Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, Šveicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio tropinės dykumos vardu mūsų šalyje pakrikštyta… pelkė! Deja, šį tą bendro šios Sacharos visgi turi – jos abi susiduria su pernelyg didele sausra.

„Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities!“ – tai žymaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Jutseno (Hanso Joosteno) žodžiai. Siekdamas išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, Lietuvos gamtos fondas atkuria

sausinimo pažeistas pelkes ir durpynus. Vasario mėnesį Sacharos pelkėje pradėti gamtotvarkos plane numatyti hidrologinio režimo atkūrimo darbai, apimantys sumedėjusios augalijos kirtimą ir pelkę sausinančių griovių tvenkimą. Pelkė atkuriama bendradarbiaujant su VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ bei Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija.

Sacharos pelkė – tai vertinga pamažu atsikurianti gyvosios gamtos ekosistema, plytinti Rokiškio rajone. Pasakojimai byloja apie prieš šimtmetį Panemunėlio miške įsiplieskusį gaisrą, persimetusį į pelkę – degančios duobės rūko ištisą žiemą, o vėjas pustydavo degėsius ir sausas durpes tarsi smėlį Sacharos dykumoje. Vietos eiguliai šį gaisro nuniokotą plotą ėmė vadinti Sachara. Ilgainiui pavadinimas prigijo ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir oficialiuose dokumentuose – pelkę imta vadinti Sacharos pelke. Beveik prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, šis dykra virtęs 88 hektarų durpynas buvo paliktas likimo valiai. Per kelis dešimtmečius pelkinė ekosistema pradėjo palengva atsikurti, tačiau procesą stabdo vis dar sėkmingai veikiančios sausinimo sistemos tinklas. Durpynas priskirtas valstybinės reikšmės ūkinei miškų grupei.Teritorijoje inventorizuotos 3 tipų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės, o 2018 metais Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, siekiant išsaugoti pelkinį kompleksą su EB svarbos buveinėmis ir saugomomis rūšimis, Sacharos pelkė tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Pelkės atkūrimui numatytas finansavimas iš LIFE programos projekto LIFE Peat Restore lėšų.

Tuo tikslu buvo parengtas pelkės gamtotvarkos planas, o pagal jį pakeistas valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektas bei parengtas Sacharos pelkės hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintas projektas.

Sacharos pelkė | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Iš viso numatyta iškirsti 30 hektarų medžių – daugiausiai beržų ir pušų – bei krūmų, kurie turi neigiamos įtakos pelkės vystymuisi ir atsikūrimui. Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Rokiškio padalinys. Darbų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija, kuri atsakinga už Sacharos pelkės apsaugos būklę. Iškertama mediena bus pašalinama iš pelkės, o dalis nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų bus sukrauta į sausinamuosius pelkės griovius ir pasitarnaus kaip substratas įsikurti kiminams.

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – vienas iš efektyviausių metodų ne tik stabdančių pelkės sausėjimą, durpės skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkinių buveinių gyvybingumą. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei aukštapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės išsaugojimui. Tokios suformuotos erdvės yra itin svarbios pelkėje perintiems ir besimaitinantiems retiems paukščiams, taip pat joje gyvenantiems retiems bei saugomiems vabzdžiams.

Iškirstuose tvarkymo plotuose pradėti vykdyti pelkei palankaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Suplanuota, kad, atkuriant palankų pelkėdarai hidrologinį režimą, bus supilti 3 pylimai su specialiais vandens reguliavimui skirtais šuliniais, įrengta 200 durpinių, plastikinių spraustasienių ir mišrios konstrukcijos vandenį sulaikančių užtūrų. Šių inžinerinių statinių dėka pakils pelkės vandens lygis, ilgainiui atsikurs pelkėdaros procesas bei sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Sausinamųjų griovių tvenkimo darbus atliks analogiškų pelkių atkūrimo projektų patirtį jau turinti ir konkursą laimėjusi įmonė AB „Anykščių melioracija“.

Miško kirtimo darbai bei užtvankų įrengimas vykdomi tik saugomojoje teritorijoje. Vandens lygio pakėlimas pagal numatytas tik pelkėje, todėl aplinkinių miškų savininkai neturėtų nuogąstauti dėl užtvindymo.

Pelkės atkūrimo darbai finansuojami 2016–2021 m. Lietuvos gamtos fondo su partneriais vykdomo tarptautinio ES LIFE programos Klimato politikos poprogramės Klimato kaitos švelninimo projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138)“ lėšomis.