Žolinė – vasaros pabaigos, gamtos turtų ir derliaus šventė | lrv.lt nuotr.
Rugpjūčio 15 d., Žolinė, kaip brandos ir gamtos turtų pagarbinimo šventė, minima jau labai seniai. Ši šventė švęsta gerokai iki mūsų krikšto. Protėviams buvo labai svarbu žinoti, kaip baigėsi derlingasis metas, kokius savo užaugintus ir gamtos atseikėtus turtus pavyko susikrauti į savo aruodus. Žiemą viso to labai prireiks. Šią dieną svarbu prisiminti ir natūralių pievų svarbą.
Negausi daržo ir laukų derliaus įvairovė mūsų protėvius skatino gyventi išradingai – rinkti viską, kas galėtų maitinti ar gydyti. Taip ryšuliuose džiūdavo kmynai, medinėse rėčkose raičiojosi riešutai, ant karšto krosnies pado kaisdavo grybai ir uogos – tokiam paruošimo būdui nereikėjo nei cukraus, nei druskos. Viskas, ką savo šeimai pavykdavo surinkti, buvo dovana. Kaip už visa tai nedėkoti – štai ir radosi šventė su žolynais, su javų varpomis. Ji buvo švenčiama tuo metu, kai jau buvo galima įvertinti dovanas. Mūsų laikų Žolinė – tų senųjų švenčių palikimas.
Šiai metais minint žolinių šventę labai svarbu yra pakalbėti apie natūralių pievų svarbą ir kodėl jas reikia saugoti.
Dabartinės pievos Baltijos regione atsirado dėl savotiškos žmogaus ir gamtos bendrystės. Gyvulių ganymas ir šieno pjovimas užtikrino pievų palaikymą, neleido joms užželti krūmais ir medžiais bei galų gale – tapti mišku. Dar prieš aktyvų žmogaus įsikišimą tokius pievų lopinėlius ir atvirą kraštovaizdį palaikydavo stambūs laukiniai žoliaėdžiai (arkliai, taurai).
Gamtiniu požiūriu, Pievų ekosistemos yra vienos turtingiausių pasaulyje. Nors tropiniuose miškuose, didesniuose nei 50 m2, aptinkamas didžiausias augalų rūšių skaičius, tačiau mažesniuose plotuose laimi pievos.
Vos tik įžengę į pievą žmonės dažniausiai mato tiesiog žolę. Tačiau, atidžiau patyrinėjus, galima pamatyti, jog toji žolė yra sudaryta iš daugelio augalų rūšių. Lietuvoje pusiau natūralios pievos yra namai 550 žydinčių augalų rūšių, iš kurių 70 yra nykstančios ir įtrauktos į Raudonąją knygą. O kur dar samanos, asiūkliai, paparčiai. Kai kurios pievų buveinės yra ypatingai turtingos, pavyzdžiui, Lietuvos botanikai viename kvadratiniame metre ganomos pievos suskaičiavo net 70 augalų rūšių.
Pievos yra buveinės gyvūnams
Tūkstantmečius pievos buvo naudojamos naminių gyvulių šėrimui tiek žalia žole šiltuoju metu, tiek šienu šaltuoju periodu.
Kita pievų nauda – vaistiniai augalai. Kuo įvairesnės pievos, tuo didesnė tikimybė, kad jose rasite sveikatai naudingų rūšių.Niekas nepasaldina gyvenimo labiau, nei natūraliose, įvairių augalų pilnose pievose surinktas bičių medus.
Ar žinojote, kad kai kurie pievų augalai gali būti naudojami kaip natūralūs tekstilės dažai? Pavyzdžiui, paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) dažo raudona bei ruda spalvomis. Pievų augalai savo šaknimis sutvirtina dirvožemį bei saugo jį nuo erozijos (dirvožemio dalelių praradimo vandeniui jas išplaunant ar vėjui išpustant).
Pievos teikia ir kitą, su vandeniu susijusią naudą – valo vandenį nuo kietų dalelių, maistmedžiagių ir kitų sudedamųjų dalių. Tai leidžia mums džiaugtis švaresniu paviršiniu vandeniu.
Pievos, tai – svarbi kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
Parašykite komentarą