Prezidentas Gitanas Nausėda, rugpjūčio 4 d. susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės (VK) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais, aptarė, kaip panaudojamos valstybės lėšos, skirtos suvaldyti koronaviruso pandemijos (COVID-19) sukeltai ekstremaliai situacijai, kokių galimų piktnaudžiavimų rizikų nustatyta ir kaip jų galima būtų išvengti ateityje.
Pasak šalies vadovo, artėjant galimai antrai COVID-19 bangai, svarbu rimtai įvertinti anksčiau gautas pamokas ir iš jų pasimokyti.
„Pandemijos pradžioje buvo aišku, kad viešuosius pirkimus turėsime vykdyti greitai, bet užtikrindami kuo didesnį skaidrumą ir veiksmingą korupcijos prevenciją. Todėl visiškai netoleruotina, kad dalis perkančiųjų organizacijų iki šiol neteikia duomenų apie įvykdytus pirkimus“, – sakė Prezidentas.
Susitikimo metu kontroliuojančių institucijų atstovai informavo Prezidentą, kad, vertinant su COVID-19 susijusius viešuosius pirkimus, nustatyta skaidrumo, atskaitingumo užtikrinimo, sutarčių viešinimo trūkumų. Apie 15 proc. ekstremalios situacijos metu sudarytų pirkimų iki šiol nėra paviešinti.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad, skaičiuojant pagal vertę, net 92,03 proc. (54,8 mln. eurų) asmens apsaugos ir dezinfekcinių priemonių pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų naujokams teko apie 41 proc. Lietuvoje registruotų įmonių sudarytų sutarčių pirkimų vertės. Trys iš keturių viešųjų pirkimų naujokų sutartis sudarė tik su viena perkančiąja organizacija.
„Neskelbiamų derybų būdu vykdomi viešieji pirkimai riboja konkurenciją, didina neskaidrių susitarimų riziką ir gali lemti neefektyvų lėšų panaudojimą. Suvaldyti šias rizikas pirmiausia galime viešumu – atverdami pirkimų duomenis visuomenei“, – sakė šalies vadovas.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad dalį viešųjų pirkimų problemų padėtų išspręsti viešųjų pirkimų centralizavimas, kurį Prezidentas siūlo kartu su kitomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis. Tai leistų išvengti žalingos valstybės interesams perkančiųjų institucijų konkurencijos.
Per susitikimą kaip atskira problema įvardyta tai, kad įgyvendinant COVID-19 priemones dalyvaujančios savivaldybės neatskleidžia visuomenei informacijos apie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams taikytų paramos priemonių mastą ir paramos gavėjus.
Kontroliuojančios institucijos pastebi, kad skaidrumo ir viešumo taip pat trūksta sprendimams, susijusiems su valstybės vardu pasiskolintų lėšų skyrimu konkretiems projektams. Daugėja sprendimų svarbiais visuomenei klausimais, kurie priimami Vyriausybės pasitarimuose, o ne viešuose Vyriausybės posėdžiuose.
Prezidentas nurodė, kad kontroliuojančios institucijos turėtų atlikti sisteminį vertinimą, kaip finansuojamos COVID-19 ekstremaliai situacijai suvaldyti skirtos priemonės, ir pateikti rekomendacijas dėl skaidraus lėšų panaudojimo ateityje.
