Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojai prisitatys pasauliui žurnale „The Baltic Review“ (0)

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojai prisitatys pasauliui žurnale „The Baltic Review“ | M. Kiaušaitės nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojai prisitatys pasauliui žurnale „The Baltic Review“ | M. Kiaušaitės nuotr.

Literatūros organizacijos Lietuvos rašytojų sąjunga, Latvijos rašytojų sąjunga, Estijos rašytojų sąjunga, Vilnius Review, Estonian Literary Magazine (ELM) bei Latvian Literature ėmėsi parengti ir ateinančiais metais išleisti Baltijos šalių literatūros žurnalą anglų kalba „The Baltic Review“.

Žurnale numatoma publikuoti įvairių autorių (nuo klasikų iki jaunųjų) ir įvairių žanrų kūrybą. Tokiu būdu norima pristatyti Baltijos šalių literatūrą užsienio leidėjams, literatūros renginių rengėjams bei skaitytojams. Idėja parengti leidinį kilo Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungoms bendradarbiaujant projekte „Baltijos šalių literatūros organizacijų tinklas“, iš dalies finansuojamame Nordic Culture Point ir Lietuvos kultūros tarybos.

„Daug metų apgailestaudavome, kad atgavus Nepriklausomybę, visiškai nutrūko bendradarbiavimas su Baltijos šalių rašytojais, išeidavo vos viena kita iš latvių ar estų kalbos išversta knyga, lietuvių literatūra į šias kalbas irgi buvo beveik neverčiama. Ir tik 2017 m. trijų Baltijos šalių Rašytojų sąjungos pradėjo aktyviai gaivinti seniai nutrūkusius kultūrinius ryšius. Latviai inicijavo projektą „Baltijos šalių rašytojų sąjungų tinklas“, į kurį mes noriai įsijungėme neturėdami jokio finansavimo, bet labai džiaugėmės, kad jau 2018 m. įvyko keturi Visų trijų Baltijos šalių Rašytojų sąjungų atstovų darbiniai pasitarimai, kurių metu buvo aptarta Baltijos šalių literatūros vertimų būklė, tolesnė projekto tąsa. Mums buvo labai naudinga apsilankyti Estijos rašytojų sąjungos rašytojų rezidencijos centre – kūrybos ir poilsio namuose Kesmu, Latvijos rašytojų poilsinėje Jūrmaloje (Dubultuose) ir tarptautinėje rezidencijoje Ventspilyje, nes mes vis dar esame nepraradę vilties, kad toks Rezidencijų rašytojams centras kada nors atsiras ir Lietuvoje. Taigi labai reikalinga mums mūsų kaimynų, kur jau veikia tokios rezidencijos, patirtis. Per pastaruosius metus suaktyvėjo ir visų šalių rašytojų dalyvavimas šventėse: lietuviai lankėsi literatūros šventės HeadRead renginiuose Taline, „Prozos skaitymuose“ Rygoje, o latvių ir estų poetai dalyvavo tarptautinėse šventėse „Poezijos pavasaris“ ir „Poetinis Druskininkų ruduo“ Lietuvoje“ – sako Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė Augustinienė.

„Organizacijos drauge teikė paraiškas fondams ir ėmėsi rengti bendrus projektus. Per keletą metų ryšiai sustiprėjo ir organizacijos džiaugiasi galėdamos ne tik dalintis patirtimi, bet ir drauge spręsti įvairias problemas, su kuriomis susiduria rašytojai visose Baltijos šalyse. Atskirai Baltijos šalys yra smulkios žuvelės tarptautiniuose vandenyse, o sujungus jėgas, tas balsas tampa daug geriau girdimas. Puikus pavyzdys gali būti Londono knygų mugė 2018 m. kai trys šalys drauge pristatė savo literatūras. Dirbdami drauge su Estijos ir Latvijos literatūros organizacijomis ir patys pradėjome jausti bendrystę ir brolišką santykį tarp trijų Baltijos šalių. Matome ir renkamės matyti vieni kitus ne kaip konkurentus, o kaip sąjungininkus“ – pasakoja projekto The Batic Review vadovė Marija Mažulė, Lietuvos rašytojų sąjungoje dirbanti tarptautinių programų koordinatore.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojai prisitatys pasauliui žurnale „The Baltic Review“ | M. Esko nuotr.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rašytojai prisitatys pasauliui žurnale „The Baltic Review“ | M. Esko nuotr.

„Vienas svarbiausių visų trijų šalių Rašytojų sąjungų nuveiktų darbų – tai pastangos išrūpinti finansavimą Baltijos asamblėjos apdovanojimo laimėtojų kūrinių leidybai. Juk kiekvienais metais renkamas laimėtojas, bet jo knygos neverčiamos į kitų dviejų šalių kalbas, kaip numatyta Apdovanojimo įstatuose. Nes tam neskiriamos lėšos. Tokių neišverstų knygų kiekvienoje šalyje jau yra dešimtys. Taigi pasiekėme tiek, kad šį reikalą ėmėsi svarstyti visų trijų šalių premjerai ir 2018 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrų bendru nutarimu įkurtas Baltijos kultūros fondas. Rašytojų sąjungos stengėsi, kad būtų skirta lėšų atskiram leidybos projektui, tačiau kol kas nepavyko gauti paramos Baltijos asamblėjos apdovanojimo laimėtojų kūrinių leidybai trijų Baltijos šalių kalbomis. Tačiau mūsų debatai su visų šalių kultūros ministrais tęsėsi per visus 2019 metus ir jau šį pavasarį turėjo būti pasirašytas bendras susitarimas, kad kiekvienais metais kiekvienoje šalyje bus išleista po vieną Baltijos asamblėjos apdovanojimo laimėtojo knygą. Leidybai bus skirta konkreti pinigų suma. Turime vilties, kad mus užklupusi pandemija ir karantinas nepakoreguos šių planų ir mums pavyks išsikovoti daugiau dėmesio ir finansų Baltijos asamblėjos apdovanojimo laimėtojų kūrinių leidybai, kuri turėtų prasidėti jau nuo 2021 metų.“ – sako Birutė Jonuškaitė Augustinienė

Pasak Marijos Mažulės, nuo 2018 m. drauge vykdant įvairius projektus, literatūros organizacijoms kilo idėja parengti ir pradėti leisti literatūros žurnalą anglų kalba, kuriame trys Baltijos šalys pristatytų savo literatūrą pasauliui. Galvota ne tik apie skaitytojus, bet ir apie literatūros profesionalus – leidėjus, įvairių švenčių rengėjus, kuriems galėtų būti patrauklus toks leidinys. Taigi Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į naujai įkurtą Baltijos kultūros fondą, kurio pagrindinis prioritetas – bendras Baltijos šalių kultūros pristatymas užsienyje ir gavo finansavimą The Baltic Review žurnalui, kuris skaitytojus turėtų pasiekti jau 2021 m. gegužę.

„Mūsų partneriai – Vilnius Review ir Estonian Literary Magazine (ELM) turi ilgametę patirtį pristatant Baltijos šalių literatūrą užsienio auditorijoms. Latviai deja neturi tokio leidinio anglų kalba, bet su mumis mielai sutiko bendradarbiauti Latvian Literature – organizacija užsiimanti latvių literatūros sklaida pasaulyje“ – sako Marija Mažulė.

Marius Burokas | G. Kajėno nuotr.

Marius Burokas | G. Kajėno nuotr.

Žurnalo Vilnius Review redaktorius, poetas Marius Burokas bus vienas iš The Baltic Review redaktorių ir sudarytojų:

„Tikrai džiaugiuosi, galėdamas prisidėti prie šio projekto savo patirtimi ir žiniomis. Vilnius Review turi puikią rašytojų, vertėjų ir redaktorių komandą, kuriems šis darbas bus įdomus ir naudingas. Žinoma, tenka ir nemenka atsakomybė atrinkti autorius, kurie galėtų sudominti ir užsienio skaitytojus, ir leidybos rinkos profesionalus. Bet smagu pagaliau bendradarbiauti su Latvijos ir Estijos kolegomis, darančiais tą patį darbą, jų patirtis ir idėjos labai pravers. The Baltic Review bus įdomus ir Lietuvos skaitytojams bei leidėjams – kai kurias latvių ir estų literatūros naujienas lietuvių skaitytojai sužinos anglų kalba.“

Marija Mažulė | A. Kaziliūnaitės nuotr.

Marija Mažulė | A. Kaziliūnaitės nuotr.

„Šiuo metu esanti padėtis tikrai nepalanki kultūros organizacijoms ir tarptautiniams renginiams – sunku prognozuoti ar pavyks surengti numatytus literatūros renginius, vertimų dirbtuves literatūros vertėjams, bet žurnalą anglų kalba žadama ruošti spaudai daugiausiai bendraujant internetu. Vakar turėjome pirmąjį „online“ susitikimą ir buvo be galo gera pamatyti kolegų iš Estijos ir Latvijos veidus. Mes vieni kitiems suteikiame vilties, kad gyvenimas eina toliau ir viskas bus gerai, ypač jei būsime vieningi. Ne veltui šiemet švenčiame 30-ties metų Nepriklausomybės sukaktį“ – dalinosi projekto The Baltic Review vadovė Marija Mažulė.

Kategorijos: Baltų žemėse, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: