Valstybinė kultūros paveldo komisija, reaguodama į visuomenės keliamus klausimus peticijoje prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose, atliks statybų istoriniuose ansambliuose ekspertinį tyrimą ir sieks nustatyti sistemines problemas, keliančias grėsmę Vilniaus istorinio centro išskirtinei visuotinei vertei.
Prieš keletą savaičių paviešinta peticija prieš statybas Vilniaus baroko paminkluose atnaujino jau kelerius metus trunkančias diskusijas dėl stagnuojančios kultūros paveldo apsaugos sistemos, skirtingo teisės aktų interpretavimo ir tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, sudarančio sąlygas gimti rezonansiniams projektams ir visuomenės pasipriešinimui. Šiame kontekste labiausiai
džiugina aktyvėjančios vietos bendruomenės, jų nuovokumo paveldosaugos srityje apraiškos, imantis iniciatyvos apsaugoti jiems svarbias kultūros paveldo vertybes. Tačiau, ar reikšmingų kultūros vertybių apsauga neturėtų būti visų pirma paveldosaugos institucijų pagrindinė užduotis?
Paveldo komisija nuo 2016 m. nuosekliai analizuoja peticijoje minimų ir kitų kultūros paveldo vertybių teritorijoje žadamų statybų atvejus. Pranešime spaudai teigiama, jog institucija, būdama Seimo, Prezidento ir Vyriausybės patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo klausimais, ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas pabrėždama, jog precedento neturinčios statybos Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblyje gali pakenkti išskirtinei visuotinei Vilniaus senamiesčio vertei ir autentiškumui, o užstatymo tankumas gali padaryti neigiamą įtaką vietos charakteriui, senamiesčio dalies vertingam siluetui bei perspektyvai. Šiame kontekste yra itin svarbu, jog 1994 m. Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o Vizitiečių-Misionierių bažnyčių grupė įrašymo įvardinamoje byloje buvo išskirta kaip viena iš šešių pagrindinių pastatų, nusakančių istorinio centro vertę. Ar institucijos, „uždegusios žaliąją šviesą“ šiam plėtros projektui, yra užtikrintos, jog ir ateityje galėsime didžiuotis UNESCO pripažinimu ir prestižiniu pasaulio paveldo vietovės statusu?
Atitinkama padėtis pastebima ir Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso atveju, kai dar tik numatomos statybos ir užstatymo tankumas, nebūdingas šiai teritorijai, gali iš esmės pakeisti istoriškai susiformavusį Naujamiesčio siluetą, matomą nuo Neries upės dešiniojo kranto, kurį formuoja Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.
Paveldo komisija jau prieš kelerius metus neigiamai įvertino ryškėjančią tendenciją, kuomet istorinių ansamblių teritorijų pritaikymas yra sprendžiamas jas padalinus į atskirus sklypus. Paveldosauginiu požiūriu pirmenybė turi būti teikiama specifinio ir vieningo atskirų istorinių kompleksų užstatymo charakterio išsaugojimui, o ne formuojamam tariamai senamiesčio aplinkai būdingam užstatymo būdui, kuriame numatomas gerokai didesnis užstatymo intensyvumas, kaip daroma Vilniaus misionierių ansamblio, Vilniaus dominikonų ansamblio, Oskierkų rūmų pastatų komplekso ir kitų istorinių statinių teritorijose.
Paveldo komisija artimiausiu metu pradės statybų istoriniuose ansambliuose ekspertinį tyrimą ir pateiks siūlymus Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei dėl sisteminių problemų sprendimo, kad ateityje būtų užkirstas kelias tiek Vilniaus istorinio centro, tiek kitų išskirtinių vietovių galimam žalojimui.
Paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais.
Paveldo komisija artimiausiu metu ištirs ,susirūpins ,pareikš ,nutars…
O kur jus buvot anksčiau???