2020 m. skolos lygis gali siekti 49,8 proc. BVP, o prognozuojant ekonomikos atsigavimą 2021 m., valdžios sektoriaus skola, tikėtina, toliau nuosekliai didės ir 2025 m. sudarys 54,5 proc. BVP, kaip rodo labiausiai tikėtinas (arba bazinis) scenarijus. Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, reaguodama į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas, pirmą kartą parengė ir pateikė valdžios sektoriaus skolos projekcijų ataskaitą vidutiniu (2020–2025 m.) laikotarpiu.
Ataskaitoje pateikiami penki galimi scenarijai, kurie rodo, jog, kilus antrajai COVID-19 bangai ir nepakankamai sparčiai mažinant valdžios sektoriaus deficitą, skola artės prie 60 proc. BVP ribos. Ataskaita apima penkerių metų laikotarpį, tačiau svarbu mąstyti ir apie dabar laukiančius iššūkius: kaip, esant prastesniam nei projektuota pajamų surinkimui, užtikrinti atsakingą 2021 m. biudžeto planavimą, prisiimant tik tokius įsipareigojimus, kurie galės būti kompensuojami neviršijant gaunamų pajamų lygio ir neperkeliant išlaidų būsimoms kartoms.
„Atsigaunant ekonomikai, turime ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Lietuvos ekonomikai patekus į kitą nuosmukį ateityje, gali būti mažiau galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką“, – teigia Jurga Rukšėnaitė, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.
Galimybės stabilizuoti ir mažinti valdžios sektoriaus skolos lygį priklausys ne tik nuo valdžios sektoriaus balanso, bet ir nuo šalies ekonomikos augimo. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, BVP augimas vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo vidaus ir išorės rizikos veiksnių, ypač pagrindinių užsienio partnerių prekybos atsigavimo. Tačiau spartesnį ekonomikos augimą lemtų investicijų į aukštesnės pridėtinės vertės veiklas didinimas, struktūrinių, produktyvumą skatinančių reformų vykdymas, todėl itin svarbu viešąsias investicijas nukreipti šia linkme.
Esant išskirtiniam neapibrėžtumui išlieka rizika, kad, pasikeitus Lietuvos makroekonominei ir viešųjų finansų situacijai, valdžios sektoriaus skolos projekcijos gali neišsipildyti. Sudarant scenarijus ir rengiant projekcijas buvo naudojama: birželio mėn. atnaujintas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus, tarptautinių institucijų projekcijos, valstybės skolinimosi informacija bei statistiniai duomenys, paskelbti iki rugpjūčio 13 d.
Ataskaita Valdžios sektoriaus skolos projekcijos vidutiniu laikotarpiu
Susiję straipsniai:
- Valstybės skola 2012 metų pabaigoje sudarė daugiau nei 46 mlrd. litų
- S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)
- Centrinės valdžios skola siekia 44 mlrd. litų
- Valstybės kontrolė pateiks siūlymus, padėsiančius pažaboti „europinių pinigų plovyklas“
- Ministerijos sieks greičiau įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas
- Praeitais metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,6 proc.
- Lietuvos ekonomika – stabilaus augimo vėžėse
- SEB analitikai: 2015 metai turėtų būti geresni nei šie, bet ne dėl euro
- J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
- Lietuvos bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes
- SEB analitikai optimistiški: Lietuvos ekonomika semsis stiprybės iš vidaus rinkos
- Europos Komisija blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes
- 2015 metų biudžetas koreguojamas laikantis užsibrėžtų prioritetų
- „Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą
- P. Gylys. Bankų ekspertų benefisai mokesčių klausimais
- V. Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje
- B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas?
- R. Grajauskas. 2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa
- Dalies valstybei svarbių ekonominių projektų nauda abejotina
- Nuo ko mes tolstam?
- V. Sutkus. Kiek dar gyvuos neveiksmingai veikiančios valstybinės įmonės?
- K. Masiulis. Ar išgelbės Lietuvą 108 daugiafunkciai sporto centrai?
- V. Vasiliauskas: Turime labai palankią progą pasirengti būsimiems iššūkiams mūsų ekonomikai
- Laimės ekonomikos idėjos skinasi kelią į gyvenimą
- Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui
- „Iš savo varpinės“: P. Gylys: Dabartinis ekonomikos modelis įžanga į katastrofą (video)
- Prezidentas ir Vyriausybės vadovas aptarė padėtį dėl COVID-19
- Nevyriausybininkai ir mokslininkai: paramos reikia ne tik verslui
- Jaunas verslas lengvatines paskolas gali gauti paprasčiau
- Prezidentas: duomenys apie su COVID-19 susijusius pirkimus privalo būti vieši
