Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.
Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Pavyzdžiui, į kompozitą galima įterpti elektrai laidžių dalelių, kurios leistų įvertinti gaminio degradaciją.
„Mes žinome, koks elektros stiprumas, kai medžiaga nepažeista. Atsiradus įvairių įtrūkimų, varža ima augti ir tada mes galime suprasti, kad medžiagai kažkas atsitiko“, – pasakoja KTU mokslininkė dr. Daiva Zeleniakienė.
Laidos įrašas:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.
Manau, svarbiau, kad dėžės, kuriose balkone žiemoja gaspadinių bulvės ir kt. daržovės, būtų gaminamos iš save bei vidaus ertmę diagnozuoti gebančių medžiagų.
Pavasarį dėžės sienelės diagnozuoja bulvių garbanas, ir tuoj pat jas pašalina. Diagnozuoja per didelį ištuštėjimą – tuoj pat pasipildo naujomis atsargomis. Kaip – „Mokslo sriubos” rūpestis, bet įspėju, jog mano kantrybė baigiasi!
O, įsivaizduoju, kokiu skausmu prisipildė vyrų akys, apie tokias dėžes perskaičius. Ypač tų, kuriuos piktos uošvės per vasario pūgą veja į už dviejų kiemų esantį prekybos centrą bulvių bent porai savaičių nupirkti…