Ieškos prieglobsčio griūvančiam mediniam Drobiškių dvarui (0)

Drobiškių dvaro pagrindinis įėjimas. 2016 m. | R. Kilinskaitės nuotr.

Drobiškių dvaro pagrindinis įėjimas. 2016 m. | R. Kilinskaitė, autc.lt nuotr.

Nors medinis, XIX a. statytas, į Kultūros vertybių registrą įtrauktas Drobiškių dvaras Jonavos rajone yra vienas unikaliausių medinės architektūros pastatų Kauno regione, jis ir toliau nyksta. Dvaro šeimininkė – Jonavos rajono savivaldybė – kelis kartus jį pardavinėjo aukcione. Tačiau atokioje vietoje, šalia sunkiai pravažiuojamo kelio esantis ir gana apverktinos būklės pastatas pirkėjų nesudomino. Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, Vilniuje susitikęs su Jonavos meru Mindaugu Sinkevičium ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorium Valdui Majausku, tarėsi, kaip gelbėti medinį paveldą.

Anksčiau Jonavos rajono savivaldybė Kultūros paveldo departamento prašė panaikinti avarinės būklės dvaro teisinę apsaugą. Su tuo paveldosaugininkai nesutiko, siūlė dvarelį perkelti į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau savivaldybė nerado perkėlimui reikiamos sumos – daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Drobiskių dvaras 2010 m. | R. Bertašiūtės nuotr.

Drobiskių dvaras 2010 m. | R. Bertašiūtė, autc.lt nuotr.

Nepatraukli vieta

Kaip susitikime pasakojo M. Sinkevičius ir V. Majauskas, savivaldybei investuoti šimtus tūkstančių eurų į pastatą, stovintį labai atokioje vietoje Žeimių seniūnijoje, kai šalia nėra jokių turistinės traukos objektų, atrodo beprasmiška. Perkėlimui į Rumšiškes reikiamos sumos savivaldybė taip pat nerandanti. „Jei mūsų biudžete ir būtų tie reikiami 115 tūkst. eurų, tai gal Drobiškių dvaras prioritetų prasme nebūtų pirmoje eilėje“, – sakė meras. Jonavos meras ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius prašė KPD pagalbos gelbstint Drobiškių dvarą. Mainais žadėjo prisidėti prie kitų paveldosauginių projektų rajone. Drobiškių dvaro perkėlimui į Rumšiškes savivaldybė pažadėjo surasti pusę sumos. KPD direktorius V. Bezaras susisiekė su Liaudies buities muziejaus direktore Gita Šapranauskaite. Iš jos gavo pritarimą dvaro perkėlimui. Dabar bus ieškoma galimybių, kaip tai padaryti.

Perkeltas statinys lauktų geresnių laikų, kai jį Rumšiškėse būtų galima atstatyti. Pavyzdžiui, Aristavėlės dvaras iš Kėdainių rajono išardytas buvo 1987 m., o Rumšiškėse atstatytas tik 2010 m. „Drobiškių dvaras – kitokio tipo, nei Aristavėlės, kuris išsiskiria savo dydžiu. Drobiškių dvarelis – daug mažesnis. Dėl jo perkėlimo svarstyta prieš kelis metus. Principinis pritarimas yra, dabar reikia tik išspręsti lėšų klausimą“, – sakė G. Šapranauskaitė.

KPD direktorius su Jonavos savivaldybės atstovais dėl Drobiškių dvaro žadėjo susitikti po pusantro mėnesio.

8. Dvaro langas 2010 m | R. Bertašiūtės nuotr.

Dvaro langas 2010 m | R. Bertašiūtė, autc.lt nuotr.

Kadaise buvo puošnus

Drobiškių dvaro rūmai kadaise turėjo atrodyti gana puošnūs. Jie yra tradicinio plano, būdingos XIX a. I pusės architektūros. Ties pagrindiniu įėjimu – puošnus keturiomis kolonomis paremtas atviras prieangis su baliustrada. Puošnumo pastatui suteikia medinės kolonos su kaneliūromis. Kaip pastatą yra aprašiusi architektūrologė Rasa Bertašiūtė, pagrindinis įėjimas veda į nedidelę priemenę, iš kur patenkama į buvusią „garderobinę“ ir „gerojo galo“ patalpas  – šokių salę, kur stovėjo fortepionas, veidrodis ligi lubų, laikrodis, sofa ir kėdės, kampe – krosnis. Dvare buvo didysis valgomasis, svečių kambarys. Kampe – baltų koklių krosnis. Buvo įrengtas ir mažasis valgomasis, kur valgydavo šeimyna. Netoliese – nedidelis ponaičio kambarėlis. Amfilada vedė į ponų miegamąjį. Dvare buvo ir mažas kambariukas, kuris buvo naudojamas vaistų sandėliukui. Viename iš kambarių buvo įrengtas pono darbo kambarys. Anksčiau iš kambario buvo galima patekti į priestatą – „špižarnią“. Virtuvėje buvo plūkto molio grindys. Iš virtuvės buvo galima patekti į priestatą, kur gyveno tarnaitė. Viduryje šitos patalpos išmūrytas kaminas su nemažai nišų, yra sieninė spinta su lentynomis.  Ties kaminu prisišlieja laiptai į pastogę. Pastogėje patalpų nėra.

Dvaro pamatai iš skaldytų akmenų, rišti kalkių skiediniu. Rąstų sienos iš lauko pusės apkaltos vertikaliomis lentomis su juostomis. Gegnės su antgegniais, įleistos į sijas, grebėstai tvirtinti mediniais kaiščiais. Stogas buvo keturšlaitis, vėliau – pusiau valminis, dengtas lentelėmis (gontais). Skliautuose įstatyti šešiarūčiai ir rombiniai langeliai. Dvaro langai buvo šešiarūčiai su paprastomis, vertikalių lentų langinėmis. Įspūdingos ūkinės lauko durys su ovaliu langeliu.

Jei jį pavyktų Rumšiškėse atstatyti, jis būtų kitokio tipo, nei Aristavėlės dvaras, pavyzdys.

Sienos apkalimas 2010 m. | R. Bertašiūtė, autc.lt nuotr.

Sienos apkalimas 2010 m. | R. Bertašiūtė, autc.lt nuotr.

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: