Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

26 naujos knygos padės Vokietijai atrasti ir pamilti Lietuvos kultūrą

www.alkas.lt
2016 11 29 07:33
4
26 naujos knygos padės Vokietijai atrasti ir pamilti Lietuvos kultūrą
ambasadoje-berlyne-leipcigo-mugei-artejant_renato-neverbicko-nuotr
Lietuvos programos Leipcigo knygų mugėje pristatymas Berlyne, LR ambasadoje | R. Neverbicko nuotr.

1997 m., kuomet kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuvai pirmą kartą buvo suteiktas išskirtinis dėmesys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, buvo pristatytos viso labo 5 lietuvių autorių knygos, išleistos vokiečių kalba. 2017 metais šimtus tūkstančių knygų gurmanų sutraukiančios šventės epicentre bus net 26 knygos – tarsi 26 langai į netrukus 100-metį švęsiančios Lietuvos kultūros istorijos peizažą, 26 kvietimai vokiečių skaitytojams ryškinti ir turtinti daug kuo artimos šalies pažinimo žemėlapį.

„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje.Kad šis pasakojimas būtų išgirstas, tęstųsi ir nenutrūktų, praėjusią savaitę Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje buvo pristatyta Leipcigo ir Berlyno žurnalistams.

Leipcige informacija apie naujas knygas, jų autorius ir Lietuvos prisistatymo kultūrinės programos renginius buvo pristatyta MDR (Mitteldeutscher Rundfunk) būstinėje. MDR yra visuomeninis transliuotojas, apimantis Tiuringijos, Saksonijos ir Saksonijos-Anhalto federacines žemes, įeinantis į ARD konsorciumą. MDR sudaro keli televizijos kanalai, radijo stotys, transliuotojui priklauso MDR simfoninis orkestras, keli chorai. Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje susidomėjo 15 kultūros redaktorių, kurie pristatymo metu įsitikino, kad mūsų šalies kultūros dabartis gerokai skiriasi nuo dar sovietmetį Rytų Vokietijoje susiformavusių stereotipų.

Berlyne į spaudos konferenciją LR ambasadoje susirinko virš dvidešimties žurnalistų iš centrinių Vokietijos sostinės laikraščių, interneto portalų, radijo stočių ir kitų medijų kanalų. Lietuvos programą Leipcigo knygų mugėje pristatė LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, projektą koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig (Leipcige bus pristatomi jos išversti Antano Škėmos, Tomo Venclovos, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus kūriniai), A. Žilinskienė ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Reinhardas Veseris diskutavo apie Lietuvos literatūros ypatybes, raidą ir mugėje pristatomą panoramą.

Žurnalistus sudomino C. Sinnig teiginys, kad lietuvių kalba – viena iš kelių išlikusių indoeuropiečių kalbų – visada turėjo ypatingą poetinį užtaisą. Ji pabrėžė, kad minkštas, nepaprastai niuansuotas lietuvių kalbos garsas ir tik senoms kalboms būdinga archajiška formų įvairovė reikalauja didelio vertėjo jautrumo ir atodairos. „Subtili, melodinga ir konkreti lietuvių kalba yra lyrikos kalba par excellence“, – savo daugiametėmis įžvalgomis dalijosi viena aktyviausių lietuvių literatūros vertėjų.

Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti. Išeis ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė C. Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.

Specialiai Leipcigo knygų mugei rašoma istoriko dr. Nerijaus Šepečio ir dailėtyrininkės dr. Giedrės Jankevičiūtės studija, aprėpianti Lietuvos kultūros vystymosi šimtmetį.

Naujausios knygos bus pristatomos 140 kv. m. nacionaliniame stende. Leipcigo knygų mugėje veiks ir kartu su Vilniaus dailės akademija rengiamas kūrybinis stendas, kur įvairios interaktyvios kūrybinės veiklos interpretuos išskirtinę lietuvių abėcėlės raidę „ė“.

Planuojama ir plati kultūrinė programa, pabrėžianti Vilniaus kaip daugiakalbio, kosmopolitinio miesto tradicijas, atskleidžianti Lietuvos santykius su lenkų, rusų ir vokiečių kaimynais. Lietuvos prisistatymo Leipcige dėmesio centre – ir mūsų šalies kultūriniai ryšiai su Vokietija: Tomo Mano (Thomo Manno) ir Johaneso Bobrovskio ( Johanneso Bobrowskio) figūros, kultūrinis ir istorinis Rytprūsių palikimas.

Knygų mugei ir festivaliui „Leipcigas skaito“ („Leipzig liest“) planuojama apie 50 renginių: skaitymų, diskusijų, debatų aktualiais politiniais klausimais.

Bus pristatoma fotografo Arturo Valiaugos paroda „J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakar“ ir fotomenininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda. Šiuolaikinio meno parodoje „Oksimoronai“ kontekstais dalinsis XX a. aštuntąjį dešimtmetį įsikūrusios menininkų grupės „Berliner Malerpoeten“ (jai priklausė Gunteris Grassas, Aldona Gustas ir kiti) kūryba bei Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Laimos Oržekauskienės, Monikos Žaltauskaitės Grašienės, Bronės Gideikaitės, Linos Jonikės, Ingos Likšaitės ir Almyros Veigel darbai (parodos kuratoriai – Virginija Vitkienė ir Džonas Koltonas ( Johnas Coltonas). Šiuolaikinės muzikos žinovus Leipcige sudomins kompozitoriaus Arturo Bumšteino projektas „Vargonų safaris“ (šiam projektui A. Bumšteinas rinko garsinę ir vizualinę medžiagą dešimtyje Vokietijos miestų) ir Rūtos Vitkauskaitės ir Jenso Hedmano (Švedija) erdvinė opera tamsoje „Confessions“ (prodiuseris – „Operomanija“). Lietuvos dokumentinio kino programą pristatys Lietuvos kino centras.

Beje, muzikologas, politikas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos žinovas Vytautas Landsbergis taip pat sutiko surengti Leipcige fortepijoninį koncertą.

Leipcige laukiama ir istorinė Vokietijos ir Lietuvos gastronominių ryšių studija. Istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas joje pateiks kulinarinių idėjų „migracijos“ istoriją nuo XVII iki XX amžiaus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ambasada protestuoja dėl istoriją iškraipančios knygos pristatymo Milane
  2. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į knygos apie Valdemarą Vytautą Čarneckį sutiktuves
  3. Leipcigo knygų mugėje atidarytas Lietuvos stendas
  4. R. Zemkauskas: Knygos padėdavo išeiti iš už uždarų durų
  5. 2012-ųjų perkamiausios knygos: lietuviška kulinarija, vampyrai ir Styvas Džobsas
  6. Pirmoji diena Vilniaus knygų mugėje: lankytojus kviečia laiko patikrintos knygos
  7. Artėja Laimono Inio sakmių ir legendų knygos „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ sutiktuvės
  8. Šiandien minima Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena
  9. Šiandien minima Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena
  10. I. Simonaitytės bibliotekoje bus pristatoma knyga „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“
  11. Rengiama IV tarptautinė mokslinė didaktikos konferenciją „Skaitymo ir rašymo kultūra: teorija ir praktika“
  12. Frankfurto knygų mugėje pristatytos pasaulio knygų naujienos
  13. Lietuva dalyvavo didžiausioje ir seniausioje knygų mugėje Frankfurte
  14. Vasario 16-osios proga tautiečiams užsienyje siunčiamos lietuviškos knygos
  15. Briuselyje įteiktos ES literatūros premijos
  16. Nacionalinė biblioteka paskelbė 2010 m. Lietuvos spaudos statistiką
  17. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti
  18. Lietuva pakviesta tapti pagrindine Leipcigo knygų mugės viešnia
  19. Paskirstytas autorinis atlyginimas už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 m.
  20. „Naujuoju knygnešiu“ paskelbtas Marius Burokas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. LosAngeles says:
    6 metai ago

    ‘Pades Vokietijai pamilti Lietuvos kultura’??? Bijau kad tai Vokietijai taip ‘zemai kabo’ ant Lietuvos, kad nepades ir 126 knygos. Tai jie pervadino mus kazkokiais ‘baltais’, kaip tuo tarpu juk kazkaip buvome vadinami (ir vadinomes) iki to. Kazin kokiu tikslu pervadino? Kad po to ‘atrastu’ ir pamiltu kaip kazka naujo ir negirdeto? Na (tuo paciu) kadandgi baltai niekada nebuvo praeityje girdeti, tai siaip jau sio regiono praeitis yra germaniska (na jei baltu praeitis nezino, tai jie buvo visai nereiksmingi ir negausus, bet kazkas juk buvo. Kas gi dar jei ne germanai…)

    Atsakyti
  2. neziniukas says:
    6 metai ago

    Nereiksmingi mes tikrai nebuvome,ka liudija ir paciu vokieciu istorines knygos. Stai originali istrauka is 1791 metu knygos – “Germaniens Lage
    Sitten und Völke”:

    Ja an der Nieder
    weichsel liefihr Gebiet über den Fluß und längst den
    Küstenander Ostsee über Kurlandund Lieflandfort,wenn
    die Aestyer und Veneder wirklich germanische Völker
    – waren sie besaßen also nach der heutigen Erdkunde
    Sachsenlauenburg,dienordöstlichen Theile von Holl
    stein, die Südöstlichen von Schleswich, das Stadt
    Lübecker Gebiet, Mecklenburg, die Norddistrikte
    von der Ucker- und Neumark im Brandenburgischen
    Pommern, Preußen, Etwas von Pohlen, und
    jenseits der Weichsel Ostpreußen, ZKurland, Lief
    land u. f. w. – Ihre Nachbarn im Westen waren
    die Ingävoner und Herminoner; im Süden theils die
    Herminoner, theils die Bastarmer und Sarmater; im
    Osten die Sarmater. – Gegen Norden gränzten sie Altert. v. Germ.II.Th. M

    – Atkreipkite demesi ,ka raso to meto vokieciu istorikai:
    “wenn die Aestyer und Veneder wirklich germanische Völker
    – waren sie besaßen …”
    Jeigu Aisciai ir Venedai tikrai Germanu tautos buvo,jems priklause…. (zemes isvardytos).

    Ar tai nera svarus irodymas ,kad ir mus Romos imperija ,pavadino Germanais ? O gal geriau tiktu sakyti,kad butent mus jie taip pavadino ? “Gero-Manna” Gero lotyniskai nesti,o Manna paaiskinima ,rasite tiek Biblijoje,tiek Korane,tiek viki. Skaityti 193 puslapyje nuo 10 eilutes.

    https://books.google.de/books?id=d-RCAQAAMAAJ&pg=RA1-PA193&dq=Aestyer&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Aestyer&f=true

    Atsakyti
  3. Giedrius says:
    6 metai ago

    Nuo Šventųjų akmenų šalies (Holl-Stein’o), net per Holly-Woodo (šventmedžių) vaizdinėlius-paveikslėlius
    …pargrįžtant ties vakarinių ribų (už Rugijos salos alkviečių) atminties riboženklių paveldu,
    įskaitant ir žymiausiąjį mūsų laikų Bliucheraichės (Ąžuolo, kur kapituliuota Napoleono demo-kratijos kardui)
    ties ta pat Bad Schwartau aplinka (žr. RASKI maps/dir) iki Vokietijos suvienijimo 1832 m. – mūsų sukilėlių,
    po 1831 m. sukilimo nesėkmės priverstų pasitraukt (ir jau tada BRIUSELYJE! registrą jų kaupt pradėjus) dėka
    – Vokietija tapo v i e n i n g a …..ein Volk ein Land

    https://www.google.lt/maps/dir/”/Bad+Schwartau,+23611+Bad+Schwartau,+Vokietija/@53.927631,10.697908,3a,75y,90t/data=!3m8!1e2!3m6!1s107855229!2e1!3e10!6s%2F%2Flh4.googleusercontent.com%2Fproxy%2FHo0IY4UoNd49zG2kMhm_ERRaUbPzrS_3GRXyXKWr_8oOSzSxkzizobpq8BstrKQ4RGNgeq1rNqj57jb7iH3fG6WeHRDSU3Q%3Dw203-h152!7i3264!8i2448!4m13!4m12!1m5!1m1!1s0x0:0x9d2a67beb1eb561a!2m2!1d10.702722!2d53.916276!1m5!1m1!1s0x47b20b79c9bcf7f5:0x9d2a67beb1eb561a!2m2!1d10.702722!2d53.916276?hl=lt

    ir p.390 tam:
    http://www.academia.edu/15818697/Lubom%C3%ADr_Niederle_%C5%BDivot_star%C3%BDch_Slovan%C5%AF_D%C3%ADl_3_svazek_2_Z%C3%A1klady_kulturn%C3%ADch_staro%C5%BEitnost%C3%AD_slovansk%C3%BDch_-_Life_of_ancient_Slavs_Part_3_Volume_2_Introduction_to_Slavic_cultural_antiquities_

    O DAR… labesni netikėtumai dėl mūsų gruodžio mėn. 700-mečio renginių, —
    Lietuvos galybės įtvirtintojo, lietuvių genčių imperinio valdymo
    (iki Liublino) įtvirtintojo, – Didžiojo karvedžio, karaliaus VYTENIO
    mirties metinių,
    jis ir Vilniaus sostapilės įrengėjas, – nurodymą Gediminui davęs, visą
    Valstybės sostinės kūrimą iš Naugarduko į Vilnių perkeliant.

    Jautė tikriausiai, kad čia, ties Nėrim, Šventųjų Kalvų apsupty
    – bus tinkamiau, saugiau bei patogiau, nei tolimesniam, dar ne
    tiek apsaugotam nuo šimtmečių Nemuno aukštupy…

    In the first half of XIV Art. by Princes Вitenya (1293 – 1316’s) and Gedimin (1316 – 1341 years) mastered the Grand Duchy of Lithuanialo beiloruskymy lands and the Ukrainian part. Gedimin became the founder of the Lithuanian dynasty. He instituted dynastic ties with Poland and the Duchy of Tver. At the time of his reign fell first information about Вilno (Vilnius), which later became the capital Grand Duchy of Lithuania. Gedimin sought to acquire Kyiv, which would “Legitimize” the claim of Lithuanian rulersв the land of Rus, but to establish itself in the Kyiv region, he could not. However Mongol domination prompted Rus princes to unite with Lithuania.

    http://ukrmap.su/en-wh7/1175.html

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      6 metai ago

      https://ssl.panoramio.com/photo/113246272

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

2023 01 22
Ukraina Didvyrių kraštas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje

2023 01 21
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Patarimai, kaip išsiugdyti įprotį skaityti knygas

2023 01 17
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO siunčia tris savo žvalgybinius lėktuvus į Rumuniją

2023 01 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
0
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Sausio 20–28 dienomis Biarice, Prancūzijoje vykstančioje tarptautinėje dokumentinio kino šventėje „FipaDoc“ šiemet – ypatingas dėmesys Baltijos šalims bei Suomijai. Vakar...

Skaityti toliau

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 25
2
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė, kad kartu su sąjungininkais perduos Ukrainai kovinius tankus „Leopard“. Pranešama, kad Vokietija...

Skaityti toliau

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Sausio 20 d., Kempteno miesto muziejuje, atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

Kitas straipsnis
Prof. Dr. Renaldas Gudauskas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar sugebame sveikai gyventi savo išmaniuosiuose miestuose? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai