2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 m.
„Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi“, – sako ministras A. Monkevičius.
2022 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba – 16 balų.
Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.
Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 m. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.
Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.
Susiję straipsniai:
- Prasidėjo bendrasis priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas
- Stoti į aukštąsias mokyklas galės daugiau norinčiųjų
- Šiemet į aukštąsias mokyklas stoja beveik 28 tūkst. stojančiųjų
- Patvirtinta, kiek naujų studentų bus priimta į aukštąsias mokyklas
- Išaugęs slenkstinis balas į aukštąsias mokyklas netapo kliūtimi stojantiesiems
- Ministro prašoma paaiškinimų dėl stojimo į aukštasias mokyklas kartelės sumažinimo
- Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas išlieka tos pačios sąlygos, kaip šiemet
- Valstybė didina aukštojo mokslo prieinamumą, tačiau įstoti į aukštąsias mokyklas nebus taip jau lengva
- Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems
- Abiturientai neišsisuks nuo matematikos brandos egzamino
- Prezidentė siūlo bent vieno valstyvinio brandos egzamino neišlaikiusius nepriimti į universitetus
- Baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose registracija
- Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas
- Ministerija paskelbė, kada prasidės brandos egzaminai
- Ministerija atsakė į moksleivių iškeltus klausimus dėl brandos egzaminų
- Patvirtinta, kaip vyks brandos egzaminai karantino sąlygomis
- Į Lietuvą bus leidžiama atvykti studentams iš užsienio
- Abiturientai ateitį sieja su Lietuva
- J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina
- M. Puidokas. Ar Švietimo ministerija girdi abiturientus ir mokytojus?
- Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
