2018 m. beveik kas trečią per maistą plintančių ligų protrūkį Europos Sąjungoje sukėlė salmonelės. Tai viena iš pagrindinių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtos metinės ataskaitos apie zoonozių tendencijas ir jų šaltinius išvadų.
Zoonozės – tarp gyvūnų ir žmonių plintančios infekcinės ligos, sukeltos mikroorganizmų, tokių kaip įvairios bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Zoonozės taip pat yra vienos labiausiai paplitusių per maistą plintančių ligų, dažnai tiesiog vadinamų apsinuodijimu maistu. Svarbu pažymėti, kad žmonės šiomis ligomis taipogi gali užsikrėsti nuo tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu ar užkrato pernešėju.
Europos Sąjungoje per metus paprastai registruojama apie 5 000 per maistą plintančių zoonozių protrūkių, kurie paliečia daugiau nei 40 000 asmenų. Dauguma susirgusių žmonių hospitalizuojama, o kartais, deja, ligos atvejai baigiasi mirtimi. Manoma, kad daug neišreikštų, nežymių apsinuodijimų maistu atvejų tiesiog nefiksuojama.
Kiekvienais metais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) bei Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) surenka ir metiniame pranešime apibendrina Europos Sąjungos šalių narių ir kitų Europos šalių duomenis apie zoonozes. Ši informacija apima duomenis apie tam tikrų mikroorganizmų paplitimą tam tikruose maisto gaminiuose ir maistui auginamuose gyvūnuose, taip pat žmonių zoonozes, kurios būna pavienės arba susijusios su per maistą plintančių ligų protrūkiais.
2018 metais kampilobakteriozė (246 571 atvejis) ir salmoneliozė (91 857 atvejai) buvo dvi dažniausiai žmonėms nustatytos zoonozės. Iki 2013 metų žmonėms patvirtintų kampilobakteriozės atvejų daugėjo, o salmoneliozės mažėjo, vis dėlto vėliau abiejų ligų atvejų skaičiai stabilizavosi. Taip pat pažymėtina, kad dažniausias salmoneliozės sukėlėjas Europos Sąjungos šalyse išlieka Salmonella Enteritidis. Mikroorganizmų, sukeliančių zoonozes, paplitimo mažinimas gyvūnuose yra svarbus veiksnys kontroliuojant minėtas ligas. Tam tikrų rūšių salmonelių paplitimas veisiamose vištose, dedeklėse, broileriuose, penimuose kalakutuose pastaraisiais metais stabilizavosi, tačiau veisimo tikslais auginamuose kalakutuose salmonelių paplitimas svyruoja.
Trečiąją dažniausiai nustatytą zoonozę Europos Sąjungoje sukelia šiga toksiną gaminančios Escherichia coli (VTEC). Šių bakterijų gaminami toksinai gali būti pavojingi gyvybei. VTEC infekcijos dažniausiai susijusios su užterštos jautienos vartojimu ar šulinio vandens gėrimu. Žmonėms pasireiškusių VTEC infekcijų skaičius Europos Sąjungos šalyse išaugo nuo 5 901 patvirtinto atvejo 2014 metais iki 8 161 atvejo 2018 metais.
Jersiniozė – ketvirtoji dažniausiai žmonėms nustatyta zoonozė 2018 metais, nustatytų atvejų skaičius 2014–2018 metais mažai kito.
Listerijų sukeltų patvirtintų infekcijų skaičius 2018 metais (2 549 atvejai) augo nežymiai lyginant su 2017 metais (2 480 atvejų), tačiau nustatomi listerijų kiekiai paruoštuose vartoti maisto gaminiuose dažniausiai išliko saugūs vartotojų sveikatai. Tai labai svarbu, kadangi paruoštų vartoti maisto gaminių (užterštų listerijomis) vartojimas ir yra dažniausia listerijų sukeltų zoonozių priežastis.
2018 metais stebėtas didelis žmonių Vakarų Nilo viruso infekcijų atvejų augimas, 2017 metais nustatyta 212 atvejų, o 2018 metais – 605 atvejai. Ši liga linkusi atsirasti vasarą ir rudenį, virusas dažniausiai perduodamas įkandus uodui. Daugiausia apie šią infekciją 2018 metais pranešimų gauta iš Italijos (610 atvejų), Graikijos (315 atvejų) ir Rumunijos (277 atvejai).
2018 metais Europos Sąjungos šalys narės pranešė apie 5 146 per maistą ir vandenį plintančių ligų protrūkių atvejus, kurie palietė 48 365 asmenis. Beveik kas trečią 2018 m. per maistą plintančių infekcijų protrūkį Europos Sąjungoje sukėlė salmonelės. Salmonelės kiaušiniuose ir kiaušinių gaminiuose išlieka viena iš dažniausių rizikų apsinuodyti maistu Europos Sąjungos šalių gyventojams. 2018 metais buvo fiksuotas 121 per kiaušinius plintantis salmoneliozės protrūkis. Protrūkių metu nustatytas 1 801 susirgimas, 341 asmenys hospitalizuoti, 2 iš jų mirė.
Maisto gaminiai, susidedantys iš daug ingredientų, tokie kaip ryžių patiekalai, taip pat karis, yra reikšmingi šaltiniai per maistą plintančių zoonozių atsiradimui. Daržovės ir sultys dažnai minimos kaip galimo užkrato monocitogeninėmis listerijomis šaltinis, pienas ir pieno gaminiai – kampilobakterijomis ir VTEC, vėžiagyviai – norovirusais.