Galutiniai sprendimai dėl Zapyškio bažnyčios prieigose vykdomo projekto bus priimami pavasarį

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo plačiai  aptarinėjami Zapyškio  bažnyčios tvarkybos  darbai ir jos  prieigose įgyvendinamas  renginiams skirtos aikštės  projektas – neįprasti  istorinei vietai sprendimai sukėlė diskusijas tarp architektų,  paveldosaugos  specialistų, išryškino  nuomonių  įvairovę  visuomenėje.

Kultūros  paveldo departamento  prie  Kultūros ministerijos  sudaryta  komisija  įvertino  Kauno  teritorinio  padalinio  administracinius veiksmus  išduodant  sąlygas projektavimui ir derinant šiuos projektus.  Projektai  pradėti rengti 2013 m., o  sąlygos ir  leidimai buvo išduoti   dviem   objektams  su  skirtingais sklypais, skirtingais  finansavimo  šaltiniais  ir  skirtingu  kultūros paveldo tvarkybos  reglamentavimu. Baigiamus Zapyškio  bažnyčios  ir šventoriaus restauravimo ir tvarkybos  darbus   (finansuota Kultūros ministerijos ir Kauno raj. savivaldybės lėšomis) galima  vertinti kaip aukštos  kokybės  bendro  architekto ir  restauratorių  pastangų rezultatą – unikalus objektas  atgijo,  nušvito naujomis spalvomis ir  ateityje  bus intensyviai naudojamas  kultūriniams renginiams.

Tuo tarpu,  greta  vykdomo   kito projekto – Zapyškio  miestelio senosios  dalies  buvusios  turgaus  aikštės  pritaikymas turizmui (finansuota savivaldybės ir Žemės ūkio ministerijos lėšomis) – įgyvendinimas sukėlė  dideles diskusijas dėl  aikštės paviršiui formuoti naudojamos betono  dangos, naujų medžiagų dermės su Panemunių kraštovaizdžiu ir gotikine  bažnyčia. Savivaldybė pasirinktos  dangos tipą teisino numatomais turistų srautais (yra privestas dviračių takas, Nemuno prieplauka ir numatytas laivo maršrutas), renginių gausa ir jų  organizavimui būtinų laikinų statinių poreikiu, būtinybe  pigiai ir gretai  vykdyti  dangos  priežiūros darbus.   

Atlikusi dokumentų  ir procedūrų patikrinimą,  Komisija  konstatavo, kad  KPD  Kauno teritorinio skyriaus  darbuotojai  2013-2014-2017-2019  administracines procedūras atliko teisės aktų nustatyta tvarka, remdamiesi vertingųjų savybių  aktais,  pateiktų istorinių ir  archeologinių tyrimų analize (už architektūrinius sprendimus atsako architektas ir statinio ar teritorijos  valdytojas, šiuo atveju – savivaldybės administracija).  

Atkreiptinas dėmesys, kad teritorinio padalinio specialistams  teiktose  projekto vizualizacijose  danga  atrodė kiek kitaip,  nei šiuo metu  matoma vykdant darbus – ji  buvo gerokai  panašesnė į natūralų sukietintą  žvyrą, nekontrastavo bažnyčią supančiame kraštovaizdyje. Kadangi projektas dar nebaigtas  įgyvendinti, jį  baigiant gali būti koreguojama tiek  dangos struktūra, tiek spalva, formuojami  želdiniai, įterpiami   aikštę  skaidantys  architektūriniai  elementai. Tiek projekto organizatoriai, architektai, tiek KPD Kauno skyriaus specialistai sutiko, kad nežiūrint formaliai  teisingai atliktų procedūrų, atsižvelgiant į  Zapyškio bažnyčios, kaip  nacionalinio  reikšmingumo lygmens saugomo  gotikos  paminklo vertę,  galėjo būti inicijuota  ir  platesnė institucijų  bei  visuomenės diskusija.

„Šį projektą  rengė  didelį  autoritetą, patyrimą ir  paveldo eksperto  atestatą  turintis  architektas, derino taip pat kvalifikuota KPD Kauno skyriaus  specialistė,  manau,  nemokšiškumu  ar  piktavališkumu  jų tikrai negalima kaltinti. Užbaigtas  projektas gali atrodyti visai kitaip, architektas turi savo argumentus, savotišką filosofiją,  tačiau  diskutuojant su  projektuotojais, savivaldybės ir  KPD  specialistais, vieningai sutariama, kad nežiūrint išsamios analizės ir  ilgo kraštovaizdžio sprendimų  ieškojimo,  sprendinių pristatymui  dėmesio nepakako.  Gal todėl  nemaža dalis  žmonių,  besiremdami Facebook ir  žiniasklaidoje  patalpintomis  dar neužbaigtos  pertvarkyti  senosios  miesto dalies (buvusios  turgaus aikštės)  nuotraukomis,  išreiškė  pasipiktinimą, – teigė Kultūros  paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. – Tai  pamoka, parodanti,  kad  nacionalinio  reikšmingumo  lygmens, ir dar paminklo statusą  turinčių objektų projektavimo sprendiniams reikia  žymiai  platesnių  diskusijų  nei tik vietos  bendruomenėje ar savivaldybėje. Artimiausiu metu Kultūros paveldo departamentas parengs siūlymus teisės aktų pakeitimams, sugriežtinantiems  tokių  objektų  ir  jų  aplinkoje  vykdomų  darbų   priežiūrą ir  praplečiantiems  informavimo lauką.“ 

Pastaruoju metu  vykusios dalykinės diskusijos  tarp  KPD  specialistų  iš  vienos  pusės,   projektuotojų, vykdytojų ir Kauno rajono savivaldybės vadovų  iš  kitos,  parodė, kad  kontrastus mažinančios aikštės dangos ir aplinkos korektūros dar yra galimos ir  apie jų įdiegimą projekto vystytojai  spręs kito vegetacijos sezono metu. Kompensacinės priemonės  – pašiurkštinti  betono paviršiai, jų tonavimas  (spalva, kiek galima artimesnė natūralioms gamtinėms), intarpai ir  želdinių grupės – padėtų  sumažinti  kontrastą su  žalių  panemunės pievų kraštovaizdžiu.  Svarbiausia sąlyga,  kad nuo pagrindinių apžvalgos arterijų  Kauno – Šakių  kelio,  laivų denių Nemuno vandens  kelyje  dirbtinė  danga   neturi  išsiskirti ir  disonuoti su gotikinės bažnyčios aplinka.