Gražiausi Lietuvos piliakalniai

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti. 

Dažniausiai piliakalniai Lietuvoje yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais (pylimais, sustatintais šlaitais, terasomis, grioviais).

Kernavės piliakalniai

Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Nuo 1979 m. čia nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai. Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių – Viduramžių Lietuvos gyvenviečių. Nuo 1988 m. kompleksui saugoti įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šatrijos piliakalnis

Žymiausia, labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Piliakalnis yra 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės–Šaukėnų kelio. Virš jūros lygio jis iškilęs 228 m. Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitas labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje – ovalios formos, 60×60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. 1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkst. po Kr. antroji pusė – II tūkst. pradžia. Anot tyrinėtojų, ant kalno senovėje stovėjo medinė pilis, o pašlaitėse gyveno žmonės. Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko pakrikštijus Žemaitiją. Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų. 
Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Saulėtą dieną galima įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Dar ryškiau matosi gerokai arčiau jos esantys Moteraičio, Sprūdės, Girgždūtės ir keletas kitų piliakalnių. Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Žemaitijos raganos. 

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis – vienas lankomiausių Lietuvoje. Atsiveriantis vaizdas nuo jo į Nemuno ir Merkio santaką – yra vienas iš gražiausių panoramų. 
Merkinės piliakalnyje stovėjo Merkinės pilis, kuri istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta (Merkenpil, Merkenpille) 1377 m., kai pilies apylinkes niokojo kryžiuočiai. Pilis buvo ne tik karų, bet ir politinių įvykių liudininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo svarbius vidaus ir tarptautinius reikalus, medžiodavo apylinkių giriose. 
Merkinė tuo metu buvo svarbesnis miestas nei Vilnius. Jogaila nesivargino vykti į Vilnių, kad suteiktų jam Magdeburgo teisę, tą padarė būdamas Merkinėje. 
Merkinės pilis priešų buvo puolama dar ne kartą ir tik po Žalgirio mūšio neteko gynybinės reikšmės.

Medvėgalio piliakalnis

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos (234,6 m) pavadinimas.

Medvėgalis – tai dvi viršūnės: aukštesniojoje yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesniojoje (pietinė) – Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas). Ši kalva dar vadinama kapinių kalnu. Istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo 1316 m., kai ją puolė kryžiuočiai. Čia stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m. 

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas lankytojus traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiveriančia panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.

Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Kačėniškės piliakalnis

Sirvėtos regioniame parke Kačėniškės piliakalnį iš rytų juosia Mergežerio ežeras, iš vakarų ir pietų – pelkė ir pelkėtos žemumos, iš šiaurės – gili dauba, kuria teka Mergežerio upelis.

Ladakalnis

Ladakalnis (arba Ledakalnis) tai – vienas įspūdingiausių lankytinų objektų tiek Ignalinos rajone, tiek Labanoro regioniniame parke, tiek visame Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 176 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas.

Kalno viršūnėje auga ąžuolas, įrengta erdvi apžvalgos aikštelė. Kiek atokiau įrengta prezidentų ąžuolų alėja, kurioje pasodinti ąžuolai, skirti visiems Lietuvos prezidentams. Nuo kalno matosi net 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas. Yra paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo.
Įdomus paprotys į kalno viršūnę užnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Tai greičiausiai lėmė kai kurių mokslininkų spėjimai, kad pagonybės laikais ant šio kalno buvo aukojamos aukos deivei Ladai ir esą nuo jos, o ne nuo ledo kilo jo pavadinimas – Ladakalnis. Dabar parko darbuotojai prašo akmenis dėti prie sumūryto aukuro kalno viršūnėje, nes ąžuolas nebepakelia visų norų.

Pakalniškių piliakalnis

Pakalniškių piliakalnis yra Kauno narių regioniniame parke, Vaišvydavos kaime, į rytus nuo dabartinės Zuikinės. Pasiekiamas iš Vaišvydavos Didžiosios g. (apie 300 m). Piliakalnis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo kuris, pastačius Kauno hidroelektrinę, atsidūrė marių dugne.
Padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio buvusi valdovo Vaišvydo medinė pilis. Kartą, padedant išdavikams, priešai pilį sugriovė iki pamatų ir po to ji nebebuvo atstatyta. Iki 1958 m. piliakalnio papėdėje buvo Pakalniškių kaimas, vėliau iškraustytas dėl Kauno HE statybos. Ant piliakalnio išlikusios I pasaulinio karo apkasų liekanos.

Pagramančio piliakalnis

Pagramančio piliakalnis – tai Pagramančio regioniniame parke (Tauragės r.) ant Akmenos ir Gramančios upių santakos esantis piliakalnis su senovės gyvenviete. 20 m aukščio piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Radiniai rodo ant jo stovėjus lietuvių gynybinę pilį, o šalia buvus nemažą gyvenvietę.

Kaip ir pridera piliakalniui, Pagramančio piliakalnis taip pat turi savo legendų ir padavimų – sklando pasakojimai, jog ant jo buvo deginamos raganos, laumės, naktimis prie piliakalnio matydavę kniaukiantį juodą katiną, todėl žmonės vengdavo naktimis eiti prie piliakalnio.

Kartupėnų piliakalnis

Šalia kelio Jurbarkas – Kaunas, stūkso aukštas Kartupėnų piliakalnis. Kartupėnų piliakalnis, vadinamas Kiaukalniu arba Sargučiu, įrengtas aukštumos kyšulyje, ant Nemuno dešiniojo  ir Kartupio upelio kairiojo  krantų. Iš vakarų ir šiaurės jį juosia Kartupio upelis, o iš pietų – Nemuno slėnis. Piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Dalis istorikų šį piliakalnį sieja su Bisenės pilimi. Bisenės pilis žinoma kaip pirmoji lietuvių pilis, patyrusi Kryžiuočių ordino agresiją. P. Dusburgietis, prūsų metraštininkas, smulkiai fiksavęs Kryžiaus karų laikotarpį, mini, jog 1283 m. prūsų ordino magistras Gerhardas von Quertas perėjo ledu Nemuną ir užpuolė lietuvių pilį. Vieni pilėnai buvo paimti į nelaisvę, kiti išžudyti, o pilį sudegino užpuolę ją sargybos keitimosi metu 1316 m. balandžio 4 d.

Dubingių piliakalnis

Asvejos regioniniame parke, Asvejos ežero pusiasalyje, Dubingių piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėmis prie archeologinių ir gamtos objektų.

Šeimyniškėlių piliakalnis

Tai daugiausiai tyrinėtas piliakalnis ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Pabaltijyje. Manoma, kad čia stovėjus karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Kalva dunkso netoli Anykščių, prie Naujųjų Elmininkų.

Ginučių piliakalnis

Ginučių piliakalnis stūkso Aukštaitijos nacionaliniame parke, vakariniame Ignalinos rajono pakraštyje, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Nors dabar jis apaugęs mišku, iš karto matyti, kad tai – vienas didingiausių ir įspūdingiausių piliakalnių Lietuvoje. Iš tiesų tai net ne vienas, o dviejų piliakalnių kompleksas, perskirtas nedidelės lomos.

Aukšti, statūs šlaitai ir pakankamai plati aikštelė byloja, kad čia kažkada buvo svarbi ir priešams sunkiai įveikiama pilis. O be viso to akivaizdu, kad jos įkūrėjams ir valdovams buvo nesvetimas ir tam tikras meniškas polėkis, nes nuo kalno atsiveria pribloškiantis aplink tyvuliuojančių ežerų vaizdas.

Bakainių piliakalnis

Krekenevo reginiame parke esantis piliakalnis stovi Liaudės upės krante. Jį juosiančios upės šlaitai statūs – 12–20 m aukščio.

Bėčionių piliakalnis

Dieveniškių istoriniame regioniniame parko Bėčionių piliakalnis stūkso Gaujos upės dešiniajame krante. Pietinis jo kraštas siekia 4 m aukštį, o nuo upelio pusės kyla iki 17-kos m.

Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai

Iš 7 Neries regioninio parko teritorijoje esančių kalvų, Buivydų ir Bradeliškių gyventa ilgiausiai, ant pastarojo buvo įrengta tvirta medinė pilis. Nuo abiejų kalvų atsiveria įspūdinga upės slėnio panorama.

Kartenos piliakalnis

Salantų regioniame parke Kartenos piliakalnis įrengtas kairiajame Minijos krante. Anot legendų, ant jo stovėjo žemaičių karaliaus buveinė.

Bubių piliakalnis

Kurtuvėnų regioniniame parke Bubių piliakalnis stūkso Dubysos slėnio šlaito iškyšulyje.  Dar Pilale vadinama klava suvaidino svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais. XIII a. čia stovėjo stipriausia Šiaulių žemės pilis.

Gyvolių piliakalnis

Ventos regioniame parke esantis Gyvolių piliakalnis stūkso Virvytės dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu.

Indijos piliakalnis

Pagramančio regioniniame parke esančio piliakalnio didelę dalį nuplovė Akmenos upė, todėl kalvos šlaitai statūs – 17–20 m aukščio.

Prelomciškės piliakalnis

Tai didžiausias piliakalnis Metelių regioniame parke. Jo šlaitai statūs, iki 12 m aukščio, o nuo plačios apžvalgos aikštelės piliaklanio virūnėje atsiveria Dusios ežero panorama.

Punios piliakalnis

Nuo Nemuno kilpų regioninio parko Punios piliakalnio atsiveria Nemuno slėnio ir Punios šilo panorama.

Seredžiaus piliakalnis

Panemunių regioniniame parke Seredžiaus piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš vienos pusės jį juosia Pieštvės upelis, iš kitos – Nemuno slėnis.

Sprūdės piliakalnis

Nuo Varnių regioninio parko Sprūdės piliakalnio atsiveria Varnių duburio vaizdai. Matyti Biržulio ir Lūksto ežerai, Vernių, Luokės, Šatrijos, Medvėgalio piliakalniai.

Vytauto kalnas

Nemuno kilpų regioninio parko aukščiausias Vytauto kalno šlaitas siekia 40 m. XIV a.pab. kalvos viršūnėje stovėjo Birštono pilis – vienas iš Vytauto Didžiojo medžioklės dvarų.

Buivydų piliakalnis

Nuo Buivydų piliakalnio atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į lyg kanjonas besidriekiantį Dūkštos slėnį. Lankytojai jau spėjo pamėgti Buivydų piliakalnio šiaurinėje dalyje, virš aukšto šlaito, įrengtą apžvalgos aikštelę.

Iš dviejų pusių Buivydų piliakalnį saugojo upės vandenys bei jos slėnio statūs ir aukšti šlaitai, iš kitos pusės – šaltinio ir polydžio vandenų maitinama griova. Šio, rytų šlaito viduryje, piliakalnio rengėjai suformavo 7 m. pločio terasą, o šlaito viršutinę dalį dirbtinai pastatino. Gamtos kliūčių neapsaugotoje pietinėje aikštelės dalyje buvo įrengta trijų iškastų griovių ir tarp jų supiltų trijų pylimų gynybinė linija. Aukščiausias – 5 m. aukščio, 15 m. pločio pylimas supiltas aikštelės pakraštyje. Piliakalnio šlaitai labai statūs, 25–40 m. aukščio.

Liškiavos piliakalnis

Dar vadinamas Pilies kalnas įrengtas Nemuno kairiajame krante, Dzūkijos nacionaliniame parke. Pietvakarinėje kalno dalyje yra prieš Žalgirio mūšį pradėtos mūryti pilies liekanos.

Molavėnų piliakalnis

Molavėnų piliakalnių komplekse – šimtametis ąžuolas ir mitologinis Skirtinio akmuo. Mnoma, kad šioje vietoje buvo garsieji Pilėnai.

Žvelgaičio piliakalnis

Žagarės regioniniame parke esantis Žvelgaičio piliakalnis – senųjų žiemgalių gyvenvietė. Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. Dar 1923 m. moksleiviai piliakalnį apsodino pušaitėmis.

Pučkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis yra Vilniaus miesto rytinėje dalyje, Pavilnių regioniniame parke. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo, 11–19 m aukščio kalnas, juosiamas Vilnios slėnio.