kad oro sąlygos dabar kaip niekad palankios druskingai košei laikytis ant automobilio konstrukcijų.

„Paskutiniu metu eisme dalyvauja nemažai automobilių, kurių viršus, langai ir variklio gaubtas yra nuvalyti nuo sniego, tačiau būtent prie dugno laikosi prikibę druskingo sniego gabalai. JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugos administracijos vertinimu, automobiliai tampa ypač jautrūs korozijai, jei 8 metus ar ilgiau susiduria su kelių druska. Įvertinant, kad vidutinis mūsų šalies automobilių parko amžius svyruoja apie 14–15 metų, tik laiko klausimas, kada neprižiūrimi automobiliai ims „trupėti“ iš apačios ir vidaus“, – sako J. Snarskis.

Išeitis – reguliarus „dušas“ automobiliui

Sunkiausiai pasiekiama automobilio dalis, kurią labiausiai ir dažniausiai pažeidžia ant kelių beriama druska – automobilio dugnas. Pastuksenimai ar bandymas rankiniu būdu plauti iš šonų transporto priemonei, deja, nepadės, o vienintelis kelias iš automobilio apačios pašalinti druskos mišinį – plovimas iš apačios.

„Žiemą automobilį ir, svarbiausia, jo dugną, patariama automatinėje plovykloje plauti bent kartą per savaitę. Jeigu dažnai važiuojama sniego ir druskos koše padengtais keliais – net ir dažniau. Svarbiausia nepalikti automobilio aplipusio šiuo pavojingu metalams mišiniu, nes korozija jo tikrai nepagailės“, – teigia J. Snarskis.

Jei specialistai rudenį pataria pagalvoti apie automobilio dugno padengimą antikorozine danga, šiuo metu efektyviausias ginklas yra reguliarus automobilio dugno plovimas, taip pašalinant druskas.

Vandens užšalimo taškas

Keliuose barstoma druska neleidžia susidaryti ledui ir taip padidina eismo saugumą, todėl žiemą yra naudojama daugelyje Šiaurės pusrutulio šalių. Druskos efektyvumą lemia paprasta chemija – susimaišiusi su sniegu ji pažemina vandens užšalimo temperatūrą.

Jei vanduo šalti ir virsti ledu pradeda esant 0 °C , tai 10 % druskos mišinys leidžia vandeniui užšalti tik pasiekus -6 °C temperatūrą. Laikoma, kad druska barstyti kelius nebeprasminga oro temperatūrai nukritus iki -9 °C  ar dar žemiau.

„Akivaizdu, kad laikantis permainingiems, ne per šaltiems orams druska yra efektyvi prevencijos priemonė nuo ledo susidarymo. Pernai jau spalio pabaigoje taip pašalo, kad teko barstyti slidžius kelių ruožus, tiltus, viadukus, o nesuvaldžius automobilių pasipylė avarijos, formavosi spūstys. Saugumas keliuose, žmonių sveikata ir gyvybė yra svarbiausia, tačiau ir automobilio būklės nereikia užmiršti, nes korozija jį naikina negailestingai. Nukenčia ne tik išorė, bet ir pakaba, išmetimo sistemos, net stabdžiai,“ – sako J. Snarskis.

Dėl permainingų orų nulemto milžiniško kelių druskos poreikio, antroje sausio pusėje ekstremalią situaciją bendrovėje paskelbė valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė „Kelių priežiūra“. Ji per mėnesį nuo gruodžio vidurio teigia keliuose išbarsčiusi 53 tūkst. tonų druskos, arba pusę viso praeito sezono druskos kiekio.