Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pakeliaukime po Radvilų valdytus Lietuvos dvarus (nuotraukos)

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, www.alkas.lt
2020-08-15 12:24:11
0
Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.). Pienionių dvaras (Anykščių r.) | Alkas.lt koliažas

Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.). Pienionių dvaras (Anykščių r.) | Alkas.lt koliažas

Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.). Pienionių dvaras (Anykščių r.) | Alkas.lt koliažas
Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.). Pienionių dvaras (Anykščių r.) | Alkas.lt koliažas

Kalbant apie didikus Radvilas, kaip įprasta, pradedama nuo to, kad tai buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giminių XV–XVIII amžiuje, kurios atstovai ilgą laiką užėmė aukščiausius valstybės postus ir pasižymėdavo išskirtiniais darbais. Daug Radvilų rezidencijų šiandieninės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijose išliko iki šių dienų. Nenuostabu, kad kalbėdami apie dvarų ir vietovių istoriją, šią garsią pavardę linksniuojame dažnai.

Radvilos – vienintelė Lietuvos didikų giminė, kurios atstovai turėjo Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą. 1515 m. imperatorius Maksimilijanas I Lietuvos kancleriui Mikalojui Radvilai II (1470–1521) pirmam iš Radvilų giminės suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą. 1547 m. imperatorius Karolis V šį titulą už nuopelnus kovose su stačiatikiais ir totoriais suteikė pusbroliams Mikalojui Radvilai Juodajam ir Mikalojui Radvilai Rudajam. Galingieji didžiulių plotų žemių, dvarviečių, miestų valdytojai, šie didikai buvo vieninteliai privatūs asmenys, kurių valdos net pačiame Vilniuje sudarė atskirą jurisdiką. Radvilų giminės protėviai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Astikai, kurių kilmė siejama su paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeima.

Kviečiame šiek tiek pakeliauti didikų Radvilų pėdsakais, po šios iškilios giminės atstovų valdytus Lietuvos dvarus.

Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.) | H. Leibovičius, M. F. Vobe, iki 1758 m. paveikslas
Radvilų protėvis, Astikų-Radvilų šakos tėvas Kristinas (Kristupas) Astikas (1363–1443 m.) | H. Leibovičius, M. F. Vobe, iki 1758 m. paveikslas

Radvilų giminės protėvių valdos Rytų Lietuvoje

Radvilų protėviu, Astikų-Radvilų šakos tėvu laikomas Kristinas (Kristupas) Astikas, (1363–1443 m.) 1419–1442 metais buvęs Vilniaus kaštelionas. XV amžiaus pradžioje jis buvo Pienionių pavieto vietininku ir Pienionių dvaro Anykščių rajone valdytoju. Vienas iš Kristino Astiko  sūnų buvo Radvila Astikaitis (m. 1477), įtakingas XV amžiaus Lietuvos valstybės veikėjas, Lietuvos didysis maršalka, Trakų vaivada, Vilniaus kaštelionas. Jis, tėvui mirus, net 35 metus buvo Pienionių vietininku, nuo 1442 iki 1477 metų.

Bikuškio dvaras | G. Juodėno nuotr.
Bikuškio dvaras | G. Juodėno nuotr.

Tarp daugelio didiko Radvilos Astikaičio valdytų dvarų buvo ir Bikuškio dvaras Utenos rajone, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIV amžiaus. Vaizdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje įsikūrusioje dvarvietėje ir šiandien puoselėjami istoriniai pastatai bei aplinka.

Alantos dvaras | G. Juodėno nuotr.
Alantos dvaras | G. Juodėno nuotr.

Kristinui Astikui priklausiusi ir Alanta Molėtų rajone, kurią jis, kelis metus prieš savo mirtį, 1436 metais, užrašęs savo žmonai Onai. Vėliau, 1598 m. vienas iš Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnų, LDK etmonas Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603), iš vengrų kariuomenės Lietuvoje vado Gabrieliaus Bekešo ir Sanguškienės nupirko Alantos seniūniją ir dvarą. Radvilos Alantos dvarą valdė apie 230 metų, nuo 1598 iki 1828 m., kai dvarą nupirko Tadeušas Pac-Pomarnackis.

Vasaknų valda Zarasų rajone Radviloms priklausė nuo XVI amžiaus. Šiandien Vasaknų dvare vystomos senos aludarystės tradicijos.

Didikų Radvilų dvarai netoli Vilniaus

Radvilos Astikaičio sūnus Mikalojus Radvila buvo vienas pirmųjų lietuvių, tėvo vardą pavertusių pavarde. Vilniaus vaivada,Trakų kaštelionas, Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila arba Mikalojus Radvila Senasis (po 1450–1509, palaidotas Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje) XV a. II pusėje – XVI a. I pusėje įsigijo Buivydiškių dvarą ir Buivydiškės ilgam tapo Radvilų giminės priemiesčio vila.

Trys Mikalojaus Radvilos Senojo sūnūs, Jonas Radvila I (1474–1522), Jurgis Radvila (1480–1541), Mikalojus Radvila II (1470–1521) tapo trijų pagrindinių Radvilų giminės linijų pradininkais: Nesvyžiaus – Olykos; Biržų–Dubingių ir Goniondzo–Medilo.

Buivydiškių dvaras | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
Buivydiškių dvaras | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Buivydiškių dvaras atiteko Jono Radvilos sūnui, Lietuvos kancleriui, Vilniaus vaivadai kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Juodajam (1515–1565). Radvila Juodasis buvo įtakingiausias LDK reformacijos iniciatorius ir lyderis, protestantų bažnyčios kūrėjas, būtent jo dėka šaknis Lietuvoje įleido protestantiškoji tradicija. Vis tik visi šio didiko sūnūs sugrįžo prie katalikybės. Buivydiškių valda ilgainiui perėjo vienam iš jų, Radvilos Juodojo sūnui kunigaikščiui Jurgiui Radvilai (1556–1600), kardinolui, Vilniaus, o vėliau Krokuvos vyskupui. 1681 m. dvaras buvo išnuomotas jėzuitų vienuoliams. Paskutinysis Radvilų giminės dvaro valdytojas buvo Dominykas Jeronimas Radvila (1786–1813). Radviloms Buivydiškių dvaras priklausė iki 1790 m. 

Apie 1528 m. Čiobiškio dvaras minimas Mikalojaus Radvilos sūnaus, Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos, valdų inventoriuje. Jurgis Radvila, ėjęs taurininko, didžiojo LDK etmono pareigas, susilaukė vaikų – sūnaus Radvilos Rudojo ir dukrų Onos bei Barboros (1520–1551), tapusios kunigaikščio Žygimanto Augusto išrinktąja. Jurgiui Radvilai dvaras priklausė keletą metų. Vėliau gana ilgai Čiobiškio žemės ėjo iš rankų į rankas.  

Liubavo dvaras | G. Juodėno nuotr.
Liubavo dvaras | G. Juodėno nuotr.

Kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584), Jurgio Radvilos sūnus, prie pat Vilniaus esančiame Liubavo dvare ėmė šeimininkauti XVI a. II-oje pusėje, šią valdą perėmęs iš kunigaikščio Žygimanto Augusto, sesers Barboros Radvilaitės mylimojo ir vyro. Patogioje didikui vietoje, pakeliui į Dubingius esantį Liubavą jis iškeitė į Rokantiškes. Lietuvos didysis etmonas ir kancleris, Vilniaus vaivada, kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis dvarą išplėtė ir valdė iki 1577-ųjų, kai pardavė jį didikui Kasparui Golejevskiui už 2000 lietuviškų kapų. Radvila Rudasis, neretai vadintas neoficialiu Lietuvos valdovu, buvo žymus karvedys (Ulos mūšyje 1564 m. jo vadovaujama kariuomenė sumušė penkiskart gausesnes Rusijos pajėgas), reformacijos skleidėjas, politikas, –viena iš menamų jo frazių buvo ištarta 1569 m. sausio 26 Seime atsisakius apsirašyti Liublino unijos aktą: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės…“. Apie Radvilą Rudąjį sukurtas netgi literatūrinis epas – „Radviliada“ (poetas Jonas Radvanas), kuris kartu yra iškiliausias lietuvių renesanso laikotarpio kūrinys lotynų kalba. Jame aprašomas didiko gyvenimas nuo gimimo iki mirties.

Mikalojus Radvila Rudasis | Nežinomo autoriaus XVII a paveikslas
Mikalojus Radvila Rudasis | Nežinomo autoriaus XVII a paveikslas

Nuo pat 1402 m. kaip Radvilų giminės nuosavybė minimi Jašiūnai, jiems priklausė iki 1811 m. Būtent Radvilų dėka ilgainiui Jašiūnų dvaras tapo dideliu ir turtingu. Ši valda Radviloms tarnavo įvairiai, kartais būdavo užstatoma ar išnuomojama, tačiau būta tarpsnių, kai čia gyventa. Pavyzdžiui, Kristupo Radvilos Perkūno ir jo trečiosios žmonos, Kotrynos, vaikai augo būtent Jašiūnų dvare. Šiandieną restauruotame dvare netoli Vilniaus veikia muziejinės ekspozicijos.

Radvilos kurį laiką buvo ir Vilniaus savivaldai priklausiusio Nemėžio dvaro Vilniaus rajone valdytojai.

Radvilų giminės atstovų valdyti dvarai Vidurio, Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje

Raudondvario dvaras Kauno rajone kadaise priklausė garsiausiai Radvilų giminės moteriai – Barbora Radvilaitei (1520–1551). Tiesa, tik keletą metų, nuo 1549-ųjų, kai sutuoktinis Žygimantas Augustas šią valdą jai užrašė, iki mirties 1551 m. Tuomet šimtmetį priklausęs Dzevaltovskių giminės palikuonims, 1652 m. Raudondvario dvaras vėl atiteko Radviloms, jo šeimininku tuomet buvo Jonušas Radvila (1612–1655), vėliau Prūsijos gubernatorius ir Lietuvos arklininkas Boguslavas Radvila (1620–1669).

Barbora Radvilaitė | Čartoriskių muziejus, Luko Kranacho Jaunesniojo, apie 1553 m. paveikslas
Barbora Radvilaitė | Čartoriskių muziejus, Luko Kranacho Jaunesniojo, apie 1553 m. paveikslas

Dar viena Radvilų valda buvo Jurbarko dvaras, jis priklausė Polocko vaivadai Aleksandrui Liudvikui Radvilai (1594–1654), vėliau – Naugarduko vaivadai Jonui Mikalojui Radvilai (1681–1729).

Radvilos buvo ne vieno miesto valdytojais. Biržai kaip Radvilų valda minimi nuo XV amžiaus vidurio, jie ir šiandien puikuojasi atstatyta pilimi, kurioje veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“. Radvilų giminės atstovai Biržų žemes nuo pat pradžių vis plėtė, 1589 m. čia buvo pastatyta bastioninė tvirtovė, vėliau ne kartą nukentėjusi kovose su švedais.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvusių įtakingiausiais valstybės veikėjais Radvilų giminės didikų galia ir vaidmuo ilgainiui, pradedant Abiejų Tautų Respublikos baigtimi, neišvengiamai sunyko, tačiau jų atminimas itin ryškus ir šiandien.

1 Kristinas Astikas vs_n-2400
1 Pienioniu_dvaras_istorine nuotr. 03
1 Pienioniu_dvaras_Linas Bartasius-2400
2 Alantos dvaras Gytis Juodenas 001
2 Alantos dvaras Gytis Juodenas 002
2 Alantos_dvaras_03
2 Kristupas Radvila Perkūnas_ vs_n
3 Bikuskio dvaras Gytis Juodenas-2400
3 Radvila Astikaitis (XIX)_ vs_n. šaltinis Schillingsfürst, Myriaus pilies kompleksas
4 Buivydiskiu_dvaras_02
4 Mikalojus Radvila Senasis vs_n
5 Jurgis Radvila. Nacionalinis Varsuvos muziejus, vs_n
6 Liubavo dvaras Gytis Juodenas 12-2400
6 Liubavo dvaras Gytis Juodenas
6 Mikalojus Radvila Rudasis vs_n
7 Nemezio dvaras Gytis Juodenas
8 Barbora Radvilaite vs_n-2400
8 Raudondvario dvaras L.Bartasius-2400
8 Raudondvario_dvaras_Gytis Juodenas 04-2400
9 Aleksandras Liudvikas Radvila vs_n
9 Jonas Mikalojus Radvila vs_n
Birzu pilis 01-2400
Birzu_pilis 2
Jasiunu dvaras 01-2400
Jasiunu dvaras 02-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nesvyžiuje lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą
  2. Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas
  3. Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla
  4. B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais
  5. Lietuva padės Baltarusijai tvarkyti Radvilų mauzoliejų
  6. Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui
  7. Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
  8. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta itin vertinga paroda (video, nuotraukos)
  9. A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
  10. Moksleiviai atgaivino LDK pilis (nuotraukos, video)
  11. Sunaikinto Kėdainių dvaro istorija (nuotraukos)
  12. Ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai?
  13. Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai
  14. Kviečia paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“
  15. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Bartas apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus
  • Vaikai ekranų nepalieka ir vasarą
  • Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą

2025 06 17
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Barbora Radvilaitė XVIIIa. | wikipedija.org nuotr.

Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 06 03
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Jaunimo įžvalgos padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę | S. Samsonas, LNM nuotr.

Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 05 21
Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

2025 05 17
Kotryna Barbora Gelgaudaitė su dvaro didiku

Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija

2025 05 16
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Bartas apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Didesni atlyginimai medikams už kovą su COVID-19: pervestos lėšos už birželį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai